Apsisprendimas turėti kūdikį - vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Būsimi tėvai visada nori susilaukti sveiko vaikelio. Naują gyvybę geriausia pradėti tuomet, kai abu būsimieji tėvai yra geros sveikatos. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip užtikrinti sveiką nėštumą ir kūdikio vystymąsi, pradedant nuo planavimo iki nėštumo priežiūros.
Pasiruošimas nėštumui
Sveikatos patikrinimas ir genetiniai aspektai
Prieš pradedant planuoti nėštumą, patariama pasidomėti, ar šeimoje nėra buvę paveldimų ligų, atkreipti dėmesį į žalingus aplinkos veiksnius. Būtina pasitikrinti, ar nesergate kai kuriomis ligomis, ypač infekcinėmis, pvz., toksoplazmoze, lytiškai plintančiomis ligomis. Dar geriau, jei padarysite specialų kraujo tyrimą ir išsiaiškinsite, ar turite imunitetą tokioms infekcinėms ligoms, kaip raudonukė ar tymai. Esant reikalui, nuo raudonukės galima pasiskiepyti, tačiau po skiepų nerekomenduojama pastoti anksčiau nei praėjus trims mėnesiams. Kai kurie gydytojai rekomenduoja pasiskiepyti ir nuo parotito (kiaulytės), hepatito B, stabligės.
Nors nėštumo metu pas stomatologą lankytis privaloma, geriausia dantų būklę pasitikrinti dar prieš pastojant. Beje, sveikais dantimis turėtų pasirūpinti ir būsimasis tėvelis, kadangi bučiuojantis pasikeičiama ne tik seilėmis, bet ir piktaisiais mikrobais, galinčiais pakenkti nėščiosios dantims, kurie ir taip šiuo laikotarpiu yra labiau pažeidžiami.
Aplinkos veiksniai
Pastaruoju metu aplinkos užterštumas labai padidėjo. Teršalai gali pakenkti būsimam vaikeliui arba net sukelti persileidimą. Galbūt Lietuvoje užterštumas kiek mažesnis, tačiau dar prieš pastojant reikėtų pasirinkti kuo saugesnę aplinką bei kuo saugesnius maisto produktus.
Mitybos principai planuojant nėštumą
Planuojant nėštumą, mityba tampa itin svarbiu faktoriumi, turinčiu didelės įtakos tiek moters, tiek vyro vaisingumui ir būsimo kūdikio sveikatai. Subalansuota mityba, įvairus maisto racionas ir tinkamas svoris yra kertiniai akmenys sėkmingo nėštumo planavimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Subalansuota mityba reiškia, kad jūsų racionas turi aprūpinti organizmą visomis reikalingomis maistinėmis medžiagomis: baltymais, angliavandeniais, riebalais, vitaminais ir mineralais. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo.
Įvairus maisto racionas užtikrina, kad gausite platų spektrą maistinių medžiagų. Stenkitės valgyti skirtingų spalvų ir rūšių vaisius, daržoves, grūdus, baltyminius produktus ir sveikus riebalus.
Tiek per mažas, tiek per didelis svoris gali turėti neigiamą įtaką vaisingumui. Optimalus kūno masės indeksas (KMI) yra tarp 18,5 ir 24,9. Jei jūsų svoris neatitinka normos, pasitarkite su gydytoju ar dietologu dėl sveiko svorio koregavimo plano.
Maisto produktai, skatinantys vaisingumą
Tam tikri maisto produktai yra ypač naudingi planuojant nėštumą, nes jie aprūpina organizmą svarbiais vitaminais ir mineralais, reikalingais vaisingumui palaikyti.
- Folio rūgštis: Visoms planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) arba 0,4 miligramo (mg) folio rūgšties. Rekomenduojama vartoti folio rūgšties papildus bent vieną mėnesį prieš pastojant ir pirmąjį nėštumo trimestrą. Folio rūgšties gausu tamsiai žalios spalvos daržovėse (špinatuose, brokoliuose), citrusiniuose vaisiuose, ankštiniuose augaluose ir praturtintuose grūdiniuose produktuose. Dažniausiai gydytojai skiria sintetinius folio rūgšties papildus, tačiau daugelį moterų būtent nuo jos pykina. Jei jūsų organizmas nereaguoja į šiais maisto produktais papildytą mitybą, galima įtarti folio rūgšties trūkumą.
- Geležis: Geležies trūkumas gali sukelti ovuliacijos problemas. Geležies gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, žuvyje, ankštiniuose augaluose, tamsiai žalios spalvos daržovėse ir praturtintuose grūdiniuose produktuose. Geležies pasisavinimą galima pagerinti vartojant maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C, pavyzdžiui, citrusinius vaisius ir paprikas. Jei nustatoma geležies stoka, gydytojas paskirs geležies preparatus.
- Omega-3 riebalų rūgštys: Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios hormonų reguliavimui ir vaisingumui. Jų gausu riebioje žuvyje (lašišoje, tune, skumbrėje), linų sėmenyse, chia sėklose ir graikiniuose riešutuose.
- Vitaminas D: Vitaminas D yra svarbus hormonų gamybai ir ovuliacijai. Jo trūkumas gali sumažinti vaisingumą. Vitaminas D gaunamas iš saulės spindulių, riebios žuvies, kiaušinių trynių ir praturtintų pieno produktų.
- Cinkas: Cinkas yra svarbus tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui. Jis dalyvauja ovuliacijos procese ir spermos gamyboje. Cinko gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, jūros gėrybėse, riešutuose ir sėklose.
- Selenas: Selenas yra antioksidantas, kuris apsaugo ląsteles nuo pažeidimų ir yra svarbus spermos kokybei. Seleno gausu braziliniuose riešutuose, tune, kiaušiniuose ir saulėgrąžose.
- Kalcis: Kalcis yra svarbus kaulų ir dantų sveikatai tiek motinai, tiek kūdikiui. Jo gausu pieno produktuose, tamsiai žalios spalvos daržovėse ir praturtintuose maisto produktuose. Trūkstant kalcio didėja nėštumo hipertenzinių komplikacijų (preeklampsija, eklampsija) tikimybė. Geras kalcio šaltinis - morkų sultys, daug kalcio turi lapinės daržovės. Kuo lapai yra tamsesnės žalios spalvos, tuo juose daugiau kalcio.
Maisto produktai, kurių reikėtų vengti planuojant nėštumą
Kai kurie maisto produktai ir gėrimai gali neigiamai paveikti vaisingumą ir nėštumo eigą, todėl jų reikėtų vengti arba vartoti saikingai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Alkoholis: Alkoholis gali sumažinti vaisingumą tiek moterims, tiek vyrams. Saugiausia visiškai vengti alkoholio planuojant nėštumą.
- Kofeinas: Rekomenduojama apriboti kofeino vartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug vienas puodelis kavos). Atminkite, kad kofeino yra ir šokolade, arbatoje, kai kuriuose gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose.
- Perdirbtas maistas: Stenkitės valgyti kuo mažiau perdirbto maisto ir rinktis šviežius, neapdorotus produktus.
- Saldūs gėrimai: Geriau rinktis vandenį, nesaldintą arbatą ar kitus sveikus gėrimus.
- Žuvis, kurioje daug gyvsidabrio: Nėštumo metu ir planuojant nėštumą reikėtų vengti ryklių, kardžuvių ir karališkųjų skumbrių.
- Kiti produktai: Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.
Mitybos rekomendacijos vyrams planuojant nėštumą
Vyro mityba taip pat yra svarbi planuojant nėštumą. Sveika mityba gali pagerinti spermos kokybę ir padidinti pastojimo tikimybę. Vyrams svarbu vartoti antioksidantų, folio rūgšties ir sveikų riebalų. Taip pat reikėtų vengti žalingų įpročių.
Mitybos rekomendacijos moterims planuojant nėštumą
Moters mityba yra ypač svarbi planuojant nėštumą, nes ji tiesiogiai veikia ovuliaciją, hormonų balansą ir būsimo kūdikio sveikatą. Moterims svarbu užtikrinti pakankamą geležies, kalcio, vitamino D ir sveikų riebalų kiekį mityboje. Taip pat reikėtų apriboti cukrų ir perdirbtą maistą.
Papildai planuojant nėštumą
Nors sveika mityba yra svarbiausias veiksnys planuojant nėštumą, tam tikri papildai gali padėti užtikrinti, kad gausite visus reikalingus vitaminus ir mineralus. Rekomenduojama vartoti multivitaminus, folio rūgštį, vitaminą D, omega-3 riebalų rūgštis ir geležį (jei yra trūkumas).
