Kalcis - vienas svarbiausių mineralų, reikalingų ne tik kaulams ir dantims, bet ir visam organizmui. Deja, apklausos rodo, kad tik nedidelė dalis tėvų Lietuvoje žino, kiek kalcio iš tiesų reikia jų vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime kalcio trūkumo simptomus vaikams, jo priežastis, pasekmes ir būdus, kaip užtikrinti pakankamą kalcio kiekį.
Kalcio svarba vaiko organizmui
Kalcis yra būtinas kaulų ir dantų formavimuisi, raumenų susitraukimui, nervinių impulsų perdavimui, kraujo krešėjimui ir hormonų išsiskyrimui. Jis reguliuoja širdies susitraukimų dažnį, dalyvauja kraujo krešėjimo procese, mažina nervų sistemos dirglumą. Šis elementas taip pat yra svarbi kaulų, dantų, plaukų, nagų bei kraujo sudedamoji dalis. Jis būtinas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitai. Kalcis reguliuoja raumenų susitraukimus, be to, yra susijęs ir su alerginėmis organizmo reakcijomis.
Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida. Mažiems vaikams dėl kalcio stokos gali pasireikšti pilvo skausmai, dėmesio stoka, nuovargis.
Gydytoja pediatrė Jūratė Barzdenytė atkreipia dėmesį į galimus mažo vaiko negalavimus ir požymius, leidžiančius įtarti, kad jūsų 1-3 metų mažyliui trūksta kalcio ir vitamino D.
„Jeigu jūsų mažylis dažnai peršąla, jį puola pūslelinė, vargina mažakraujystė arba jis vėluoja pradėti vaikščioti, galėtume spėti, kad jo organizmui trūksta kalcio ir vitamino D. Neužtikrinant pakankamo jo kiekio ir ilgą laiką jaučiant šio mineralo stygių, gali pradėti varginti kojų raumenų traukuliai, kaulų bei juosmens skausmai, padažnėjęs širdies ritmas. Ilgame negalavimų ir ligų sąraše dėl šių svarbių medžiagų trūkumo yra ir rachitas“, - aiškina pediatrė.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir B12: simptomai ir gydymas
Kalcio poreikis skirtingais amžiaus tarpsniais
Kalcis sudaro didžiąją dalį mūsų kaulų ir dantų struktūros, dalyvauja raumenų susitraukimuose, nervinių impulsų perdavime, kraujo krešėjime ir net širdies veikloje.
Kalcis reikalingas ne tik kaulams ar dantims - jis yra tiesiog nepakeičiamas vaiko organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.
Naujagimiams iki pusės metų reikia 400 mg kalcio per parą, vaikams iki penkerių - 600 mg kalcio per parą.
Apklausos duomenimis, beveik penktadalis tėvų įsitikinę, kad 1-3 metų vaikui reikia tiek pat kalcio, kiek ir suaugusiajam ir tik 2,8 proc. mano, kad šio elemento mažam vaikui reikia net keturis kartus daugiau - būtent tiek, kiek iš tiesų reikia. Deja, kaip parodė apklausa, tik 2,8 proc. tėvų Lietuvoje žino, kad jų 1-3 metų amžiaus vaikui reikia 4 kartus daugiau kalcio nei suaugusiajam, o 0,3 proc. - kad mažajam reikia 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.
Spartus augimas reikalauja daugiau kalcio
Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad kūdikių ir vaikų augimas yra labai spartus. Kūdikis, gimęs maždaug 3 kg kūno masės ir 50 cm ūgio, vienerių metų amžiaus jau būna apie 10 kg ir 75 cm, 2 metų - apie 12 kg ir 90 cm.
Taip pat skaitykite: Simptomai, priežastys ir sprendimai
„Toks spartus augimas, dantų dygimas ir augimas, vidaus organų brendimas, imuninės sistemos formavimasis reikalauja pakankamai daug vitamino D, kalcio bei tokių mikroelementų kaip magnis ir cinkas, kurie reikalingi kalcio įsisavinimui. Palyginti su kitais mineralais, kalcio mūsų organizme (kauluose ir kraujyje) yra labai daug - apie 2 proc. viso kūno svorio, taigi 1-1,5 kg. O štai be vitamino D organizmas negali absorbuoti gauto kalcio, todėl kalcio kiekis, kurį įsisavina kaulai, priklauso ne tik nuo valgio sudedamųjų dalių, bet ir nuo vitamino D kiekio organizme“, - pastebi J. Barzdenytė.
