Kalės Gimdymo Eiga: Etapai, Priežiūra ir Patarimai

Šunų veisimas - tai ne tik džiugi patirtis, bet ir didelė atsakomybė. Svarbu žinoti visus kalės nėštumo ir gimdymo etapus, kad galėtumėte užtikrinti tinkamą priežiūrą ir išvengti galimų komplikacijų. Šiame straipsnyje aptarsime kalės rujos ciklo ypatumus, nėštumo požymius, gimdymo eigą, priežiūrą po gimdymo ir galimas komplikacijas.

Šunų Ruja: Pasirengimas Veisimui

Šunų ruja yra svarbus fiziologinis procesas kalės gyvenime, signalizuojantis apie jos pasirengimą veisimui. Ruja - tai natūralus fiziologinis reiškinys, kurio metu kalės organizmas pasirengia galimam kergimui ir šuniukų gimimui. Ruja trunka apie 3 savaites, per kurias kalės organizme ir elgesyje vyksta pastebimi pokyčiai. Būdingas kalės rujojimo simptomas yra kraujavimas iš makšties. Tačiau tai nėra tas pats, kas menstruacijos moterims. Šuns ruja yra brendimo požymis.

Rujos Ciklo Etapai

Kalės ruja susideda iš keturių pagrindinių etapų:

1. Priešrujo fazė (proestrus): Trunka 7-10 dienų. Prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu. Šioje fazėje Grafo folikulai bręsta, o gimda ruošiasi priimti apvaisintas kiaušialąstes. Kalė jau pradeda domėtis patinais, tačiau dar prie savęs jų neprisileidžia. Ji gali tapti apatiška, prarasti apetitą.
2. Tikroji ruja (estrus): Trunka apie 9 dienas. Tai fazė, kurios metu kalė patiria keletą ovuliacijų. Ji yra pasiruošusi apvaisinimui. Jos vulva šiek tiek susiaurėja, o išskyros iš makšties tampa retesnės ir įgauna šviesiai rausvą, o po to pienišką spalvą. Gyvūnas paprastai būna susijaudinęs - jis reikalauja glamonių, jam būdinga sulenkti nugarą ir pakelti uodegą, jis taip pat laikosi neabejotinai atviro požiūrio į patinus.
3. Porujinė fazė (metestrus): Laikas, per kurį gali įvykti kiaušialąstės apvaisinimas. Kalės kūne vyksta ir kiti pokyčiai. Intensyviai gaminamas progesteronas, kurio paskirtis yra palaikyti vaisiaus vystymąsi. Makšties išskyros vėl gali įgauti tamsesnę spalvą, dingsta vulvos paburkimas. Rujos simptomai išnyksta per 1 - 5 dienas.
4. Tarprujis (anoestrus): Tai galutinis rujos etapas, kurio metu kalė tampa tokia pati, kokia buvo iki priešrujo. Šis periodas trunka vidutiniškai 7 - 10 mėn. (gali trukti ilgiau arba trumpiau), o jam pasibaigus rujos ciklas kartojasi iš naujo.

Patinų Elgesys Rujos Metu

Šuns patino ruja nėra fiziologinis procesas, tačiau ji stipriai veikia jų elgesį. Net kelis kilometrus nuo rujos esančios kalės kvapas gali pritraukti patinus. Dažniausiai šuns patino ruja - jaučiama per visą kalės rujos laikotarpį. Patinų elegesys kalių rujos metu keičiasi, ypač estrus fazėje, kai kalė yra pasirengusi poruotis.

