Gyvūnų globa yra aktuali tema, kuri apima ne tik ūkio gyvūnų, bet ir naminių augintinių bei beglobių gyvūnų gerovę. Šiandien, kai gyvūnų teisės ir gerovė tampa vis svarbesnės, verta pažvelgti į istoriją ir palyginti, kaip gyvūnų globa vystėsi Lietuvoje. Straipsnyje aptariama gyvūnų padėtis tarpukario Lietuvoje, beglobių gyvūnų problemos, gyvūnų globos organizacijos ir, svarbiausia, dešimt įsakymų, kurių laikantis, žmogus gali užtikrinti gyvūnų gerovę.
Gyvūnų Padėtis Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje ūkio gyvūnai buvo labai svarbūs, kadangi ūkininkavimas daugeliui vis dar buvo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Nepaisant to, ūkio gyvūnų padėtis buvo sudėtinga. Žmonėms trūko elementarių gyvūnų priežiūros ir globos žinių, todėl dažniausiai su gyvūnais buvo elgiamasi gan žiauriai. Materialinės naudos siekis dažnai lemdavo ūkio gyvūnų poreikių ignoravimą, ūkininkai pagailėdavo geresnio ar gausesnio pašaro. Produktyvumo didinimas kai kuriems augintojams buvo daug reikšmingesnis už gyvulių sveikatą, todėl ja dažnai užmiršdavo ir tinkamai nepasirūpindavo. Labai neigiamai vertintas ūkio gyvūnų nepaklusnumas: už netinkamą elgesį gyvuliai susilaukdavo itin žiaurių drausminimo priemonių. Nevengta ir stipriai gyvūno sveikatą žalojančių ar kančias keliančių būdų: gyvulius ragindavo mušant, spardant, daužant įvairiais daiktais per skaudžiausias vietas. Žinoma, negalima teigti, kad visi ūkiuose dirbantieji taip žiauriai elgėsi su savo laikomais ūkio gyvūnais, tačiau periodinėje spaudoje bei archyviniuose dokumentuose gausu šiurkštaus elgesio pavyzdžių.
XX a. pirmoje pusėje kačių ir šunų situacija buvo kiek kitokia nei dabar: nei šunys, nei katės negaudavo tiek dėmesio, tačiau galima pastebėti, kad kai kurių šeimininkų jie buvo mylimi labiau nei kiti gyvūnai. Visiems gyvūnams tuomet buvo priskiriamos funkcijos, kurias šie turėjo atlikti. Šunys - sargai, o katės - graužikų naikintojos. Gamtininkas Tadas Ivanauskas visas kates laikė kenkėjomis ir nereikalingais gyvūnais, o tokio vertinimo katės susilaukė už savo instinktyvų norą medžioti paukštelius. Lietuvos spauda palaikė žymaus gamtininko nuomonę, straipsniuose katės, medžiojančios paukščius bei naikinančios lizdus, vadintos dykaduonėmis, buvo skatinama tokias kates naikinti kaip neatliekančias savo funkcijų kenkėjas. Taigi, katė privalėjo gaudyti peles ir žiurkes, o tuo neužsiimanti - prilygo tiems patiems parazitams. Toks požiūris stipriausias buvo kaimuose. Tuo tarpu miestuose, ypač labiau pasiturinčių žmonių namuose, šunys ir katės įgaudavo mylimo ir lepinamo augintinio vaidmenį. Miestiečiai nevengė kelti bylas, jei jų mylimas augintinis būdavo sužalojamas ar palaikius beglobiu gyvūnu - nušaunamas. Pasitaikydavo ir gana keistų ir įdomių bylų. Pavyzdžiui, katės šeimininkas buvo paduotas į teismą už tai, kad jo katė suėdė kaimynės kanarėles. Moteris reikalavo sąžiningos bausmės už katės nusikaltimą, jos nuomone, teisingiausia buvo mirties bausmė katei.
