Barbora Radvilaitė - viena ryškiausių Lietuvos istorinių asmenybių, apipinta legendomis ir mitais. Jos gyvenimas ir meilės istorija su karaliumi Žygimantu Augustu įkvėpė daugybę menininkų, rašytojų ir kulinarų. Šiandien jos vardas siejamas ne tik su didinga meile, bet ir su tradiciniais lietuviškais skanėstais, tokiais kaip šakotis ir meduoliai.
Barbora Radvilaitė: Meilės ir Intrigos Karalienė
Barbora Radvilaitė buvo neeilinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Jos grožis, išmintis ir aštrus protas žavėjo amžininkus. Ji buvo išsilavinusi, turtinga ir nepaprastai originali. Ne veltui sklinda legenda, kad Žygimantas Augustas iš Žemutinės pilies valdovų rūmų į turtingiausią ir puošniausią žmonos rezidenciją - Radvilų dvarą nutiesė požeminį kelią. Archeologas Vytautas Urbanavičius mano, kad to didžios meilės koridoriaus architektūros pėdsakas jau aptiktas. Dar sklinda legenda, kad karalius pėsčias į Vilnių atlydėjęs žmonos karstą.
Apie Barborą Radvilaitę 1837 m. išleista didžiausia visų laikų Mykolo Balinskio dviejų tomų studija, plačiajam pasauliui gerai pažįstama Jono Kazimiero Vilčinskio XIX a. karalienės portretinė litografija. Net spėjama, kad Aušros Vartų Madona - gražiausia Lietuvos motina - irgi buvęs Barboros Radvilaitės įvaizdis.
Karalius Žygimantas Augustas puoselėjo tokį gilų ir galingą meilės jausmą Barborai, tarsi ji būtų tauriausias jo širdies brangakmenis. Tačiau vos dvidešimt aštuonerių, Augusto mylimoji, žmona ir Karalienė - Barbora Radvilaitė, išėjo amžiams. Po tragiškos Barboros mirties, Augustas pasiliko visus jos daiktus ir laiškus, saugojo juos visą gyvenimą. Jautrus ryšys pavirto pasaka apie galingą meilę, Vilniaus legenda apie visas žmogiškas kliūtis įveikiantį jausmą.
Legendos Atspindžiai Kulinarijoje
Pasakojama, kad šakočiai atsirado Barboros Radvilaitės laikais. Ruošdamasi puotai ji paskelbė gyventojams skaniausio pyrago konkursą ir pažadėjo nugalėtojui padovanoti žemės. Atėjo konkurso diena. Barbora ėjo pro sustatytus įmantriausius saldumynus ir pamatė paprastą vaikinuką Juozą. Jis nedrąsiai pasiūlė jai paragauti nematyto patiekalo - šakočio. Barbora paragavo ir susižavėjusi paskelbė vaikiną nugalėtoju. Tačiau vietoj žemės jis paprašė Barboros Radvilaitės papuošalų, nes netrukus ketino pasipiršti ir norėjo, kad jo būsima žmona atrodytų taip gražiai, kaip tikra karalienė. Barborai patiko ši vaikino idėja: ji padovanojo jam papuošalų, ir pati atėjo į vestuves. Nuo to laiko jie tapo tradiciniu vestuvių pyragu.
Taip pat skaitykite: Laikas lauke ir vaikai
Iš tiesų ši istorija gana abejotina, vargu ar tais laikais buvo žinomas ypatingas šakočių kepimo būdas. Nepaisant legendų, šakotis yra neatsiejama lietuviško kulinarinio paveldo dalis. Jis kepamas įkaitintoje krosnyje, vyniojant tešlą ant volo. Krosnį reikia kūrenti beržinėmis arba alksninėmis malkomis. Volas įkaitinamas ir ištepamas išlydytu sviestu. Tada vienas žmogus pila ant jo tešlą, o kitas tuo metu suka volą. Kuo greičiau volas sukamas - tuo ilgesni spygliai išeina. Kai tešla apkepa ir tampa gelsva, pilami kiti sluoksniai.
Šakočių Muziejus
Prie Ignalinos, Strigailiškio kaime, esančiame šakočių muziejuje stengiamasi priminti lietuviams ir svečiams iš užsienio šakočių istoriją. Būtent jis įkūrė pirmąjį Šakočių muziejų, kuriame atkurtas visas šakočio kelias - nuo grūdų sėjos ir vištų auginimo iki iškepto gaminio. Tarp istorinių eksponatų, saugomų sodyboje, yra ir nuo 1923 m. veikianti šakočių kepimo įranga.
