Įvadas
Kūdikio vystymasis yra sudėtingas procesas, kuriam didelę įtaką daro tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Tėvai, kaip artimiausia aplinka, atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant vaiko fizinę, psichologinę ir socialinę raidą. Šiame straipsnyje aptariama, kaip tėvai, remiantis naujausiais tyrimais, veikia kūdikio vystymąsi, apimant genetinį paveldimumą, gyvenimo būdo įtaką ir emocinę aplinką.
Genetinis Paveldimumas: Ką Vaikai Paveldi Iš Tėvų?
Įprastai vaiko DNR sudaro 50 proc. motinos genų ir 50 proc. tėvo genų. Tačiau vyriški genai yra gerokai agresyvesni už moteriškuosius, todėl dažniausiai dominuoja. Įprastai yra 40 proc. aktyvių moteriškų genų ir 60 proc. aktyvių vyriškų genų. Be to, nėščios moters organizmas identifikuoja vaisių iš dalies tarsi svetimkūnį. Kad kūdikis vystytųsi, moters organizmas turi susitaikyti su agresyviais tėvo genais (kartais savo genų sąskaita). Šiaip ar taip, įmanoma nustatyti, kokius bruožus vaikas gali paveldėti iš tėvo, o kokius - iš motinos.
Iš Tėvo
- Lytis: Būsimo kūdikio lytis priklauso nuo tėvo. Iš motinos vaikas visada paveldi X chromosomą, o iš tėvo - arba X chromosomą (tai reiškia, kad gims mergaitė) arba Y chromosomą (tai reiškia, kad gims berniukas). Jei vyro šeimoje daug brolių, jis susilauks daugiau sūnų, o jei jis turi daug seserų, susilauks daugiau dukterų. Tik nedaugelio vyrų spermoje yra praktiškai vienodas X ir Y chromosomų skaičius, tad jų šansai susilaukti berniuko arba mergaitės praktiškai vienodi. Y chromosomos turi mažiau genų nei X chromosomos, o jų dalis yra atsakingos už vyriškų genitalijų vystymąsi. Todėl berniukai dažniau būna panašūs į savo mamas.
- Dantų Būklė: Jei vyras dažnai lankosi pas odontologą, didelė tikimybė, kad jo vaikų dantys dažnai ges. Dantų forma ir būklė gali būti paveldima iš bet kurio iš tėvų, bet vis tik tėvo genai yra dominuojantys.
- Ūgis: Tėvo genų įtaka vaiko ūgiui didesnė ne motinos. Aukštų vyrų vaikai dažniausiai būna aukštaūgiai. Vidutiniškai 60-80 proc. žmogaus ūgio priklauso nuo tėvo ir motinos, likusi dalis - mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos rezultatas. Be to, ne visų vieno tėvo vaikų ūgis vienodas. Įprastai jaunesni vaikai būna žemesnio ūgio nei vyresni vaikai.
- Veido Bruožai: Vaikai dažniausiai paveldi nosies galiuko formą, zoną aplink lūpas, skruostikaulių dydį, akių kampučius ir smakro formą. Šios zonos yra svarbiausios, atpažįstant veidus, o žmonės, kurių minėtos zonos panašios, mums atrodys praktiškai identiški.
- Polinkis į Nutukimą: Polinkis į nutukimą gali būti paveldimas iš abiejų tėvų. Dažniausiai paveldimas polinkis į nutukimą, o ne į lieknumą.
Iš Motinos
- Intelektas: Už intelektą atsakingi genai yra X chromosomoje, todėl sūnūs paveldi intelektą iš motinų. Dukterys paveldi intelektą iš abiejų tėvų. Tiesa, iš motinos paveldima tik iki 40 proc. intelekto, likusi dalis įgyjama per gyvenimą. Žodžiu, atkaklaus darbo, pastangų niekas neatstos. Vidutiniškai berniukų intelektas 15 taškų skiriasi nuo motinos intelekto.