Kiti svarbūs veiksniai planuojant nėštumą
Be mitybos, yra ir kitų svarbių veiksnių, kurie gali turėti įtakos vaisingumui ir nėštumo eigai. Svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, atsikratyti žalingų įpročių ir reguliariai lankytis pas gydytoją.
Nėštumo laikotarpis
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade.
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nepasitarus su gydytoju, negalima vartoti jokių vaistų. Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, reikia vengti bet kokių veiksnių, galinčių sukelti persileidimą.
Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Gyvenimo būdas nėštumo metu
Laukdami kūdikio, būsimieji tėvai dažniausiai labai atsakingai žiūri į sveikatą bei savo gyvenimo būdą. Nepamirškite, kad nereikia perlenkti lazdos. Nėštumas - natūrali būklė, reikia rūpintis savimi, tačiau „stiklinis gaubtas“ tikrai nereikalingas.
Nėštumo laikotarpis nėra tinkamas laikas mesti svorį. Jeigu besilaukiančios mamos stengiasi išlaikyti savo figūrą mažiau valgydamos, vaisius negauna reikiamo kiekio subalansuotų maistinių medžiagų.
Jeigu nesergate tam tikromis ligomis, geriausia būtų užsiimti aktyvia veikla kasdien, pavyzdžiui, daryti lengvus tempimo pratimus ar vaikščioti. Pervargimas gali lemti kraujavimą ir persileidimą ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, taip pat per mažą vaisiaus svorį ar pirmalaikį gimdymą. Jeigu patiriate diskomfortą ar tempimą pilvo srityje, nedelsiant pailsėkite atsigulusi lovoje. Jeigu jaučiate gimdos susitraukimus ar pastebite kraujavimą, nedelsiant kreipkitės į medikus pagalbos.
Anot gydytojų, rami ir gera nuotaika padeda nėštukėms išlaikyti sveiką ir stabilią organizmo būklę. Atvirkščiai, jeigu mamos tampa emocingos ar dirglios, širdis pradeda plakti stipriau, o kraujo cirkuliacija pradeda šokinėti.
Cigaretės ir alkoholis yra "didžiausias NE!" besilaukiančioms mamoms. Rūkančios ar vartojančios alkoholį mamos privalo mesti šiuos įpročius nėštumo metu. Mamos taip pat turėtų vengti pasyvaus rūkymo kiek tik įmanoma.
Ketvirtas ar penktas nėštumo mėnesis yra tinkamiausias laikas mamoms šiek tiek pertvarkyti savo spintą. Daugelis besilaukiančių moterų nėštumo metu pradeda daugiau prakaituoti, tad laidžios, kvėpuojančios ir sugeriančios medžiagos yra geriausias pasirinkimas. Saugumas tampa aukščiausiu prioritetu, tad venkite dėvėti aukštakulnius batelius ir rinkitės žemakulnius arba plokščiapadę avalynę.
Darbas kompiuteriu nėštumo metu
Nėščiosioms rekomenduojama daug ilsėtis, nepervargti, vengti elektromagnetinio lauko poveikio. Vienas didžiausių elektromagnetinio lauko šaltinių - kompiuteris. Nėščiai moteriai rekomenduojama sutrumpinti darbą prie kompiuterio iki 3 valandų per parą arba, jei įmanoma, ir daugiau.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Emocinė būsena nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.
Nėštumo priežiūra
Nėščiųjų priežiūros (antenatalinės priežiūros) tikslas - rūpintis moters ir vaisiaus sveikata, siekiant optimalios nėštumo baigties, išvengti motinos ir vaisiaus ligų bei komplikacijų, užtikrinti gerą psichologinę moters būklę, išsamiai supažindinti su gimdymo natūraliu būdu privalumais ir didesne operacinio gimdymo rizika. Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Jei nėštumas yra mažai rizikingas, nėščiąją prižiūrėti gali akušeris ar šeimos gydytojas.
Nėštumo laikotarpiai ir tyrimai:
- 1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės): Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrėsiantį specialistą kiek galima anksčiau.
- 2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės): Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertintas vaisiaus širdies ritmas nuo 24 savaitės); atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24-28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti.
- 3-iasis nėštumo laikotarpis (29-40 savaitės): Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.