Vaistų patekimo per placentą mechanizmai ir alkoholio poveikis nėštumui

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už būsimo kūdikio sveikatą. Daugelis veiksnių gali paveikti vaisiaus vystymąsi, o vienas svarbiausių - vaistų ir kitų medžiagų patekimas per placentą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaistai pereina placentos barjerą, kokie mechanizmai tai lemia ir kokį poveikį vaisiui gali turėti alkoholis.

Placentos barjeras ir vaistų perėjimas

Placenta - tai laikinas organas, susiformuojantis nėštumo metu ir jungiantis motinos bei vaisiaus kraujotakos sistemas. Ji atlieka svarbias funkcijas: tiekia vaisiui deguonį ir maisto medžiagas, šalina medžiagų apykaitos produktus ir gamina hormonus. Nors placenta dažnai vadinama barjeru, ji nėra visiškai nepralaidi. Daugelis medžiagų, įskaitant vaistus, gali prasiskverbti per placentą ir paveikti vaisiaus vystymąsi.

Vaistų perėjimas per placentą priklauso nuo kelių veiksnių:

  • Vaisto molekulinės masės: mažesnės molekulės lengviau pereina per placentą.
  • Lipofiliškumo (riebalų tirpumo): riebaluose tirpūs vaistai lengviau prasiskverbia per ląstelių membranas. Alkoholis gerai tirpsta vandenyje ir riebaluose, o dėl sugebėjimo ištirpti riebaluose alkoholio koncentracija kraujyje ir smegenyse būna beveik vienoda.
  • Jonizacijos laipsnio: nejonizuotos vaisto formos lengviau prasiskverbia per placentą.
  • Plazmos baltymų jungimosi: vaistai, stipriai susijungę su plazmos baltymais, sunkiau pereina per placentą.
  • Placentos kraujotakos: didesnė kraujotaka palengvina vaistų perėjimą.
  • Placentos transporto mechanizmų: kai kurie vaistai gali būti aktyviai transportuojami per placentą, o kiti - blokuojami.

Alkoholio poveikis nėštumui

Alkoholis (etanolis, etilo alkoholis) yra legaliai vartojama medžiaga, kuri priklauso teratogenams. Teratogenas - bet koks egzogeninis veiksnys (cheminis, biologinis ar fizinis), kuris, veikdamas embrioną ir vaisių, sutrikdo normalią raidą ir lemia anomalijų atsiradimą. Alkoholis lengvai pereina per placentą. Žmogaus embriono ir vaisiaus raida sutrikdoma tiesiogiai veikiant alkoholiui ar acetaldehidui. Nėščios moters nepakankama mityba ir kepenų ligos gali sustiprinti nepageidaujamą alkoholio ir acetaldehido poveikį embrionui bei vaisiui.

Alkoholio poveikis per nėštumą gali lemti labai įvairius vaisiaus pažeidimų atsiradimą: augimo atsilikimą, centrinės nervų sistemos (CNS) funkcijų sutrikimus, veido srities ir galvos anomalijas, griaučių ir kitų sistemų anomalijas.

Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi

Vaisiaus alkoholinis sindromas (VAS) yra sunkiausias alkoholio nulemtas vaisiaus raidos sutrikimas (ANVRS).

Alkoholis greitai (per 30-60 min.) absorbuojamas iš virškinimo trakto. Iki 90 proc. viso alkoholio yra skaidoma kepenyse: fermentas alkoholio dehidrogenazė suskaido iki acetaldehido, o pastarąjį - fermentas aldehido dehidrogenazė suskaido iki acto rūgšties. Alkoholio skilimui turi įtakos aplinkos ir genetiniai veiksniai.

Embriono ir vaisiaus pažeidimo mechanizmas dėl alkoholio ir jo metabolitų poveikio iki šiol nėra tiksliai žinomas. Galvojama, kad alkoholis gali skirtingai veikti embriono ląsteles iki embriono implantacijos į gimdą ir sutrikdyti jo normalią raidą. Alkoholio poveikis vaisiaus raidos laikotarpiu (nuo 10 raidos savaitės po pastojimo) gali sutrikdyti ląstelių diferenciacijos procesus ir nulemti raidos defektų atsiradimą. Alkoholio vartojimas gali lemti laisvųjų radikalų atsiradimą, prostaglandinų koncentracijos padidėjimą, amino rūgščių transporto sutrikimą, ląstelių tarpusavio sąveikos sutrikimą, hipoksiją (deguonies stoką) embrionovaisiaus organizme - dėl to sutrinka normali raida ir atsiranda raidos anomalijos.

Alkoholio toksinis poveikis veikia vaisingumą, didina persileidimų, vaisiaus mirties, priešlaikinio gimdymo riziką. Alkoholis trumpina nėštumo trukmę, veikia vaisiaus elgesį bei turi įtakos naujagimio gimimo svoriui ir ūgiui. Alkoholis gali lemti VAS, anomalijų atsiradimą, CNS pažeidimą ir elgsenos sutrikimus.

Alkoholio poveikis vaisingumui

Nustatyta, kad alkoholio vartojimas sumažina moters vaisingumą.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Persileidimai ir vaisiaus mirtis

Alkoholio vartojimas iki pastojimo ir per nėštumą didina persileidimų bei vaisiaus mirties riziką.

Priešlaikinis gimdymas ir nėštumo trukmė

Alkoholio vartojimas per nėštumą trumpina nėštumo trukmę ir padidina priešlaikinio gimdymo (gimdymas iki 37 nėštumo savaitės) riziką.

Vaisiaus elgesys

Vienkartinis didelio alkoholio kiekio suvartojimas III-ią nėštumo trimestrą veikia vaisiaus elgesį ir sutrikdo vaisiaus kvėpavimą.

Naujagimio gimimo svoris ir ūgis

Mažesnis naujagimio gimimo svoris ir ūgis būdingi VAS, tačiau, vartojant ir mažesnes alkoholio dozes, gali sutrikti žmogaus vaisiaus augimas.

CNS pažeidimas ir elgsenos sutrikimas

CNS - viena jautriausių žmogaus embriono ir vaisiaus sistemų alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Vaisiaus CNS išlieka jautri alkoholio poveikiui iki pat nėštumo pabaigos. Dėl alkoholio poveikio per nėštumą vaikui po gimimo gali pasireikšti alkoholio nulemta neuroraidos liga (ANNL). ANNL atveju gali būti mažesnė galvos apimtis gimus, smegenų defektai (mažagalvystė, didžiosios smegenų jungties neišsivystymas, smegenėlių defektai), neurologiniai sutrikimai (motorinių funkcijų, klausos, koordinacijos sutrikimai) bei elgsenos ar pažintiniųfunkcijų sutrikimai ir protinės raidos nepakankamumas (mokymosi problemos, kalbos, atminties, dėmesio, matematinių sugebėjimų ir kiti sutrikimai).

Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas

Dėl alkoholio poveikio vaisiaus raidos laikotarpiu, kada vystosi organai, gali atsirasti ANVRS, kuriam būdinga širdies ydos (pertvarų ir kiti defektai), griaučių sistemos defektai (pirštakaulių, krūtinkaulio, slankstelių anomalijos, nagų neišsivystymas), įvairios inkstų anomalijos, klausos ir regos organų raidos anomalijos bei įvairūs defektai, kurie būdingi ir VAS.

Alkoholio kiekis ir vartojimo laikas

Alkoholio vartojimas I-ą nėštumo trimestrą gali lemti įvairių organų raidos defektus ir VAS (VAS rizika, jei moteris yra priklausoma nuo alkoholio). Alkoholio vartojimas II-ą ir III-ią nėštumo trimestrą lemia neuronų žūtį. Reguliariai vartojant nedidelius alkoholio kiekius, didėja persileidimų, vaisiaus augimo atsilikimo rizika, taip pat alkoholio vartojimas gali lemti vaiko protinės raidos sutrikimą po gimimo. Vienkartinės didelės alkoholio dozės ankstyvą nėštumo laikotarpį lemia CNS raidos sutrikimą, kuris po gimimo gali pasireikšti elgsenos sutrikimais.

Embriono bei vaisiaus pažeidimo rizika didėja, jei kartu su alkoholiu veikia ir kiti žalingi aplinkos veiksniai, kaip antai rūkymas, narkotinės medžiagos. Genetiniai moterų skirtumai taip pat turi įtakos vaisiaus raidos sutrikimams dėl alkoholio poveikio nėštumo metu.