Kalės Nėštumas: Trukmė, Etapai ir Priežiūra

Šuns nėštumas - tai ne tik džiugi laukimo akimirka, bet ir laikotarpis, kuris reikalauja didelio šeimininko dėmesio, žinių ir tinkamos priežiūros. Nors gamta daugeliu atvejų pasirūpina procesais savaime, žmogaus vaidmuo šiame etape yra labai svarbus. Kalytė patiria fizinius, hormoninius ir emocinius pokyčius, todėl jai būtina saugi, stabili aplinka bei tinkama mityba.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai: Kalės maitinimas

Nėštumo Trukmė ir Etapai

Vidutinė šuns nėštumo trukmė yra nuo 58 iki 68 dienų, tačiau dažniausiai ji trunka apie 63 dienas nuo apvaisinimo momento. Svarbu paminėti, kad šis laikotarpis gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo veislės, šuns amžiaus, fizinės būklės ir net nuo ankstesnių gimdymų. Mažesnių veislių kalės dažnai atsiveda šuniukus šiek tiek anksčiau, tuo tarpu didesnių veislių nėštumas gali trukti ilgiau.

Nėštumo etapai:

• 1-2 savaitės: apvaisinimas ir nematomi pokyčiai. Po sėkmingo poravimosi spermatozoidai keliauja kiaušintakiais link kiaušialąsčių. Apvaisinimas įvyksta pirmosiomis dienomis, tačiau išoriškai jokių pokyčių dar nesimato.
• 3-4 savaitės: embrionų implantacija ir pirmieji ženklai. Apvaisinti embrionai tvirtinasi prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu kai kurios kalės tampa ramesnės, gali sumažėti apetitas, pasireikšti švelnus pykinimas. Speneliai gali pradėti šiek tiek tinti ir rausvėti. Gydytojas veterinaras ultragarsu jau gali nustatyti nėštumą.
• 5-6 savaitės: fiziniai pokyčiai tampa aiškūs. Kalės pilvas pradeda pastebimai didėti, speneliai toliau ryškėja. Šiuo laikotarpiu labai svarbi tinkama mityba - didėja energijos poreikis, todėl rekomenduojama pereiti prie aukštos kokybės ėdalo, skirto nėščioms ar žindančioms kalėms. Kalė gali tapti meilesnė arba, priešingai - labiau atsiskyrusi.
• 7-9 savaitės: gimdymo artėjimas. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis vaisiai sparčiai auga. Kalė tampa nerami, ieško saugios ir ramios vietos lizdui. Gali sumažėti apetitas, atsirasti padažnėjęs kvėpavimas, noras dažnai gultis. Šiuo laikotarpiu būtina stebėti kūno temperatūrą - prieš gimdymą ji dažnai nukrinta apie 1 °C.

Pirmieji Nėštumo Požymiai

Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Yra keletas požymių, kurie gali padėti įtarti, kad jūsų augintinė laukiasi:

• Spenelių padidėjimas ir rausvėjimas: Vienas pirmųjų ir lengviausiai pastebimų ženklų - patinę, labiau išryškėję speneliai. Jie tampa tamsesni, šiltesni, jautresni liečiant.
• Elgesio pokyčiai: Kai kurios kalės tampa meilesnės, ieško daugiau kontakto su šeimininku, o kitos - priešingai - tampa uždaresnės, daugiau ilsisi, vengia triukšmo. Taip pat gali pasireikšti lizdo ruošimo elgsena - kalytei norisi gulėti tam tikroje vietoje, nešti ten daiktus, apklotus.
• Apetito svyravimai: Nėštumo pradžioje kai kurios kalės tampa išrankesnės arba visai nenori ėsti, o vėliau apetitas ženkliai padidėja. Jeigu ji atsisako įprasto maisto, bet noriai priima skanėstus - tai gali būti pirmas signalas apie hormoninius pokyčius.
• Energijos sumažėjimas: Pirmosiomis savaitėmis kalė gali būti mieguista, judėti mažiau nei įprastai. Tai natūrali organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir didėjančią apkrovą.
• Svorio padidėjimas ir pilvo apimtis: Nors šis požymis pasireiškia tik nėštumui įsibėgėjus, jis yra vienas ryškiausių. Svarbu nepainioti to su persivalgymu - jei pilvas didėja net ir esant normaliam maitinimui, tai gali būti signalas apie kalės nėštumą.

Tariamas Nėštumas (Pseudonėštumas)

Tokia būsena vadinama tariamu nėštumu (arba pseudonėštumu) ir dažnai sukelia painiavą tiek šeimininkui, tiek pačiai kalei. Tai fiziologinis procesas, kuris gali atsirasti maždaug 6-10 savaičių po rujos, kai organizmas „mano“, kad įvyko apvaisinimas - nors to realiai nebuvo.

