Kalvarijos savivaldybėje, netoli Lenkijos sienos įsikūręs Sangrūdos kaimas turi turtingą ir įvairią istoriją. Ši vietovė, išaugusi iš karališkojo dvaro, sovietmečiu tapo apylinkės ir kolūkio centru, o šiandien yra seniūnijos ir parapijos centras, garsėjantis savo gimnazija. Apžvelkime svarbiausius Sangrūdos istorijos etapus.
Geografinė padėtis ir gamtinės sąlygos
Sangrūda įsikūrusi Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, kuri yra Sūduvos aukštumoje. Šiaurinėje savivaldybės dalyje vyrauja lyguminis reljefas, o pietinėje - kalvotas. Miškai užima 12,5 % savivaldybės teritorijos, o didžiausias miškas yra Sūsninkų miškas. Per Sangrūdą teka Gasda (Kirsnos intakas).
Pradžia: karališkasis dvaras ir žemės reforma
Pirmieji istoriniai šaltiniai, minintys Sangrūdą, siekia 1738 metus, kur ji paminėta kaip karališkasis dvaras. XIX amžiuje Sangrūda buvo Mockavos dvaro palivarkas. Dabartinis kaimas susikūrė po 1922 m. žemės reformos, kai buvo išdalinta Sangrūdos dvaro žemė.
Tarpukario laikotarpis: parapijos įkūrimas ir bažnyčios statyba
Parapija Sangrūdoje atsirado tada, kai Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija padalijo Punsko valsčių į dvi dalis. 1924 m. parceliuojant Sangrūdos dvarą, jo centras su 8 ha sodu ir trobesiais atiduoti naujai kuriamai parapijai, paskirta 1 ha žemės kapinėms. Tais pačiais metais įkurta parapija, o dvaro klėtyje įrengta laikina bažnyčia.
1925 m. nupirktas akmeninis dvaro klojimas ir ant jo pamatų pastatyta medinė dvibokštė bažnyčia. Bažnyčią statė vietiniai žmonės, kuriems vadovavo senas meistras Baltramiejus Mikulskis. Pagerbiant meistrą Sangrūdos parapijoje pradėta švęsti šv. Baltramiejaus atlaidai. Taip pat įruošta klebonija ir ūkiniai trobesiai. 1929 m. bažnyčia pašventinta.
Taip pat skaitykite: Švietimo židinys Žemaitijoje
Sovietinis laikotarpis: apylinkės centras ir kolūkio gyvenvietė
Sovietų okupacijos metais Sangrūdos kaimas buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1971 m. kovo 26 d. bažnyčia sudegė. Kadangi negavo leidimo statyti naują bažnyčią, buvo išsiderėta, kad iš buvusios klebonijos pastato (špitolės), stovėjusios prie pat senosios bažnyčios šventoriaus, būtų įruošta maldos namai. Karkasinis klebonijos pastatas buvo 3 metrais pailgintas, padidinti langai, perstatytas. Vėliau paslapčia pristatytas bokštas su varpu ir šviesiais langais virš frontono durų.
Švietimas Sangrūdoje: nuo pradinės mokyklos iki gimnazijos
Švietimas Sangrūdoje turi gilias tradicijas. 1918 m. įkurta pradinė mokykla, kuri 1944-1949 m. veikė kaip progimnazija, 1949-1952 m. - septynmetė, o 1952-2012 m. - vidurinė mokykla. Šiuo metu Sangrūdoje veikia gimnazija, kuri yra svarbus švietimo centras ne tik Sangrūdos, bet ir aplinkinių kaimų vaikams.
Sangrūdos mokyklos istorijos etapai
- 1942 m. - Sangrūdoje pradėjo veikti pradinė mokykla.
- 1945 m. - Sangrūdos pradinė mokykla tampa progimnazija.
- 1949 m. - progimnazija tampa Sangrūdos septynmete mokykla.
- 1956 m. - Vytauto Katiliaus iniciatyva pastatytas generatorius, kuris tiekė elektrą mokyklai ir Sangrūdai.
- 1957 m. - mokykla įsigyja sunkvežimį, kuriuo mokiniai vyksta į ekskursijas.
- 1961 m. - mokyklos sportininkams vadovauja Bernardas Pilypaitis.
- 1962 m. - elektra pajungiama iš Kauno HE. Pradeda kursuoti autobusas.
- 1963 m. - mokyklos sportininkai atstovauja jaunimo respublikinei rinktinei ir iškovoja I-ąją vietą. Išleidžiama pirmoji gamybinė 15 mokinių laida, įgijusi tekintojo-frezuotojo specialybę.
- 1968 m. - mokyklos kraštotyrininkai užima I-ąją vietą respublikoje, kraštotyros muziejuje surinkta apie 950 senovinių daiktų.
- 1973 m. - sugriaunamas senasis mokyklos pastatas ir pradedama statyti dabartinė mokykla.
- 1975 m. - baigiama įrengti dabartinė mokykla.
- 1999 m. - mokyklos bendrabutyje atidaryti Vaikų laikinosios globos namai.