Beglobių Gyvūnų Problemos Tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje beglobiai gyvūnai kėlė daugiau problemų nei šiuo metu. Gyvūnų ženklinimas nėra toks ir naujas būdas kovai su beglobiais gyvūnais. Nuo 1924 m. buvo leidžiama rinkti mokesčius už šunų laikymą, tuo pačiu buvo įvestas privalomas šunų registravimas savivaldybėse. Šunys, neturintys registraciją patvirtinančio antkaklio su įrašais, buvo gaudomi ir po 3 dienų, neatsiradus šeimininkams (o jie atsirasdavo retai), sunaikinami. Visuomenės sąmoningumo ir atsakomybės jausmo stygius nulėmė, jog beglobių gyvūnų nuolat daugėjo. Nepageidaujami gyvūnai dažniausiai būdavo išvežami paklaidinti į miškus ar kur nors toliau nuo gyvenvietės, toks sprendimo būdas problemas tik pagilindavo. Paklaidinti gyvūnai būdavo pasmerkiami kęsti badą ir šaltį, ieškodami maisto jie greitai tapdavo užkrečiamų ligų aukomis bei platintojais. Užsikrėtę gyvūnai užklysdavo ir į gyvenvietes, kuriose užkrėsdavo naminius bei ūkio gyvūnus. Klaidžiojantys beglobiai gyvūnai daugiausiai platino pasiutligę, taip pat galėjo pernešti snukio ir nagų ligą, kuria dažniausiai serga galvijai, tačiau retesniais atvejais gali sirgti ir kiti gyvūnai. Pasiutlige sergantys gyvūnai kėlė pavojų ir žmonėms, todėl buvo būtina imtis griežtų priemonių beglobių gyvūnų kontrolei. Ligos paplitimo teritorijose buvo įsakyta visus šunis laikyti pririštus, o kates uždarytas. Kovą su beglobiais gyvūnais apsunkino žmonių abejingumas ir įstatymų nepaisymas; nepririšti šunys dažnai pabėgdavo ir prisidėdavo prie beglobių gyvūnų skaičiaus augimo. Beglobiai šunys keldavo daug rūpesčių miestiečiams, alkani šunys puldinėjo praeivius bei kitus gyvūnus. Kaune XXa.
Gyvūnų Globos Organizacijos Tarpukario Lietuvoje
Prieš 80 metų tokių organizacijų buvo, bet tikrai mažiau. 1922 m. įsteigta Lietuvos Gyvulių globos draugija (LGGD), kuri daugiausiai ir rūpinosi su gyvūnų globa susijusiais klausimais. Šios draugijos veiklos spektras gana platus, tačiau tai netrukdė pasiekti gerų rezultatų. LGGD narių iniciatyva buvo rengiami nauji gyvūnų globos įstatymai, organizuojamas visuomenės švietimas, skatinantis užtikrinti geresnes sąlygas gyvūnams, nuolat ieškoma geriausių problemų sprendimo būdų. Gyvūnų prieglaudų steigimo idėja buvo iškelta ir svarstyta draugijos visuotiniuose susirinkimuose, tačiau iki jų steigimo nebuvo prieita. Valstybės įsteigtų gyvūnų prieglaudų, kurios veiktų kaip šiuolaikinės, nebuvo. Galbūt mažiausiai LGGD užsiėmė laukinių gyvūnų globa, kadangi 1920 m. buvo įsteigta Taisyklingosios medžioklės ir žūklės draugija su gamtininku Tadu Ivanausku priešakyje, kuri dėmesį telkė į laukinių gyvūnų globą bei jų problemas. Laukinių gyvūnų situacija XX a. pradžioje buvo itin komplikuota, įsigalėjęs brakonieriavimas tapo rimta ir sunkiai sprendžiama problema, todėl buvo labai svarbu sugrąžinti įstatymų autoritetą. Daugiausiai ši draugija vienijo profesionalius medžiotojus ir žvejus, kurie buvo suinteresuoti medžiojamosios gyvūnijos išsaugojimu.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Dešimt Gyvūnų Globos Įsakymų Žmogui
Šiandien, kai gyvūnų globa yra pažengusi toli į priekį, svarbu prisiminti pagrindinius principus, kurių laikantis, kiekvienas žmogus gali prisidėti prie gyvūnų gerovės. Štai dešimt įsakymų, skirtų kiekvienam gyvūnų mylėtojui:
- Atsakomybė už Augintinį: Prieš įsigyjant gyvūną, įsitikinkite, kad galite jam suteikti tinkamą priežiūrą, dėmesį ir meilę visą jo gyvenimą. Gyvūnas nėra žaislas, o šeimos narys, kuriam reikia nuolatinės globos.
- Tinkama Mityba ir Priežiūra: Užtikrinkite, kad jūsų gyvūnas gautų kokybišką maistą, švarų vandenį ir reguliarią veterinarinę priežiūrą. Laikykitės veterinarų rekomendacijų dėl vakcinacijos, dehelmintizacijos ir kitų profilaktinių priemonių.
- Saugumas ir Apsauga: Apsaugokite savo gyvūną nuo pavojų, tokių kaip automobilių eismas, nuodingos medžiagos ar kiti agresyvūs gyvūnai. Pasirūpinkite, kad gyvūnas turėtų saugią ir patogią vietą poilsiui.