Pagrindiniai tariamo nėštumo požymiai:

Taip pat skaitykite: Ką turite žinoti apie kalės gimdymą

• Spenelių padidėjimas ir net pieno išsiskyrimas
• Lizdo ruošimas, žaislų „maitinimas“
• Padidėjęs apetitas arba nuotaikų kaita
• Nerimas, susidomėjimas guoliu, gynybinis elgesys

Ši būsena dažniausiai praeina savaime per kelias savaites, tačiau gali būti labai varginanti tiek fiziškai, tiek emociškai. Kai kuriais atvejais veterinarai gali skirti hormoninį gydymą ar rekomenduoti sterilizaciją, kad išvengtų tokių epizodų ateityje.

Kaip atskirti nuo tikro nėštumo:

• Ultragarsas: nuo 21 dienos po poravimosi galima aiškiai matyti vaisius.
• Kraujo tyrimai: gali parodyti hormoninių pokyčių lygį.
• Elgesio ir fizinių pokyčių dinamika: tikro nėštumo atveju jie progresuoja nuosekliai.

Tariamas nėštumas nėra pavojingas, tačiau jis rodo, kad organizmas reaguoja į hormonų disbalansą. Todėl jei nesate tikri, ar tai tikrai šuns nėštumas, visada verta pasitarti su specialistu - tai padės išvengti streso ir tinkamai pasiruošti ateičiai.

Kalės Priežiūra Nėštumo Metu

Tinkama priežiūra nėštumo laikotarpiu yra gyvybiškai svarbi tiek kalytei, tiek būsimiems šuniukams.

• Mityba: Antrąją nėštumo pusę kalytei reikia daugiau baltymų, energijos ir svarbių vitaminų. Rekomenduojama maitinti aukštos kokybės, subalansuotu ėdalu, skirtu nėščioms ar žindančioms kalėms. Venkite perteklinio maitinimo - nutukimas gali komplikuoti gimdymą. Nepakeiskite raciono staiga - pokyčius darykite palaipsniui.
• Papildai: Jeigu kalytė maitinama kokybišku ėdalu, papildomi vitaminai dažniausiai nereikalingi. Tačiau kai kuriais atvejais (pvz., laukiamas didelis šuniukų skaičius) veterinaras gali rekomenduoti kalcio ar folio rūgšties papildus.
• Fizinė veikla ir ramybė: Reguliari, bet neintensyvi fizinė veikla padeda palaikyti gerą tonusą. Venkite šokinėjimo, bėgiojimo ar sunkių žaidimų. Taip pat būtina leisti kalytei ilsėtis - ramus kampelis namuose su minkštu guoliu ir riboti stresines situacijas - garsūs garsai, svetimi gyvūnai, dideli žmonių susibūrimai.
• Vėlyvasis laikotarpis: Maždaug 2-3 savaitės prieš gimdymą pradėkite ruošti atskirą, tylų, šiltą ir lengvai valomą guolį. Stebėkite elgesį - jei kalė ima „nešioti“ daiktus, rausti patalus - tai ženklas, kad laikas artėja.
• Vizitai pas veterinarą: Būtinai suplanuokite bent vieną patikrinimą viduryje nėštumo (apie 30 dieną) - tuomet galima tiksliai patvirtinti nėštumą, įvertinti vaisių vystymąsi, aptarti gimdymo planą. Jei kyla nerimą keliančių simptomų - nedelskite.

Gimdymo Eiga: Pasiruošimas ir Etapai

Artėjant šuniavimosi dienai, įrenkite vietą, kur kalė gimdys ir augins vadą. Parinkite tokią vietą, kur nebūtų skersvėjo, ne per arti tiesioginio šilumos šaltinio - židinio, krosnelės, radiatoriaus, pakankamai šviesią, ramią, kur nebūtų nuolat daug žmonių. Patalpoje, kur šuniuosis kalė, turėtų būti ne mažiau kaip 22 laipsniai šilumos. Labai gerai, jei galite atitverti dalį kambario, tačiau jei tokios galimybės neturite, padarykite gardą maždaug 150×200 cm dydžio - kuo didesnis bus maniežas, tuo lengviau bus prižiūrėti vadą. Aukštis turėtų būti bent metras, kad paaugę šuniukai jo neperšoktų. Būtinai įrenkite dureles, kad kalei nereikėtų šokinėti į ir iš gardo.