- 2002 m. - 10 klasės mokinys Aurimas Matusevičius už pasiekimus tarptautiniuose piešinių konkursuose nominuotas „Metų žvaigždutės“ apdovanojimui.
- 2004 m. - perkeltas į naujas patalpas ir pašventinamas mokyklos muziejus.
- 2005 m. - patvirtinta mokyklos atributika: herbas ir vėliava.
- 2006 m. - mokykloje lankosi Vengrijos ambasadorius Sandoras Jurašas ir apdovanoja tarptautinio piešinių konkurso nugalėtojus Vaidą Valalytę ir Joną Kazlauską.
- 2007 m. - mokykla Lietuvos jaunimo sporto žaidynių II-osios vietos laimėtoja.
- 2008 m. - pradėtas mokyklos pastato rekonstrukcijos projektas.
- Nuo 2010 m. - mokykla aktyviai dalyvauja respublikiniame vertimų ir iliustracijų projekte „Tavo žvilgsnis“.
- Nuo 2014 m. - gimnazijoje kiekvienais metais organizuojamas tradicinis (Ne)Žiniuko konkursas-viktorina „Mokomės, kuriame ir atrandame“.
- 2015 m. - gimnazija gavo naują mokyklinį autobusą.
- 2019 m. - parengtas ir pradėtas naujas Sangrūdos gimnazijos ir Punsko kovo 11-osios licėjaus etnokultūrinis projektas.
Ugdymo inovacijos ir tarptautinis bendradarbiavimas
Sangrūdos gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose ir konkursuose, siekdama užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir skatinti mokinių kūrybiškumą. Gimnazijos mokiniai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose vertimų ir iliustracijų projektuose, informatikos konkursuose, ekologiniuose projektuose ir sportinėse varžybose. Gimnazija taip pat bendradarbiauja su Punsko kovo 11-osios licėjumi, organizuodama bendrus etnokultūrinius projektus.
Sportiniai pasiekimai
Sangrūdos gimnazijos sportininkai nuolat skina laurus įvairiose varžybose - savivaldybės, apskrities, respublikinėse ir tarptautinėse. Pirmosios vietos iškovotos vaikų, jaunučių ir jaunių lengvosios atletikos pirmenybėse ir čempionatuose, tarptautinėse lengvosios atletikos ir bėgimo varžybose Baltarusijoje ir Lenkijoje, Sūduvos taurės tarptautinėse varžybose.
Muziejinė veikla
Sangrūdos gimnazijoje veikia muziejus, įkurtas 1963 metais. Muziejuje eksponuojama medžiaga apie mokyklos veiklą nuo jos įkūrimo iki šių dienų: surinkti ir dokumentuoti faktai apie mokyklos direktorius, mokytojus ir mokinius, mokyklą baigusius abiturientus. Muziejuje kaupiama ne tik mokyklos istorijos aprašai, bet ir etnografinė, kraštotyrinė medžiaga.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa Sangrūdos kaime
Kaimai aplink Sangrūdą: Slabatka, Trikampiai, Pasiekai
Aplink Sangrūdą yra keletas įdomių kaimų, turinčių savo istoriją ir savitumus.
Slabatka: kaimas su tragiška žydų bendruomenės istorija
Slabatkos kaimas, esantis už 6 kilometrų į rytus nuo Sangrūdos, pasižymi tragiška žydų bendruomenės istorija. Pagal 1923 metų gyventojų surašymą, Slabatkos kaime gyveno 53 gyventojai, iš kurių nemaža dalis buvo žydai. Deja, tragiškojo holokausto neišvengė ir šio kaimo gyventojai. Visus kaimo žydus išvarė į Katkiškę už Lazdijų, kur jie buvo sušaudyti.
Trikampiai: kaimas, susijęs su Žagariškių dvaru
Trikampių kaimas, esantis 4 kilometrai nuo Sangrūdos, susijęs su Žagariškių dvaru. Pasakojama, kad dvaro ponas skyrė trims dvaro samdiniams po sklypą žemės, kurių kampuose jie pasistatė trobesius, todėl kaimas pavadintas Trikampių.
Pasiekai: kaimas su pienine ir įdomia gyventojų istorija
Pasiekų kaimas buvo žymus savo pienine, įkurta kolektyvizacijos pradžioje buvusioje pradinėje mokykloje. Vienas iš žinomiausių ir paskutiniųjų kaimo gyventojų buvo Juozas Sakadelskas, ypatingai įdomaus būdo žmogus, kuris nugyveno atsiskyrėlio gyvenimą.
Dabartis: Sangrūda šiandien
Šiandien Sangrūda yra seniūnijos, parapijos ir gimnazijos centras, kuriame gyvena darbštūs ir kūrybingi žmonės. Kaime veikia medienos apdirbimo bendrovė, paštas, ambulatorija, vaikų laikinosios globos namai, laisvalaikio salė ir biblioteka. Sangrūdos gyventojai didžiuojasi savo istorija ir tradicijomis, puoselėja kultūrą ir rūpinasi švietimu.
Taip pat skaitykite: Globos namai Žemaičių Kalvarijoje
tags: #kalvarijos #sangrudos #gim