Kalcio trūkumo simptomai vaikams
Kalcio trūkumas - tai būklė, kai organizme nėra pakankamo šio mineralo kiekio, kad būtų palaikomos visos jo atliekamos funkcijos. Kalcis daugiausia saugomas kauluose ir dantyse, kurie veikia tarsi sandėlis. Kai iš maisto jo gauname per mažai, organizmas ima skubiai traukti kalcį iš kaulų, kad užtikrintų stabilų lygį kraujyje. Ilgainiui tai gali susilpninti kaulus, sukelti jų retėjimą ar net osteoporozę. Nors dažniausiai kalcio trūkumas vystosi lėtai, būtent tame ir slypi pavojus. Simptomai atsiranda tik tada, kai jau atsiranda pasekmės.
Kalcio trūkumo organizme simptomai dažnai vystosi lėtai ir iš pradžių būna gana neryškūs, todėl juos lengva supainioti su kitais negalavimais. Vis dėlto, kuo ilgiau organizmui trūksta šio mineralo, tuo aiškiau pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai.
Vis dėlto, kuo ilgiau organizmui trūksta šio mineralo, tuo aiškiau pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai. Štai pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Raumenų mėšlungis ir spazmai. Vienas ankstyviausių kalcio trūkumo signalų - dažnai pasikartojantys mėšlungiai, ypač naktį arba po fizinio krūvio.
- Dilgčiojimas ar tirpimas galūnėse. Gali atsirasti dilgčiojimo pojūtis pirštuose, rankose ar aplink burną, kuris rodo nervų sistemos jautrumą dėl sumažėjusio kalcio lygio.
- Lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai, sausa oda. Kalcis svarbus ne tik kaulams, bet ir odos bei nagų struktūrai, todėl jų būklė gali pablogėti.
- Dantų problemos. Trūkstant kalcio, dantys tampa trapūs, dažniau pasireiškia ėduonis ar dantenų uždegimas.
- Kaulų skausmai ir padidėjusi lūžių rizika. Ilgainiui kalcio trūkumas silpnina kaulus, gali pasireikšti osteopenija ar osteoporozė.
- Širdies ritmo sutrikimai. Labai sumažėjęs kalcio kiekis kraujyje veikia širdies darbą - gali atsirasti ritmo sutrikimai ar padažnėjęs pulsas.
- Nuotaikų svyravimai, dirglumas, nuovargis. Kalcis dalyvauja nervinių impulsų perdavime, todėl jo stoka gali paveikti ir emocinę būklę.
Kita vertus, šie simptomai nebūtinai visada reiškia tik kalcio trūkumą - jie gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis. Todėl, pastebėjus juos, būtina pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti reikiamus tyrimus. Ankstyvas problemos nustatymas leidžia greičiau atkurti mineralų pusiausvyrą ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir magnis
Kūdikystėje kalcis dalyvauja nervų sistemos veikloje, dėl jo trūkumo gali sulėtėti vaiko raida, jis gali blogai miegoti, prastai valgyti, dėl silpnų kaulų vėliau pradėti vaikščioti. Mažiems vaikams dėl kalcio stokos gali pasireikšti pilvo skausmai, dėmesio stoka, nuovargis.
Kalcio trūkumo požymiai vaikams
Vaikų organizmui kalcis yra vienas svarbiausių mineralų, nes jis tiesiogiai susijęs su kaulų ir dantų formavimusi. Kai trūksta kalcio, pirmieji požymiai gali pasireikšti labai subtiliai: vaikas tampa irzlus, greičiau pavargsta, prastėja miegas. Ilgainiui atsiranda rimtesni simptomai - lėtesnis dantų dygimas, dantų ėduonis, kaulų skausmai ar net deformacijos. Mažesni vaikai gali pradėti dažniau kristi ir patirti traumas, nes jų kaulai tampa trapesni.
Kalcio trūkumo priežastys
Nors kalcis yra vienas dažniausiai maiste sutinkamų mineralų, vis daugiau žmonių susiduria su jo trūkumu. Priežasčių, kodėl organizmui ima stigti kalcio, gali būti įvairių - nuo netinkamos mitybos iki sutrikusio pasisavinimo ar tam tikrų ligų. Štai dažniausios priežastys:
- Nepakankamas kalcio kiekis maiste. Viena dažniausių priežasčių - menkas kalcio turinčių produktų (pieno, sūrių, jogurto, žalialapių daržovių, riešutų) vartojimas.
- Sutrikęs pasisavinimas. Net jei kalcio gauname pakankamai, organizmas gali jo tinkamai nepasisavinti dėl žarnyno ligų ar vitamino D trūkumo.