- Socializacija ir Dėmesys: Skirkite pakankamai laiko savo gyvūno socializacijai ir dresūrai. Socializuotas gyvūnas yra labiau pasitikintis savimi ir mažiau linkęs į agresiją ar baimę. Dėmesys ir žaidimai stiprina ryšį tarp žmogaus ir gyvūno.
- Pagarba Gyvūnų Teisėms: Gerbkite gyvūnų teises ir venkite bet kokio žiauraus ar nehumaniško elgesio. Gyvūnai jaučia skausmą ir baimę, todėl svarbu su jais elgtis pagarbiai ir rūpestingai.
- Sterilizacija ir Kastracija: Apsvarstykite galimybę sterilizuoti arba kastruoti savo gyvūną. Tai padeda sumažinti beglobių gyvūnų skaičių ir užkirsti kelią kai kurioms sveikatos problemoms.
- Identifikacija ir Registracija: Paženklinkite savo gyvūną mikroschema ir užregistruokite jį atitinkamose duomenų bazėse. Tai padės greitai surasti gyvūną, jei jis pasiklystų.
- Atsakingas Elgesys Viešose Vietose: Laikykitės taisyklių ir etikos normų, vedžiodami gyvūną viešose vietose. Surinkite gyvūno ekskrementus ir užtikrinkite, kad jis nekeltų pavojaus kitiems žmonėms ar gyvūnams.
- Pagalba Beglobiams Gyvūnams: Prisidėkite prie beglobių gyvūnų globos. Paremkite gyvūnų prieglaudas, dalyvaukite savanoriškoje veikloje arba globokite gyvūnus, kuriems reikia laikinos priežiūros.
- Švietimas ir Sąmoningumas: Švieskite save ir kitus apie gyvūnų globos svarbą. Dalykitės žiniomis su draugais, šeima ir bendruomene, kad didintumėte sąmoningumą apie gyvūnų gerovės problemas.
Šių Dienų Situacija ir Ateities Perspektyvos
Be abejonės, gyvūnų padėtis Lietuvoje pasikeitė ir tik į gerąją pusę. Jau vien esama beglobių gyvūnų situacija demonstruoja didžiulį teigiamą pokytį. Gyvūnų prieglaudos, globa užsiimančios organizacijos bei gyvūnų mylėtojai šiuo metu labai aktyvūs ir nuolat rūpinasi gyvūnų gerovės užtikrinimu, beglobių gyvūnų kontrolei naudojami modernūs metodai, valkataujantys šunys nebešaudomi tiesiog gatvėse kaip buvo daroma XX a. pirmojoje pusėje. Gerėjančios gyvenimo sąlygos taip pat paveikė ir gyvūnų priežiūros kokybę. Manoma, kad didžiausius nuopelnus galima skirti švietimui. XX a. pirmoje pusėje Lietuvos visuomenė dar neturėjo gerų gyvūnų priežiūros įgūdžių, akivaizdžiai stigo elementariausių žinių, kaip užtikrinti gyvūnų gerovę. Tik pradėjus šviesti visuomenę nuo pat mažens, situacija pradėjo keistis. Itin veiksmingi buvo šviečiamojo pobūdžio tekstai spaudoje tiek vaikams, tiek suaugusiems, taip pat daug įtakos turėjo ir specialios programos mokykloms, pavyzdžiui, “Paukščių diena” 1928 m. organizuota Švietimo Ministerijos įsakymu. Periodinėje spaudoje pamokymų ir moralizavimo netrūko ir tai teigiamai veikė visuomenę, buvo formuojama modernios visuomenės vertybių sistema.
Šiandien veikia tikrai nemažai organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa. Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, Lesė, Penkta koja, VšĮ „Rainiukas“, VšĮ Gyvūnų globos fondas, VšĮ Sos-gyvūnai, Lietuvos gyvūnų globos draugija Šiaulių skyrius, Panevėžio gyvūnų globos draugija, Mindraja, VšĮ „Mažoji Liza“, VšĮ Gyvūnų sterilizacijos fondas, VšĮ „Naminukai“, Šiaulių gyvūnų globos namai, Katino svajonė, Mažeikių gyvūnų globos namai, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija bei VšĮ „Padėk beglobiui“ vienijasi kovoje prieš abejingumą, prieš pyktį, prieš neapykantą ir beširdiškumą. Nelaimių viešinimas ir kreipimasis nors ir duoda rezultatų, įstatymų bazė riboja savanorių galimybes ginti gyvūnus ir jų teises.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija