Artūras Orlauskas - žinomas Lietuvos humoristas, aktorius, scenaristas, politikas ir visuomenės veikėjas. Jo gyvenimas - tai spalvinga mozaika, sudaryta iš kūrybos, politikos ir šeimos. Šiame straipsnyje panagrinėsime A. Orlausko kelią, jo šeimą, požiūrį į humorą ir politiką.
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Artūras Orlauskas gimė Kaune 1962 m. balandžio 21 d. Nors tėvai norėjo, kad rinktųsi „rimtą profesiją“, jis įgijo mašinų gamybos technologo specialybę Kauno politechnikos institute (KTU), o vėliau baigė ekonomikos studijas. Tačiau jo pašaukimas buvo scena.
Dar mokykloje, su bendraminčiais įkūrė humoro grupę „Taškai“, o vėliau prisijungė prie jaunimo teatro studijos ir liaudies teatro Rokiškyje. Lemtingas posūkis įvyko, kai 17 metų sulaukusį Artūrą pakvietė į ką tik susikūrusią „Ambroziją“. Ši grupė tapo ilgu ir sėkmingu jo karjeros etapu, trukusiu beveik 24 metus.
„Ambrozija“ - ilgas ir sėkmingas etapas
„Ambrozija“ suteikė A. Orlauskui galimybę pasirodyti televizijoje ir koncertuoti visoje Lietuvoje. Kartu su kitais humoristais jis keliaudavo po šalį autobusu „Ikarus“, dalindamas gerą nuotaiką žiūrovams.
Nors „Ambrozija“ buvo svarbi jo gyvenimo dalis, A. Orlauskas nusprendė pasitraukti iš trupės, norėdamas išbandyti save kitose veiklose.
Taip pat skaitykite: Inovacijos Rakausko veikloje
Sprendimas pasitraukti iš trupės ir nauji iššūkiai
Žmogus gyvenime visada nori ką nors keisti. Mintis man brendo kelis metus, kad reikėtų kitomis veiklomis užsiimti. Buvau nebaigęs mokslų ir galvoju sau: „Kur man stoti?“. Vaikai mokėsi, o aš - nieko nebaigęs. Žmona, man nežinant, užrašė į mokyklą ir aš ją pabaigiau. Kartą mieste sutikau mokytoją, o ji man sako: „Kęstuti, laukiame tavęs, kada ateisi pabaigti?“. Tada aš per metus pabaigiau 11-ktą ir 12-ktą klases. Tada galvojau, kur man reikėtų stoti mokytis. Tai buvo pati pradžia, kai ėmiau svarstyti, ką galiu gyvenime dar nuveikti. Prieš 8-erius metus įstojau į Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, kur pabaigiau audiovizualinius menus: fotografija, technologijos, video operatorinis menas. Prieš stojant, galvojau, ar stoti į logistiką, ar ten, kur miela. Ir pasirinkau ten, kur miela. Dar dirbau televizijoje, man buvo įdomu montažas, prodiusavau kelias laidas, susijusias su „Ambrozija“. Sėdėdavau montažinėje su montuotoju, žiūriu, kad man visai įdomu, bet nelabai, ką suprantu, tada ir buvo kažkoks pastūmėjimas, kad reikia baigti mokslus. Iš 4-erių metų buvo pusė fotografijos, o kita - video operatorinis menas. Mano kursiokai dabar dirba televizijoje.
Gyvenimas Rokiškyje
Dėl savo darbo apkeliavote visą Lietuvą, bet gyventi vis tiek grįžote į Rokiškį, kodėl? Rokiškyje gyvenu nuo 5-erių metų, o gimęs esu Jonavoje. Gavau truputį azoto ir mama išvežė (juokiasi). Rokiškis su šeima traukia mus atgal kaip magnetas, kad ir kur bebūtume. Taip, jis man mielas, čia yra viskas paprasčiau. Esu iš ten kilęs, augęs, manau, kad esu rokiškėnas. Tai mūsų miestas, čia visada gera grįžti ir gyventi. Aplankykite jį, nes čia tikrai yra ką pamatyti, pernai Rokiškis buvo tapęs kultūros sostine.
Įvairios patirtys ir dabartinė veikla
Norėjau pakeisti aplinką, kurį laiką pabuvau Amerikoje ir grįžau. Po to turėjau darbo pasiūlymą Vokietijoje, dėl to nusprendžiau išsilaikyti profesionalo teises. Išlaikiau visas didžiųjų vilkikų kategorijas. Tuo tarpu žmona sugalvojo dalyvauti konkurse ir laimėjo kultūros centro direktorės vietą. Tad niekur nebeišvažiavome ir pasilikome Lietuvoje. Veždavau skiedras, paskui kurį laiką vairavau šiukšlinę. Dėl to būdavo visokių replikų, pavyzdžiui, „Oi, kaip nusigyveno Raimundėlis“. Bet aš ir atsakyti į tai mokėdavau. Aš labai džiaugiuosi dėl šios patirties, gavau daug informacijos, buvo geras kolektyvas. Man tiesiog reikėjo vairuoti, dirbau savo darbą. Rajonas nedidelis, sveikiniesi su žmonėmis, kartais net pamiršdavau, kad turiu gale konteinerius, žiūriu, žmonės atbėga su jais iš paskos. Bet nieko tokio, grįždavai ir atsiprašydavai, žmonės supranta. Išėjo tokia situacija: manęs paklausė, ar negalėčiau pavaduoti žmogaus, nes jau 10-imt metų jis nėra atostogavęs. Atsakiau, kad galėčiau. Pabandžiau ir viskas gerai išėjo. Niekada nesislėpdavau nuo žmonių, gal iš pradžių galvojau, kad nesupras. Tame pačiame mieste, Rokiškyje, gyveni, tai gal galvodavo, kad filmuoja, kadangi mes daug metų čia filmuodavomės su traktoriais, visokiomis mašinomis. Vienas gal pagalvojo, kad nusigyvenau, o kitas, jog čia juokas. Svarbiausia, kaip pats priimsi tą faktą, jeigu slėpsiesi po akiniais, kepure, tai irgi nieko gero. Iš kiekvieno pabandyto dalyko, tu gauni patirties. Pavyzdžiui, Vokietijoje šiukšlininkas uždirba 3 tūkst.
Šeima - tvirtas pagrindas
Artūras Orlauskas yra vedęs Editą, kuri dirba Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Jų pažintis prasidėjo netikėtai, kai Editai buvo vos 15 metų. Ji su drauge dirbo Simno kultūros namuose direktorės padėjėjomis, kai ten koncertavo A. Orlauskas. Mergina gavo jo autografą, kurį saugo iki šiol.
Antrą kartą jiedu susitiko medžiotojų ir žvejų draugijoje, kur Edita tvarkė A. Orlausko narystės dokumentus. Nors tuo metu Artūras buvo vedęs, turėjo šeimą ir buvo dešimt metų vyresnis, tarp jų įsižiebė jausmai.
Taip pat skaitykite: Konano Doilio gyvenimas ir kūryba
Pora perėjo ugnį ir vandenį, susidūrė su visuomenės smerkimu, tačiau išsaugojo savo meilę. 2006 m. A. Orlauskas išsiskyrė su pirmąja žmona ir vedė Editą.
Šeima dažnai leidžia laiką sodyboje Lazdijų rajone, prie Prapunto ežero, arba prie Kauno marių, plaukiodami burlentėmis.
Artūras Orlauskas turi tris vaikus: Martyną ir Ievą iš pirmos santuokos ir Marką su Edita. Visi vaikai puikiai sutaria tarpusavyje. Markas vyresniuosius Artūro vaikus vadina broliu ir seserimi.
Požiūris į humorą
Nors daugelis įsivaizduoja, kad gyventi su komiku yra labai linksma, Edita teigia, kad namuose Artūras yra rimtas ir santūrus. Jis save išdalija publikai, todėl namuose nori ramybės.
A. Orlauskas mano, kad tikri komikai Lietuvoje yra vos keli. Jis kritikuoja dabartinį humorą, teigdamas, kad patyčios nėra humoras, o tradicijų Lietuvoje nėra. Pasak jo, geras humoristas geba kitaip pamatyti tą patį įvykį ir atpasakoti jį netikėtai kitiems.
Taip pat skaitykite: Žaidimų industrijos užkulisiai
Politinė veikla
Artūras Orlauskas aktyviai dalyvauja politinėje veikloje. Jis buvo Kauno rajono vicemeras, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.
A. Orlauskas neslepia, kad ateityje ketina ir toliau dirbti politiku, nes mano, kad tai yra niša, kurioje jis visada turi ką veikti. Jis neatmeta galimybės kada nors tapti Lietuvos Respublikos prezidentu.
Apdovanojimai ir pasiekimai
Artūras Orlauskas yra daugelio apdovanojimų laureatas. Jis yra Lenkijos kabaretų festivalio Torūnėje laureatas, TV laidos „Šou bulvaras“ tapo nominantu Kijeve, o serialas „Kaimynai“ - Jaltoje.
A. Orlauskas yra parašęs knygas „Kaimynai“ ir „Nuo „Alergijos“ iki „Kaimynų“. Jis taip pat yra sudarytojas knygos „100 anekdotų ir 100 aforizmų“.
A. Orlauskas yra daugkartinis Lietuvos vandensvydžio čempionas ir Pasaulio veteranų vandensvydžio vicečempionas. Jis taip pat buvo Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas.
Grįžę vaikai ir verslas Amerikoje
Prieš keletą metų A. Orlauskas džiaugėsi, kad jo vaikai, baigę vidurinę mokyklą JAV, grįžo į Lietuvą. Sūnus Martynas Kaune įstojo mokytis ekonomikos, o dukra Ieva nusprendė tapti veterinare. Tačiau stebėdamas, kas vyksta Lietuvoje, Artūras svarsto, ar jo atžalos pasirinko geriausią variantą.
A. Orlauskas iki šiol niekam nebuvo išdavęs, kad turi įmonę Amerikoje, kur prekiauja akcijų biržoje.
Tolerancija ir vertybės
Kalbėdamas apie įvairius dalykus, Artūras Orlauskas visą laiką buvo tolerantiškas ir supratingas. Jis teigia, kad nemėgsta neteisybės, bet supranta, kad viso pasaulio nepakeis.
A. Orlauskas įsitikinęs, jog svarbiausių dalykų gyvenime neįmanoma nusipirkti, o anapilin iškeliavę kolegos paliko svarbias gyvenimo pamokas.