- Polinkis į Kai Kurias Ligas: Yra tokių, ligų, kurios paveldimos tik iš motinos ir perduodamos tik berniukams (nėra tikimybės, kad šias ligas paveldėtų mergaitės). Taip nutinka, kai moteris turi X chromosomą su šiuo genu ir perduoda geną sūnui. Priešingai nei motina, berniukas turi vieną X chromosomą, taigi neturi kuo kompensuoti mutavusio geno. Minėtu būdu gali būti perduodama hemofilija (dažniausiai paveldima liga, dėl kurio sergančio žmogaus kraujas kreša kur kas lėčiau arba visai nekreša) ir Diušeno (Duchenne) raumenų distrofija (paveldima liga, pažeidžianti įvairius raumenis, stuburą). Autizmas taip pat berniukų paveldimas iš motinos.
- Vaiko Svoris: Vaiko svoris visiškai priklauso nuo motinos. Nesvarbu kiek sveria tėvas, jei motina liekna, vaikas irgi bus lieknas. Jei moteris turi antsvorio, po gimimo vaikui irgi gali atsirasti antsvorio.
Kiti Paveldimi Bruožai
- Akių Spalva: Ruda akių spalva - dominuojantis genas. Jei kuris nors iš tėvų (ypač tėvas) turi tamsias akis, o kitas sutuoktinis - žydras ar žalias akis, jų vaikas greičiausiai bus rudakis. Tikimybė, kad vaikas turės žydras akis nėra nulinė, bet taip nutiks tik tuo atveju, jei kažkuris iš tėvų turi žydrą spalvą lemiantį geną. Žydra ir žalia akių spalva yra recesyvinis bruožas, žydra - labiau dominuojanti nei žalia. Beje, du žydraakiai tėvai gali susilaukti vaikų su rudomis akimis.
- Duobutės Skruostuose ar Smakre: Duobutės yra recesyvinis požymis, taigi jei bent vienas iš tėvų turi duobutes skruostuose, tikėtina, kad ir vaikas jas turės.
- Garbanoti Plaukai: Nors garbanoti plaukai yra dominuojantis bruožas, net jei vienas iš tėvų turi garbanotus plaukus, tai nereiškia, kad vaikas irgi turės garbanotus plaukus. Veikia tokia sistema:
- Jei abu tėvai garbanoti, vaikas irgi turės garbanotus plaukus.
- Jei abiejų tėvų plaukai tiesūs, vaiko plaukai bus tiesūs.
- Jei vieno iš tėvų plaukai garbanoti, o kito - tiesūs, vaiko plaukai bus banguoti. Beje, jei abu tėvai yra garbanotais plaukais, bet jų šeimose buvo žmogus su tiesiais plaukais, vaikas irgi gali turėti tiesius plaukus.
Tėvų Gyvenimo Būdas ir Jo Įtaka
Yra ir tokia teorija, kad tėvo gyvenimo būdas iki vaiko pradėjimo - jo valgomas maistas, jo savijauta - yra kūdikio sveikatos pagrindas. Galiausiai „Bright Side“ nori priminti - net jei galite pasigirti puikiais genais, stenkitės gyventi sveikai, nes daugiausia nuo gyvenimo būdo priklauso, kaip atrodome ir kaip jaučiamės.
Motinos Stresas Nėštumo Metu
Atlikdami tyrimą mokslininkai tyrė motinos patiriamo streso įtaką 251 ankstuko smegenims. Motinų streso lygis buvo matuojamas užduodant joms klausimus apie stresą keliančius įvykius - nuo kraustymosi ar egzamino laikymo iki artimojo netekties ar skyrybų, ir kaip tie įvykiai jas paveikė. Vėliau dalyvėms buvo pateiktas jų „streso stiprumo“ skaičius, pagrįstas streso dažniu ir jo poveikiu. Mokslininkai padarė išvadą, kad reikia įdėti daug darbo besilaukiančių moterų psichinei gerovei gerinti. Tyrimo metu nustatyta, kad kūdikių, kurių mamos nėštumo metu ir prieš gimdymą patyrė daug streso, baltoji medžiaga buvo pakitusi. Priešgimdymines paslaugas teikiančios įstaigos turėtų žinoti, kad svarbu nepamiršti būsimų mamyčių patiriamo streso ir būti pasiruošus suteikti reikiamą paramą toms, kurios jį patiria. Ne pirmą kartą nėščios moters patiriamas stresas siejamas su neigiamu poveikiu kūdikiui. Rugsėjo mėnesį vienas tyrimas parodė, kad nėštumo metu stresą patyrusių mamų vaikai sulaukę paauglystės dažniau būna hiperaktyvūs.
Alkoholio Poveikis Nėštumo Metu
Nėščiajai nėra nepavojingo alkoholio kiekio. Vaisiaus centrinė nervų sistema - viena jautriausių alkoholio poveikiui. CNS anomalijos dėl alkoholio poveikio per nėštumą gali atsirasti sutrikus neuronų (nervų ląstelių) migracijai, augimui, neuronų tarpusavio ryšiams ar žuvus neuronams. Alkoholis, per placentą patekęs į vaisiaus vandenis, juose išlieka žymiai ilgiau negu pačiame moters organizme, toksiškai bei teratogeniškai veikdamas ne tik vaisiaus smegenis, bet ir kitus organus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Emocinė Aplinka ir Jos Svarba
Motinos Emocinė Savijauta
Labai svarbi vaisiaus raidai ir besilaukiančios mamos emocinė savijauta. Besilaukiančios moterys dažnai patiria ir gimdymo baimę. Svarbiausia jausmų neslopinti - jie kyla iš mūsų senųjų smegenų. Bandymas save įtikinti, kad „nelogiška“ taip bijoti ar nerimauti, tikrai nepadės. Tačiau gali padėti keli dalykai. Pirmiausia, pasiruošimas motinystei (mokymai apie gimdymą, laikotarpį po gimdymo) - tai suteikia aiškumo ir kartu daugiau saugumo. Tyrimais įrodyta, kad įvairios atsipalaidavimo technikos - kvėpavimas, meditacija, šokis, judėjimas ar plaukiojimas - aktyvina parasimpatinę nervų sistemą (mokėjimas save nuraminti labai padės ir gimdymo metu). Besilaukiančios mamos patirtas ilgalaikis stresas siejamas su vaiko struktūriniais smegenų pakitimais. Tyrimais įrodyta, kad šie vaikai dažniau kenčia nuo emocinių sutrikimų vyresniame amžiuje, dažniau linkę į priklausomybes.
Ryšys su Neišnešiotais Kūdikiais
Gydytojai iš Italijos pastebėjo, kad kai mama per medicinines procedūras kalbėjosi su neišnešiotu kūdikiu, jo skausmo požymiai sumažėjo, o už prisirišimą atsakingo hormono oksitocino lygis padidėjo. Rezultatai tyrėjams maloniai nustebino: kai iš vaiko buvo imami mėginiai, nedalyvaujant mamai, jo skausmas įvertintas 4,5 balo. Jei mama su juo kalbėjosi, rodiklis nukrito iki 3, dainuojant - iki 3,8. Nuskausminamąjį mamos balso poveikį patvirtino ir oksitocino testai: kalbant su kūdikiu ir jam dainuojant, meilės hormono lygis pakilo beveik dvigubai.
Vaiko Paniekinimas (Child Abuse)
Tai Vakarų kultūroje atsiradęs reiškinys, nežinomas senose kultūrose. pagrindinius poreikius, netgi paniekinimą. gerovės šalyse kenčia vaikai. kuriam pasaulis nėra saugi vieta gyventi. lėtam išnykimui. Tai akivaizdžiai matosi statistinėse suvestinėse. bei religiniu jausmu yra praradę ir giminės pratęsimo jausmą.
Vaiko Raidos Etapai ir Jų Ypatumai
Mokslai, aprašantys žmogaus raidą ir ugdymą įvairiais gyvenimo tarpsniais, pripažįsta kiekvieno vaiko unikalumą ir specifiškumą kiekviename amžiaus etape. Skirtinguose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta nevienodai - vienuose jis yra spartus, o kituose - krizinis. Krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu atskirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių.
Mokyklinis Amžius (7-11 Metai)
7-11 metų laikotarpis - tai mokyklinio laikotarpio pradžia, kai atsiskleidžia didžiausi vaiko sugebėjimai mokantis. Vaikas mokosi laikytis disciplinos ir vykdyti suaugusiųjų nurodymus. Šiuo laikotarpiu svarbu išmokti būti darbščiam. Šiame amžiuje vaikas susiduria su sistemingo mokymosi pradžia ir dideliais pokyčiais socialinėje aplinkoje. Vaikai vis dar priklausomi nuo tėvų, bet labiau orientuojasi į bendraamžius. Mokyklinio amžiaus vaikams tenka vis daugiau atsakomybės už savo elgesį. Svarbiausias jų užsiėmimas yra mokymasis, tačiau žaidimai su draugais tebėra labai svarbūs.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Jautrūs Periodai
Jautrūs periodai (sensityvūs) - tai laikotarpiai, kai vaikas gali lengvai ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota. Yra jautrūs periodai kalbai, tvarkai, judesių lavinimui, koordinacijai, gražumui, mandagumui ir t.t. Pavyzdžiui, sensityvus poreikis tvarkai trunka iki 3 metų. 1-2 metų vaikai yra sensityvūs detalėms ir smulkiems daiktams. Sensityvus periodas rankos panaudojimui trunka nuo 18 mėnesių. Sensityvus periodas kalbai trunka nuo kelių mėnesių iki 2,5 metų.
Kalbos Raida
Kalbos raida taip pat vyksta tam tikromis stadijomis. Nuo 6 mėnesių prasideda čiauškėjimo stadija, vėliau seka pirmasis kalbos periodas, kuomet atsiranda pastovūs kalbos elementai. Apie 8 mėnesius kūdikis pradeda kaupti atmintyje atskirus žodžius, ima formuotis aktyvus ir pasyvus žodynas. Žodžiai - tai 2-3 skiemenų dariniai.
Veikla Ikimokykliniame Amžiuje
Iki 3 metų dominuoja manipuliacinė veikla - vaikas pradeda domėtis tuo, ką jis gali padaryti vienu ar kitu daiktu, kad išsiaiškintų savybes, viską išstudijuotų, pažintų ir įgytų patirties. Pradedama manipuliuoti kalba. Vaikai nesugeba suprasti, kad vienu požymiu panašūs daiktai gali skirtis kitu požymiu. Jie grupuoja daiktus pagal vieną kriterijų. Apie 3 metus vietoj savęs įveda žaislą. Tai žaidimas - tyrimas. Po to seka žaidimas - konstravimas ir tik vėliau atsiranda vaidmeniniai žaidimai, kurie gali leisti vaikams susitvarkyti su vidiniais konfliktais. Jų pradžia siejama su simboliniu mąstymu. Apie 2 metus prasideda žaidimai su kitais vaikais. Pirmus metus vaikai su kitais nesąveikauja. 10 mėnesių kūdikiai vieni kitiems yra gyvi žaislai. Žaidimas priklauso nuo aplinkos. 18-20 mėnesių atsiranda žodis „Aš“. Jis nėra tiek priklausomas nuo suaugusiųjų. Pažintinė veikla nukreipta į save. Savęs pažinimas panašus į išorinio daikto pažinimą (ar aš galiu tai padaryti?). Apibendrintas pažinimas atsiranda kalbos dėka. Vaikas pamažu ima save sieti su vardu (pvz., „Jonukas nori valgyti“) ir tik apie antrus metus sako „Aš noriu valgyti“. Atsiranda vaiko reikalavimas „Aš pats!“. Jei šis poreikis nepatenkinamas, tai sukelia elgesio sutrikimus. Sunkiausiai tai pergyvena vaikai, kuriuos suaugusieji labai globoja arba kai yra autoritarinis auklėjimas su bausmėmis. Vaikai nepradės prieštarauti, jei mes nespausime. Savęs vertinimas - vaiko siekimas atitikti suaugusiųjų reikalavimus. Vaikai negali vertinti savo veiksmų - tai daugiau emocinio pobūdžio vertinimas. Vaikas nori būti pagirtas. Jie niekada neprisipažins blogai padarę. Imama skirti žodžius NORIU ir REIKIA. Paprastai vaikai nesupranta žodžio reikia. Prieštaravimas noriu - reikia užaštrina 3 metais.
Veiklos Rūšys
Kūdikystėje pagrindinė veikla - bendravimas su suaugusiu. 2-3 metais pagrindinė veikla - daiktinė veikla. Virš 3 metų - žaidimas. Vaikas mokosi manipuliuodamas daiktais. Tai sudaro sąlygas intelektiniam ir asmenybės vystymuisi. Vaikas ima geriau skirti spalvas, suvokti formas, objektai suvokiami erdvėje ir laike. Suvokdamas save laiko atskaitos tašku. Apie 3 metus vaikas supranta, kad kai kurie išgyvenimai buvo praeityje. Apie 5 metus vaikas žino savaitės dienas, tinkamai vartoja sąvokas "šiandien", "vakar", "poryt", "užvakar". Vystosi loginis mąstymas, ima atrasti priežastinius ryšius. Pradžioje mąstymo procesai įtraukti į praktinę veiklą, pvz., kyla klausimas, kodėl lyja lietus. Vaikas siekia, kad atsakymas atitiktų tikrovę. Intelektinę veiklą skatina ne mokykliniai interesai, o praktiniai ir žaidimo motyvai. 4-7 metais labai lavėja žodynas ir gramatika. 3-4 metais būdinga kurti savo žodžius.
Tyrimai (Vygotskis)
Mokyklinukai atmeta vežimą, nes kiti gyvi, ikimokyklinukai atmeta liktą, nes galima pasikinkyti arklį ir nuvažiuoti - fiksuojama funkcija. Labai panašu yra ir su matematinėmis užduotimis, kur reikia pabaigti sakinį, pvz., važiavo 4 mašinos, 2 sugedo. Vaikai išmoksta suskirstyti objektus į klases ir kategorijas, bet nebūtinai jas įsisavina. Vaikas ima suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius. Pavyzdžiui, mama iš Klaipėdos, tėtis iš Vilniaus; jie nesupranta, kaip jie galėjo susitikti. Vaikas pradeda suprasti klasės tvarumą sulaukęs 5 metų, svorio 6 metų, tūrį 7 metų, bet dar 1-2 metus negali gerai naudotis šiomis sąvokomis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Loginės Operacijos
Ikimokykliniame amžiuje vaikai negali atlikti loginių operacijų, išskirti klases, santykius. Pavyzdžiui, kas yra įjunga? Kas yra brolis? Kas yra anyta? Kas yra kairė? - Tu turi brolį? - Taip, Artūrą. - O Artūras turi brolį? - Ne. Kiek šeimoje brolių? 4-5 metų vaikai piešime pirmiausiai piešia, po to kalba. Ir tik vėliau sako „Na, nupiešiu namą“. Lengviau yra įteigti periferinę, o ne bazinę informaciją. Šiame amžiuje galima įteigti nebūtus prisilietimus.
Lytinis Identifikavimas
Pirmasis lytinis identiškumas formuojasi nuo 1,5 iki 3 metų. Bet lytinių skirtumų supratimas yra ribotas. 3 metų berniukas suaugęs ruošiasi tapti mama. Vaikai labai sunerimsta, jei mama apsivelka vyriškus rūbus. Iki 5-6 metų vaikai neskiria lytinio pastovumo. Jie tiki, kad berniukas taps mergaite, jei žais su lėlėmis ar nešios sukneles. Prasta diferenciacija pagal lytinius organus. 3 metų vaikai gerai skiria žmones pagal lytį ir žino, kad skirtingoms lytims keliami skirtingi reikalavimai. Mokykliniame amžiuje atsakymai nebėra tokie kategoriški (vyrai gali dirbti virtuvėje). Vaikai supranta lyties pastovumą. Berniukus vyriški užsiėmimai traukia labiau nei mergaites moteriški. Nepriimti vaikai yra uždari, mažai draugiški, iš jų šaipomasi, jie erzinami, mušami - tai sukelia impulsyvų elgesį, jie pažeidžia priimtas taisykles. Tai savo ruožtu skatina jų atstūmimą. Draugystės užsimezga teritoriniu principu, su amžiumi daugiau įtakos turi interesai. Paauglystėje vienas svarbiausių dalykų yra ištikimybė, atsidavimas, pasiaukojimas. Agresijos pasireiškimas.
Iniciatyvumas ir Draudimai
Ikimokykliniame amžiuje turi būti išlaikomas balansas tarp iniciatyvumo skatinimo ir draudimo. Suaugusieji turi taikyti draudimus ir sakyti ne, kai tai būtina, kad vaikas neprarastų pasitikėjimo savimi ir iniciatyvumo. Tuo laikotarpiu formuojasi pareigos jausmas ir sąžinė. Vaiko aplinkoje atsiranda daugiau suaugusiųjų.