Didžiausią pasaulyje šakotį iškepusi R.Spulio įmonė tiesiog neturėjo, kur jo padėti, ir šakočio rekordininko atsiradimo proga gimė muziejus. Tą dieną iškepto pagrindinio muziejaus eksponato aukštis - 3 metrai 72 centimetrai. Svoris - beveik 86 kilogramai.
Meduoliai: Saldžios Istorijos
Barbora Radvilaitė įkvėpė ir meduolių kūrėjus. Meduolis „Vilniaus širdis“ - tai karūnuota širdis paslėpta širdyje. Skonis kuris pasakoja istoriją. Kai ragaujate meduolius, širdyje atgyja gražiausi vaikystės prisiminimai. Užgavėnės, šiaurietiškos žiemos, Kalėdos, vasaros medus, kepančių meduolių kvapas. Dovana, skirta ypatingoms akimirkoms. Meduolis „Vilniaus širdis“ - tai dovana, kurią įteikdami pasakote daugiau nei žodžiais. Ji puikiai tinka sau, gimtadieniams, Valentino dienai, Kalėdoms ar įkurtuvėms. Meduoliai tampa Vilniaus, Lietuvos, Vilniaus ir Meilės simboliu. Meduolių receptas - laiko mašina. Sudėtis: a.r. kvietiniai miltai, sviestas, cukrus, kiaušiniai, medus, auksaspalvis sirupas (cukraus sirupas, druska), prieskonių mišinys (gvazdikėliai, cinamonas, kardamono sėklos, muskato riešutai, kvapieji pipirai, imbieras), kepimo milteliai.
Ant iškeptų kvapnių medaus sviestinių riestainiukų užtepus baltą glajų, krito džiovinti žiedlapiai. Auksuoto dubens kraštai buvo papuošti rožėmis, o viduryje sukrauta Karalienės Barboros meduolių piramidė. Skonis kuris pasakoja istoriją. Kai ragaujate meduolius, širdyje atgyja gražiausi vaikystės prisiminimai. Užgavėnės, šiaurietiškos žiemos, Kalėdos, vasaros medus, šviežias sviestas, kepančių meduolių kvapas. Dovana, skirta ypatingoms akimirkoms. „Karalienės Barboros meduoliai“ - tai dovana, kurią įteikdami pasakote daugiau nei žodžiais. Ji puikiai tinka sau, gimtadieniams, Valentino dienai, Kalėdoms ar įkurtuvėms. Meduoliai tampa Lietuvos ir Meilės simboliu. Meduolių receptas - laiko mašina. Sudėtis: a.r. kvietiniai miltai, sviestas, cukrus, kiaušiniai, medus, auksaspalvis sirupas (cukraus sirupas, druska), prieskonių mišinys (gvazdikėliai, cinamonas, kardamono sėklos, muskato riešutai, kvapieji pipirai, imbieras), kepimo milteliai, levandų žiedlapiai, rožių žiedlapiai, našlaičių žiedlapiai.
Taip pat skaitykite: Kaip išsirinkti tinkamą dantų pastą vaikui?
Vilniaus Legendos ir Barboros Atminimas
Lietuvoje neseniai apsilankęs žymus lenkų kulinarijos kritikas ir kelionių žurnalistas Robert Makłowicz Vilniaus gatvėse ieškojo įspūdingiausių istorijų, gražiausių vietų, skaniausių patiekalų ir įsimintiniausių nuotykių. Įžengę į Stiklo kvartalą, kuriame kadaise gyveno žydų bendruomenė, pajusite praeities aurą - čia visuomet klestėjo amatininkai, juvelyrai, vitražo meistrai. Prisėdę kavinėje prisiminsite ir ypatingą Lietuvos meilės istoriją. Legenda apie LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir jo žmonos Barboros Radvilaitės meilę gyvuoja nuo XVI a. iki šių dienų. Paragaukite šio meilės skonio - kavinėje prie kavos užsisakykite pyragėlį „Barbora“ arba „Augustas“.
Seniausi Radvilų rūmų muziejuje esantys Vakarų dailės ekspozicijos paveikslai datuojami XV a., kiti - XV - XIX a. Apie grožio supratimą viduramžiais pasakojo ir ekskursijų vadovė A. Razbadauskienė: „Kadangi esame Radvilų rūmuose, verta paminėti, jog dažnai idealizuojame Barborą Radvilaitę, visada apibūdinamą kaip „vieną iš gražiausių Europos moterų“, tačiau, jei būtų galimybė, kad šių laikų gražuolė, kuri puikuojasi ant žurnalo viršelio, nusikeltų į Barboros Radvilaitės laikmetį, patikėkite manimi - ji nebūtų laikoma gražia.
Jos šviesybė, Karalienė Barbora dėliojo tarp knygos lapų mėgstamiausių gėlių žiedus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie autizmą
tags: #barbora #radvilaite #kiausinis