Taip pat skaitykite: Priežastys, Simptomai ir Prevencija

Pasirūpinkite specialia vieta gimdymui ir šuniukų auginimui - speciali dėžė su borteliais. Vieta turi būti šilta, sausa, šviesi, lengvai valoma ir vėdinama patalpa. Klodami paklotą, parinkite tokį dydį, kad ant jo laisvai tilptų kalė su visa savo vada, o likusią dalį maniežo galėsite iškloti laikraščiais, pabarstyti pjuvenomis ar kokia kita medžiaga, gerai sugeriančia šlapimą, taip mokydami mažylius neteršti savo vietoje.

Priešgimdyviniai Ženklai

Gimdymo pradžia dažnai prasideda ne staiga, o iš anksto apie save praneša per įvairius signalus, kuriuos svarbu mokėti atpažinti.

• Kūno temperatūros kritimas: Vienas tiksliausių ženklų, kad gimdymas prasidės per artimiausias 12-24 valandas, yra kūno temperatūros kritimas. Normaliai kalytės temperatūra yra apie 38,3-39,2 °C. Kai ji nukrenta iki ~37 °C ar net žemiau - tai ženklas, kad gimdymas netrukus prasidės. Temperatūrą rekomenduojama pradėti matuoti kasdien paskutinę savaitę.
• Lizdo ruošimas ir elgesio pokyčiai: Kalė gali pradėti kasinėti guolį, tempti į jį žaislus ar audinius, būti nerami, sekioti jus iš paskos arba, atvirkščiai, slėptis nuo dėmesio. Tai instinktyvus elgesys, rodantis pasiruošimą gimdymui.
• Sumažėjęs apetitas arba jo visiškas dingimas: Artėjant gimdymui, daugelis kalių nustoja ėsti. Tai visiškai normalu, jei šis pokytis atsiranda likus kelioms valandoms iki sąrėmių.
• Gausesnės makšties išskyros: Išskyros gali būti skaidrios ar šiek tiek gleivingos - tai rodo, kad gimdos kaklelis atsiveria. Jei išskyros tampa tamsios, nemalonaus kvapo ar kruvinos - būtina skubiai kreiptis į veterinarą.
• Sąrėmiai ir gimdymo pradžia: Kai prasideda reguliarūs pilvo susitraukimai, kalytė dažnai atsigula, dažnai kvėpuoja, gali cypauti ar inkšti. Tai ženklas, kad šuniukai jau pakeliui.

Gimdymo Eiga

Gimdymo procesas susideda iš pagrindinių 3 stadijų.

1. Pirmasis etapas: nukritus kalytės rektinei temperatūrai, galite pastebėti, jog kalytė tapo nerami, atsisako ėsti, ieško kur pasislėpti - ramios ir tylios aplinkos, pradeda „sukti lizdą“. Šis etapas paprastai trunka apie 6-12 valandų, tad jei per 24val. nuo šių požymių atsiradimo gimdymas neprasideda - būtina skubi veterinarijos gydytojo pagalba.
2. Antrasis etapas: prasideda stangos. Galite pastebėti periodiškus, stiprius kalytės pilvo susitraukimus. Prasidėjus stangoms - pirmasis šuniukas turėtų pasirodyti per pirmąją valandą, tačiau jei per pirmąsias 30 minučių šuniukas negimsta - rekomenduojama ilgiau nedelsti ir vykti į veterinarijos kliniką.
3. Trečiasis etapas: Po šuniuko atvedimo kalytė gali pereiti į “ramybės” fazę, tačiau ji negali trukti ilgiau nei 2 - 4 valandas.