Pasiruošimas Mokyklai
Pradedant eiti į mokyklą, vaikai jau turi daugiau ar mažiau išvystytus sugebėjimus tam tikrą laiko tarpą koncentruoti dėmesį (vaikų dėmesys pasižymi dideliais individualiais skirtumais), suprasti instrukcijas, turi objektų palyginimo įgūdžius, tam tikrą sąvokų sistemą ir darbinę atmintį. Pradiniame mokykliniame amžiuje (6-7 - 10-11 m.) tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis. Šio amžiaus vaikų mąstymas sprendžiant realias problemas tampa vis logiškesnis. Vaikas labai sugestyvi asmenybė. Jam augant ir bręstant šis sugestyvumas tolydžio silpnėja. Šiame amžiuje net vaikui įkalbėti tai, ko jis nenori, nėra taip lengva. Šeimoje vaikai dažnai ryžtingai prieštarauja savo tėvams, tuo tarpu draugų būryje įtaigumo efektyvumas stiprėja kartu su amžiumi. Labai dažnai jaunuoliai nesugeba priešintis savo draugų sugestijoms. Apie dešimtus metus išorinių įtakų vaidmuo paprastai pranoksta šeimos įtaką, nors daugelis vaikų ir toliau vadovaujasi pagal suaugusiuosius. Sugestyvumas labai sustiprėja veikiant alkoholiui, narkotikams ar vaistams. Pagrindinė veikla - mokymasis. Jis nutolsta nuo žaidimo ir artėja prie darbo. Pagrindinis skirtumas - planingumas, organizuotumas, privalomumas. Suaugusieji nurodo darbo uždavinius ir nustato atlikimo terminus. Vaikai turi būti pasiruošę šiai veiklai tiek fiziškai, tiek psichiškai. Vyresni vaikai linkę dažniau naudoti tiek loginę, tiek neloginę mnemoniką, kitaip tariant, pagalbines atminties priemones. Pradinėse klasėse atsiranda neformalios grupės. Iki 7 metų vaikai negyvena visuomeninio gyvenimo. Vaikų grupelės nepastovios, ir tik 7-8 metais atsiranda poreikis dirbti, žaisti kartu. Su amžiumi grupės pastovesnės, taisyklės vis griežtesnės. Vis didesnę įtaką grupės formavimuisi turi interesų panašumas. Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse.
Vaiko Brandumo Įvertinimas
Vaiko brandumo įvertinimo metu nevertinama, ar vaikas moka skaityti ir rašyti, nes to jis bus mokomas pradinėse klasėse. Vertinama, kaip vaikas bendrauja su kitais vaikais, suaugusiaisiais, ar yra pakankamai savarankiškas, ar gali sutelkti dėmesį.
Socialinė Aplinka ir Jos Įtaka
Vaiko socialinę aplinką sudaro bendruomenė, kurioje dalyvauja vaikai, auklėtojos ir kiti specialistai. Tai vaiko santykis su kitais žmonėmis - tėvais, broliais, seserimis, auklėtojomis, draugais, taip pat institucijomis, kuriose jis lankosi. Šiame amžiuje vyksta dideli pokyčiai vaiko socialinėje aplinkoje - vaikas pradeda lankyti mokyklą. Viskas prasideda nuo to, kad vaikas kartu su kitais klasės draugais mokinasi bendrus dalykus, atlieka tokius pat namų darbus - taip vaikas pradeda jaustis klasės dalimi. Vyrauja nuomonė, kad egzistuoja vaikų visuomenė, kurios centras - mokytojas. Ji vėliau perauga į paauglių visuomenę.
Žaidimų Svarba Vaikų Raidoje
Žaidimas - tai manipuliavimas žaislais, socialinių vaidmenų mokymasis. Žaisdamas vaikas kaupia patirtį, susidaro veiklos įgūdžius, perpranta žmonių tarpusavio santykius, sprendžia problemas, mąsto, kuria. Svarbu, kad vaikas žaistų ugdymo funkciją turinčius žaidimus - lavinančius smulkiąją motoriką, praplečiančius žodyną. Žaidimais galima ne tik mokyti, bet ir gydyti - paprastai tuo naudojasi psichologai. Per žaidimą lengviau atsiranda kontaktas su vaiku. Vaikas lengviau save išreiškia per žaidimą ar kitą neverbalinę veiklą nei išsako tai žodžiais.
#