Nežiūrint į didesnę ar mažesnę vaisiaus pažeidimo riziką dėl alkoholio poveikio, visos moterys per nėštumą turi visiškai nevartoti alkoholio, nes tik „nulis alkoholio - nulis vaisiaus pažeidimo rizikos”.

Kiti svarbūs nėštumo aspektai

Be vaistų ir alkoholio poveikio, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį į kitus aspektus, užtikrinančius sveiką nėštumo eigą ir vaisiaus vystymąsi.

Folinės rūgšties svarba

Klinikinių studijų metu įrodyta, jog 400µg (0,4mg) folinės rūgšties vartojimas 4-5 nėštumo savaitę iki 70% apsaugo nuo nervinio vamzdelio formavimosi defektų (t.y. įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), širdies, viršutinės lūpos ir gomurio apsigimimų. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio (įskilo stuburo spin…).

Vaisiaus judesių stebėjimas

Kiekviena nėščioji vaisiaus judesius turi pradėti stebėti nuo 30 nėštumo savaitės. Skaičiuojama kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių. Nėščioji, žinodama, kada jos mažylis būna aktyviausias, turėtų gulėdama ant šono, geriausia kairiojo (tam, kad nėščiosios kraujotaka būtų nesutrikdyta), skaičiuoti, kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 min. Jeigu mažylis tuo metu miega, ji reikėtų išbudinti glostant, švelniai spūstelnant mamytės pilvelį. Jeigu per pusę valandos suskaičiavote ≥5 judesius, pagrindo nerimauti nėra. Skaičiuojamas judesių serijų skaičius per dieną, nedetalizuojant kiek kartų mažylis sujudėjo per 30 minučių.

Skiepai nėštumo metu

Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Nuo 2018. liepos 1 d. pradėti skiepijimai nuo B tipo meningokokinės infekcijos pagal tokią skiepijimo schemą: pirmoji dozė B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos (MenB) skiepijama 2 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji - 4 mėn., trečioji - 12-15 mėn. amžiaus vaikams. Bus pradėti skiepyti 2 mėn. amžiaus kūdikiai (tie, kuriems sukanka 2 mėn. įsakymo įsigaliojimo dieną ar vėliau, t. y. gimę 2018 m. gegužės 1 d. vaikai iki 6 mėn.

Žindymo nauda

Iki 6 mėn. nežindyti vaikai tris kartus dažniau serga akių sausme (kseroftalmija). Pasaulyje apie 80 proc. 3 mėn. amžiaus žindytų kūdikių ir tik 43 proc. vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas) tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius yra patikima kontracepcijos priemonė. Kūdikis žindomas dažnai ir reguliariai dienomis ir naktimis. Ilgiausi tarpai tarp maitinimų trunka 4 valandas. Per 24 valandas gali būti daroma viena 6 valandų pertrauka.

Žindymo technika:

  1. Žindyvei, kad ji nepavargtų, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus).
  2. Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties.
  3. Duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio).
  4. Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas.
  5. Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio.
  6. Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji.
  7. Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi.