Tiek šiuo atveju, tiek tais atvejais, kai akivaizdžiai matote, kad vaisius yra užstrigęs gimdymo takuose ir vaisiaus negalite ištraukti ar atstatyti į normalią padėtį rankų pagalba arba kuomet kalytė tampa vangi, apatiška - nedelsdami vykite į veterinarijos kliniką specialistų įvertinimui ir skubiai pagalbai, kadangi gali būti pasireiškusi distokija.

Ką Daryti Gimus Šuniukui?

Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą.

Kalės Priežiūra Po Gimdymo

Šuniukų atsivedusios kalės elgesys apima daugiau negu elementarus šuniukų maitinimas. Motina mažylius moko šunų kalbos ir ruošia gyvenimui. Tai, kaip ji elgiasi su šunyčiais, jų tolesniam gyvenimui svarbu kaip ir paveldėjimas. Daugelyje rūšių palikuonimis daugiausia rūpinasi motinos, šunys nėra išimtis. Natūrali atranka sudarė sąlygas konkretaus patelių elgesio evoliucijai.

Iškart po šuniavimosi kalė nusausina mažylius, laiko juos šiltai, maitina ir gerai išvalo laižydama. Motinos elgesį iškart po gimdymo kontroliuoja hormoniniai procesai. Dėl to problemų gali kilti, jei kalė pagimdo per anksti - ji gali tinkamai nesirūpinti atžalomis.

Šuniukų motinos turi tris pagrindinius uždavinius:

• Maitinti šuniukus savo pienu (vėliau - atrydamos);
• Palaikyti švarias ir šiltas patalpas (ypač kai mažyliai labai jauni);
• Juos auklėti bei mokinti.

Galimos problemos:

• Kalė gali neturėti pieno (šuniukus teks maitinti mišinukais iš buteliuko kas 1-2 valandas kiaurą parą);
• Šuniukams reikia masažuoti pilvukus (t.y. kad mažyliai išsituštintų, ko jie patys dar nesugeba padaryti);
• Kai kurios kalės būna nerūpestingos mamos (tuomet šuniukus teks jums prižiūrėti ištisą parą net kelias savaites);
• Gali nugulti arba numinti šuniukus;
• Gali nespėt visais pasirūpint (kai didelė vada, tada padėsite rūpintis).

Tai reiškia, kad pirmosios naktys yra miegojimas greta kalės ir šuniukų. Šuniukams pradėjus patiems tuštintis, valysite tai kiaurą dieną. O kai šuniukai pradės dūkti savo „garde“ - kakučius gali tekti gramdyti nuo sienos net 2 metrų aukštyje.

Šuniukų Priežiūra

Visi šuniukai gimsta akli ir kurti. Girdėti jie pradeda apie 6-8 parą, o jų akytės pradeda vertis nuo 10 paros, ir iki 14 paros turėtų pilnai praregėti. Tuo pat metu po truputį jie pradeda ropinėti ir iš arčiau pažinti juos supantį pasaulį. Šuniukams paaugus motina pradeda juos mokinti. Nujunkymo metu ji pradeda pirmąsias šunų kalbos pamokas. Urzgimas, dantų šiepimas, įvairus taikus elgesys yra įgimti, tačiau šuniukai turi išmokti jais tinkamai naudotis. Žmonės, pamatę, kad lig tol buvusi kantri ir darbšti motina pradėjo naudoti smurtą prieš šuniukus, nesupranta tokio elgesio. Taip, kalė gali urgzti ar net pulti atžalas, tačiau niekada jų nesužeis.

Šuniukų maitinimas: Idealu, jei kalei užtenka pieno, ir papildomai duoti ėsti galite tik sulaukus 3 savaičių, kuomet jau tikriausiai rasite ir pirmuosius dantukus. Tuomet perėjimas prie kitokio maisto bus greitas ir „neskausmingas”. Geriausiai tam tinka įvairių firmų pašarai, skirti šuniukams, tik jei tai sausas ėdalas - būtinai jį prieš tai išmirkykite. Visada prisiminkite, kad tik tinkama mityba užtikrins teisingą šuniuko vystymąsi, todėl negailėkite jų pašarui, kad ir tektų išleisti daugiau, nei gausite parduodami kartais net porą šuniukų. Pradėjus primaitinti šuniukus, būtinai duokite jiems švaraus vandens gerti.