- Padidėjęs poreikis. Tam tikrais gyvenimo laikotarpiais (paauglystėje, nėštumo ar žindymo metu, menopauzės laikotarpiu ar senstant) organizmui reikia daugiau kalcio.
- Gyvenimo būdo veiksniai. Kalcio netekimą skatina per didelis kavos, druskos ar alkoholio vartojimas, rūkymas bei žemas fizinis aktyvumas.
- Tam tikri vaistai ar ligos. Pavyzdžiui, kai kurie šlapimą varantys vaistai ar hormonų disbalansas (skydliaukės, prieskydinės liaukos sutrikimai) gali mažinti kalcio kiekį.
Kalcio šaltiniai
Kad užtikrintume vaikui tinkamą kalcio kiekį, turime pasirūpinti derama mažylio mityba.
Pasak gydytojos, daug kalcio turi pieno produktai. Pavyzdžiui, pusėje stiklinės jogurto be priedų yra 207 mg kalcio, viena sūrio riekė turi maždaug 112 mg, ketvirtadalis stiklinės špinatų - apie 60 mg, o riekė visų grūdo dalių duonos- maždaug 24 mg šios vertingos medžiagos. Puikiai tiks ir varškė, tačiau reikėtų vengti saldintų varškės sūrelių ar jogurtų, kurie iš tiesų yra ne tiek naudingų medžiagų šaltinis, o skanėstai. Rekomenduojamos bertoletijos, migdolai, sezamo sėklos, taip pat ankštiniai augalai - baltosios ir raudonosios pupelės, avinžirniai. Įvairūs produktai į vaiko valgiaraštį būtų įtraukti pagal vaiko amžių. Sveiki riešutai vaikui gali būti per kieti, jei nėra išaugę visi dantys - vaikas gali užspringti. Bet jei susmulkinsime ir sumaišysime su varške, pridėsime trintų uogų, bus ir skanu, ir sveika ne tik vaikui, bet ir visai šeimai.
Svarbiausias būdas užtikrinti tinkamą kalcio kiekį - subalansuota mityba. Pieno produktai (pienas, sūris, jogurtas) yra vieni pagrindinių ir lengviausiai pasisavinamų šaltinių. Tačiau kalcis natūraliai randamas ir kituose produktuose. Žalialapės daržovės - brokoliai, kopūstai, špinatai - suteikia ne tik kalcio, bet ir kitų mikroelementų. Riešutai ir sėklos (sezamo, migdolai, chia) - tai puikus pasirinkimas veganams ar vegetarams. Kadangi kalcis organizme geriausiai pasisavinamas kartu su vitaminu D, verta derinti šiuos produktus su saulės šviesa arba papildomais vitaminais.
Vitaminas D ir kalcio įsisavinimas
Vitaminas D - kalcio būtinas palydovas, jeigu norime, kad į organizmą patekęs kalcis būtų nukreiptas ten, kur reikia. Vitaminas D užtikrina tinkamą mažylio augimą, teisingos laikysenos ir sveikų dantų susidarymą. Tačiau vaikui augant sparčiai formuojasi jo skeletas, todėl vienam kilogramui kūno svorio mažyliui reikalinga net 6-7 kartus daugiau vitamino D nei suaugusiajam.
„Diskutuoti apie vitamino D reikalingumą su kūdikių tėvais netenka. Vėliau vyresnių vaikų tėveliams kaskart primename, kad nepamirštų vartoti vitamino D, aptariame vaiko mitybą, paskaičiuojame, kiek vaikui reikėtų suvartoti produktų su kalciu ir kitais mikroelementais, kad jų pakaktų sveikam augimui ir vystymuisi.
Pasak pediatrės, parenkant vitamino D preparatą ir dozę vaikui, reikėtų įvertinti ir sezoną, ir šeimos įpročius, ir konkrečią vaiko būklę. Kai kuriais atvejais rekomenduojama atlikti tyrimą, nustatant vitamino D kiekį kraujyje.
Vaikas per dieną privalėtų gauti maždaug 500 DV (veikimo vienetų) vitamino D.
Diagnostika ir gydymas
Kadangi kalcio trūkumas dažnai vystosi lėtai ir jo požymiai gali būti panašūs į kitų sveikatos sutrikimų simptomus, labai svarbu tiksliai nustatyti, ar organizmui iš tiesų trūksta šio mineralo. Tai galima padaryti tik atlikus tam tikrus medicininius tyrimus ir įvertinus bendrą sveikatos būklę.
Pagrindiniai tyrimai, padedantys diagnozuoti kalcio trūkumą:
- Kraujo tyrimai. Atliekamas bendras kalcio kiekio kraujyje tyrimas (bendrasis kalcis) ir kartais - jonizuoto kalcio tyrimas, kuris parodo aktyviosios kalcio formos kiekį. Tai tiksliausias būdas nustatyti, ar šiuo metu kraujyje pakanka kalcio.
- Vitamino D kiekio tyrimas. Vitaminas D būtinas kalciui pasisavinti, todėl jei jo trūksta, organizmas gali tiesiog neįsisavinti kalcio, nors suvartojamas pakankamas jo kiekis.
- Šlapimo tyrimai. Gali padėti įvertinti, kiek kalcio pasišalina iš organizmo - tai ypač svarbu, kai įtariamas padidėjęs kalcio netekimas per inkstus.
- Kaulų mineralinio tankio tyrimas (densitometrija). Tai tyrimas, matuojantis kaulų tvirtumą. Jis dažnai skiriamas vyresnio amžiaus žmonėms, moterims po menopauzės ar tiems, kuriems jau pasireiškė kaulų trapumo požymiai.
Diagnozės metu gydytojas taip pat vertina mitybos įpročius, gyvenimo būdą, vartojamus vaistus bei kitus sveikatos rizikos veiksnius. Tik visapusiškai įvertinus situaciją galima tiksliai nustatyti, ar kalcio trūkumas yra pagrindinė problemų priežastis, ir parinkti tinkamiausią sprendimą.
Kai nustatomas kalcio trūkumas, svarbiausias tikslas - kuo greičiau atkurti šio mineralo pusiausvyrą organizme ir užkirsti kelią tolimesniam jo netekimui. Tam dažniausiai taikomos dvi pagrindinės strategijos: subalansuota mityba ir papildų vartojimas (jei jų reikia), kartu koreguojant gyvenimo būdą. Žinoma, geriausias būdas papildyti kalcio atsargas - natūralus jo gavimas su maistu.
O kai vien mitybos nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti kalcio papildus. Jie gali būti įvairių formų - kiekvienas gali pasirinkti tai, kas jam patogiausia.
Renkantis papildus, labai svarbu laikytis nurodytos dozės - per didelis kalcio kiekis taip pat gali būti žalingas. Todėl visada verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei vartojami kiti vaistai. Be to, nepamirškite ir apie gyvenimo būdo pokyčius. Būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Taip pat reikėtų riboti kofeino, alkoholio ir druskos vartojimą ir rūkyti kuo mažiau ar visai mesti, kadangi rūkymas mažina kalcio pasisavinimą ir silpnina kaulus.
Galimos komplikacijos
Ilgalaikis kalcio trūkumas nėra tik laikinas nepatogumas - jis gali sukelti rimtų ir sunkiai grįžtamų sveikatos problemų. Kadangi kalcis būtinas ne tik kaulams, bet ir širdies, raumenų bei nervų sistemai, jo stoka paveikia beveik visą organizmą.
Galimos komplikacijos:
- Osteopenija ir osteoporozė. Ilgai trunkantis kalcio trūkumas silpnina kaulus, jie tampa trapūs. Osteoporozė žymiai padidina lūžių riziką. Dėl sumažėjusio kaulų tankio net nedidelis kritimas gali baigtis lūžiu, ypač vyresniame amžiuje. Tokie sužalojimai dažnai gyja sunkiau ir gali pabloginti gyvenimo kokybę.
- Dantų problemos. Trūkstant kalcio, silpnėja dantų emalis, gali atsirasti ėduonis, dantenų uždegimas, dantys tampa jautrūs ir greičiau nusidėvi.
- Širdies ritmo sutrikimai. Sunkus kalcio deficitas veikia širdies raumenį - gali kilti aritmijos, širdies plakimo padažnėjimas, kraujospūdžio svyravimai.
- Nervų sistemos sutrikimai. Stiprus ir užsitęsęs trūkumas gali sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą - pasireiškia raumenų traukuliai, rankų drebėjimas, tirpimas, sunkiais atvejais - traukuliai ar sąmonės praradimas.
Šios komplikacijos išsivysto palaipsniui, todėl labai svarbu pastebėti ankstyvuosius kalcio trūkumo organizme simptomus ir imtis veiksmų kuo greičiau. Besirūpinant tinkama mityba, fiziniu aktyvumu ir, prireikus vartojant maisto papildus, galima išvengti rimtų padarinių sveikatai.