Mėnesinių ciklas ir ovuliacija

Tam, kad moteris galėtų pastoti, turi vykti tam tikri cikliniai pakitimai jos organizme. Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas. Vidutinė mėnesinių ciklo trukmė - 28 dienos. Kiekvienai moteriai svarbu žinoti tai, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos (t.y. 1-6 ciklo diena - atkrinta atkrintančioji gimdos gleivinė (mėnesinės) ir ji atsinaujina. Normoje per mėnesines pasišalina apie 50-100ml išskyrų, iš kurių tik apie 30-50ml sudaro kraujas. 6-14 ciklo diena - veša gimdos gleivinė. Gimdos gleivinės vešėjimą lemia didėjantis estrogenų kiekis. Per šį laikotarpį gimdos gleivinės storis nuo 1-2mm padidėja iki 3-4mm. Šio tarpsnio pabaigoje, prieš ovuliaciją, susidaro palankiausios sąlygos apvaisinimui: gimdos kaklelio ertmė išsiplečia, pasišalina gleivių kamštis, pagausėja skaidrių skystų gleivių. Jeigu moters mėnesinių ciklo trukmė yra 28 dienos, ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ą ciklo dieną (t.y. sutampa su ciklo viduriu). Ilgesnio ar trumpesnio mėnesinių ciklo atveju ovuliacijos laikas kiek „pasislenka“ nuo vidurio: tuomet ovuliacija dažniausiai įvyksta, kuomet iki kitų mėnesinių ciklo pirmos dienos lieka 12-14 dienų. Ovuliacija: kiaušidėje subrendęs folikulas ištempia kiaušidės dangalus ir plyšta. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės. Patekęs į kiaušintakį, kiaušinėlis juo rieda 4-6 paras ir įkrenta į gimdą. Jeigu kiaušinėlis buvo apvaisintas, tai jis gimdoje ir implantuojasi (t.y. įsiterpia į gimdos gleivinę ir pradeda joje augti). Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas. 15-28 ciklo diena - sekrecijos fazė. Šios fazės trukmė dažniausiai nekinta (12-14 dienų). Įvykus ovuliacijai, plyšusio folikulo vietoje susidaręs geltonkūnis pradeda gaminti progesteroną bei šiek tiek estrogenų. Progesteronas - steroidinis hormonas, kurio pagrindinis uždavinys - parengti gimdos gleivinę galimam nėštumui (t.y. stabdo gimdos gleivinės vešėjimą, skatina gimdos gleivinės subrendimą ir maisto medžiagų kaupimą bei gimdos gleivinės sekreciją). Jeigu apvaisinimas įvyko, sekrecijos fazė nesibaigia. Dėl progesterono ir kitų nėštumo metu pasigaminusių hormonų veša nėštumo geltonkūnis, kuris pirmuosius 2-3 nėštumo mėnesius atlieka placentos funkciją. Jeigu kiaušinėlis nebuvo apvaisintas, apie 20-21-ą ciklo dieną jis yra suardomas ir įsiurbiamas, geltonkūnis pradeda nykti. Mažėja progesterono ir estrogenų kiekis, gimdos gleivinė pradeda nykti.

Kiti tyrimai ir procedūros nėštumo metu

Folinės rūgšties skyrimas po 0,4mg. nėšt.sav. Rh antikūnių nustatymas 27 - 28 (+6d)sav. (kai moteris Rh(-), o vyras Rh(+)). Neradus antikūnių, 28 - 30 (+6d) sav. suleidžiamas anti-D imunoglobulinas. 24 - 28 (+6d) nėštumo sav. 29 -40 (+6d) nėšt.sav. 32 - 34(+6d) sav. >41 nėšt. sav.

Cezario pjūvis

Pastaruosius dešimtmečius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gimdymų, užbaigiamų cezario pjūviu, vis daugėja ir viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 15 procentų ribą. Cezario pjūvio operacija yra saugi procedūra, atliekama nustačius medicininę indikaciją/as, tačiau komplikacijų skaičius, lyginant su gimdymu natūraliais gimdymo takais, yra 5-7 kartus didesnis. Moterį, kuriai numatoma nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją, dar iš anksto labai svarbu informuoti, jog operacijos išvakarėse turėtų nebevalgyti. Anesteziologo konsultacija (surenkama anamnezė, parenkamas nuskausminimo būdas. Dažniausiai taikoma regioninė anestezija (t.y. spinalinė nejautra). Emocinis artimo žmogaus palaikymas - artimo žmogaus buvimas greta gimdyvės. Šiandiena pasaulyje ir Lietuvoje populiarėja dulų (t.y.

Gimdymo skausmo malšinimas

Taisyklingas kvėpavimas - gilus įkvėpimas per nosį, iškvėpimas pro burną. Dažniausiai gimdyvei pačiai leidžiama kontroliuoti gimdymo skausmą - t.y. Medikamentinio gimdymo skausmo malšimo tikslas - sumažinti gimdyvės skausmą sąrėmių metu, kada veriasi gimdos kaklelis (t.y. I-ojo gimdymo periodo metu). Epidurinė nejautra - šiandiena efektyviausias gimdymo skausmo malšinimo būdas. Tai - neskausminga, bet techniškai atlikti sudėtinga procedūra. Ši nejautra dažniausiai pradedama esant aktyviam gimdymo laikotarpiui, kuomet gimdos kaklelis yra atsivėręs 3-4cm. Procedūros metu, epiduriniame tarpe paliekamas epidurinis kateteris (jis priklijuojamas prie odos) tam, kad esant reikalui pakartotinai suleisti vaistus, šios sudėtingos procedūros nereikėtų atlikti dar kartą. Inhaliacinė nejautra. Dažniausiai naudojamas azoto suboksidas (t.y.