Svarbu: Pirma tris savaites, jei vada nedidelė - iki 8 šuniukų, kalė puikiausiai tvarkysis pati, guolyje bus švaru, o šuniukai - sotūs ir ramūs. Kiekvieną dieną sverkite mažylius, jie turi priaugti vidutiniškai po 30-50 gramų per dieną. Jei šuniukai nepriauginėja svorio net pakeičiant spenius, gali būti, kad jiems tiesiog neužtenka kalės pieno. Tuomet jau Jūs turėsite papildomai iš buteliuko maitinti šuniukus.

Sveikatos priežiūra: Trijų savaičių šuniukams jau galima duoti vaistų nuo kirminų, pakartoti tai reikia po dviejų savaičių, vėliau duoti kas mėnesį, kol baigsis vakcinavimas. Skiepyti šuniukus galima nuo keturių arba šešių savaičių, praėjus ne mažiau kaip 10.

Galimos Komplikacijos Po Gimdymo

Pagimdžiusios moters organizme toliau vyksta daug pokyčių. Vienas tokių - gimdos valymasis po gimdymo. Tuo metu, kai moters gimda valosi, iš jos išteka išskyros su kraujo ir placentos likučių priemaišomis. Dar kitaip vadinamomis lochijomis. Kraujavimas po gimdymo yra būdingas nuo 4 iki 6 savaičių.

Kraujavimo etapai:

• Pirma para po gimdymo. Lochijos būna gausios ir ryškiai raudonos. Gali pasitaikyti su krešulių priemaišomis panašiomis į vynuogės dydžio.
• 1 savaitė po gimdymo. Išskyrų spalva blanksta ir jos tampa tamsiai rudos spalvos ar šviesiai rožinės. Gausumas mažėja lyginant su pradžia. Kraujavimas gali būti kaip per gausias mėnesines.
• 2 savaitės po gimdymo. Išskyrų (lochijų) kiekis ženkliai mažėja, per dieną gali prireikti vos kelių paketų. Gali pasitaikyti intensyvesnis kraujavimas po didesnio fizinio krūvio.
• 3-4 savaitė po gimdymo. Išskyros tampa balkšvos spalvos. Nežindančios mamos šiuo metu gali sulaukti pirmųjų menstruacijų.
• 6 savaitės po gimdymo. Išskyros gelsvos, balkšvos arba jų nebėra iš viso.

Kada kreiptis į gydytoją:

• Sumažėjus lochijų kiekiui pasirodo vėl šviežias ir raudonas kraujas;
• Atsiranda pūlinių ir nemalonus kvapas;
• Atsiranda kraujo krešulių didesnių nei slyvos dydžio;
• Atsiranda šaltkrėtis ir karščiavimas;
• Atsiranda stiprus skausmas pilvo apačioje;
• Po gimdymo visiškai nėra lochijų;
• Paketą reikia keisti dažniau nei kas valandą;
• Atsiranda pykinimas, bendras silpnumas ir svaigsta galva.

Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti.

Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas.

Sterilizacija

Neturėtume be reikalo veisti šunų dėl savanaudiškų priežasčių. Nebijokime sterilizuoti savo augintinių. Tai vienkartinė ir saugi procedūra. Netiesa, kad kalė turi bent kartą susilaukti šuniukų dėl savo psichinės sveikatos. Netiesa, kad po sterilizacijos jos charakteris pasikeis. Pernelyg didelis augintinio svorio augimas po sterilizacijos taip pat yra mitas - viskas priklauso nuo mūsų disciplinos. Anksti sterilizuodami kales sumažiname pieno liaukų auglių riziką, taip pat išvengiame pavojingų ligų.

Saugiausia sterilizuoti kales vadinamosios hormoninės ramybės metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams po rujos pabaigos.

tags: #kales #gimdymo #eiga