Naujagimio priežiūra po gimdymo

Ji prasideda nuo tada, kada yra perkerpama vikštelė. Virkštelės liekana ties bambos žiedu nuvaloma ir perspaudžiama steriliu spaustuku. Steriliom žirklėm vikštelė nukerpama 1cm atstumu nuo spaustuko. Pirmąsias 2 valandas po gimdymo gimdyvė su naujagimiu yra stebimi gimdykloje. Praeinančios naujagimio būklės. Tai būklės, kurios reiškiasi ankstyvuoju naujagimystės laikotarpiu (t.y. pirmoji savaitė po gimimo), kai naujagimis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų.

Nėščiosios gyvensena ir mityba

Kiekviena pastojusi moteris turėtų žinoti, jog jos gyvensena nėštumo metu turi nenuginčijamą svarbą ne tik nėščiosios savijautai, nėštumo eigai, bet ir vaisiaus vystymuisi. Nėščiosios paros mitybos racione turėtų būti po dalį produktų iš kiekvienos sveikos mitybos piramidės lentynos (žr. paveikslėlį). Parodoma, pamokoma ir paaiškinama, kaip taisyklingai žindyti mažylį.

Gimdos involiucija po gimdymo

Iškart po gimdymo gimda traukiasi ir grįžta į įprastinį dydį bei svorį, koks buvo iki nėštumo, per 6 savaites. Po gimdymo, traukiantis gimdai, atsidalinantys audiniai iš gimdos išskyrų (lochijų) pavidalu pasišalina per makštį. Pirmąsias dienas po gimdymo išskyros būna raudonos, vėliau šviesėja, tampa vandeningesnės, o apie 10 dieną įgauna baltą ar baltai gelsvą atspalvį. Tarpvietės patinimas ir kraujo priplūdimas praeina per 1-2 savaites. Pilvo sienos tonuso sugrįžimas į būklę, buvusią iki nėštumo, priklauso nuo fizinių pratimų. Mėnesinių atsiradimas priklauso nuo žindymo dažnumo, pieno kiekio ir maitinimo. Pradėjus primaitinti ar retėjant žindymams, didėja ovuliacijos (t.y. ir pastojimo) tikimybė. Pirmąsias 2-5 dienas po gimdymo krūtyse gaminasi priešpienis (gelsvas, lipnus skystis). Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams turi būti suleidžiama profilaktinė vienkartinė vitamino K dozė (tai yra atliekama dar būnant gimdykoje) ir pirmoji hepatito B vakcina (per pirmąją parą). Prieš išvykstant į namus, naujagimiams yra atliekamas klausos otoakustinis tyrimas bei akių dugno raudonojo reflekso tyrimas.

Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu

Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Kinta imuninė sistema. Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis. Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę). Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme. Šlaunų, krūtų, pilvo srityse atsiradusios strijos (strijos - t.y.

Gimdos involiucija po gimdymo

Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo. Į gimdos kaklelį, praėjus kelioms dienoms po gimdymo, telpa du pirštai. Tarpvietė gimdymo metu yra ištempiama, traumuojama ar įkerpama. Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo. Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų.

Nėštumo požymiai

Pagal tam tikrus savijautos pokyčius moteris gali įtarti esanti nėščia. Todėl yra išskiriami netikrieji, apytikriai ir tikrieji nėštumo požymiai, kuriems atsiradus galima įtarti arba patvirtinti nėštumą. Be abejonės, nesulaukus sekančių mėnesinių pirmos dienos ir įtariant galimą pastojimą, moteris turėtų vaistinėje įsigyti nėštumo testą ir jį atlikti. Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja (t.y. Pilvo apimties didėjimas - nuo 14 nėštumo savaitės, kuomet gimdos dugnas perauga gaktinės sąvaržos viršutinį kraštą. Pilvo apimties ryškėjimas yra pakankamai individualus požymis - vienai nėščiajai jis gali išryškėti anksčiau, kitai - vėliau. Vaisiaus judesiai - pirmakartėms po 20 nėštumo savaitės.

tags: #kaip #vaistai #pereina #per #placenta