Pilvo diegliai - tai iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų. Naujagimiai, kurie tik „valgo ir kakoja“, džiugina, tačiau spazmų kamuojamas mažylis gali atrodyti kaip begalinė kančia. Išvargę tėvai išbando įvairius lašus ir lašiukus, ieškodami būdų, kaip palengvinti kūdikio būklę. Šis straipsnis apžvelgia efektyviausius metodus, padedančius sumažinti kūdikio pilvuko skausmus, pradedant nuo žindymo technikos iki vaistinių preparatų.
Naujagimio Tuštinimasis: Kas Yra Normalu?
Sveikas naujagimis pirmą kartą pasituština per 48 valandas po gimimo. Išmatos būna tamsiai žalios spalvos ir sunkiai nuplaunamos - tai mekonijus. Kuo daugiau mamos pienuko suvalgo kūdikis, tuo šviesesnės tampa išmatos, keičiasi nuo tamsiai žalių iki žalių, salotinių. Nuo penktos gyvenimo paros naujagimis tuštinasi geltonomis, garstyčių spalvos išmatomis, kuriose gali būti gumulėlių, panašių į grūdėtą varškę - tai nesuvirškinti baltymai.
Visą pirmą mėnesį kūdikis turėtų tuštintis ne mažiau kaip 3-4 kartus per parą, o dažnai tai daro po kiekvieno maitinimo, net iki 10 kartų per parą. Tai yra normalu, nes žarnynas dar nesubrendęs ir blogiau virškina maistą. Praėjus 4-6 savaitėms, viskas stoja į savo vėžes: kūdikis nebesituština taip dažnai, o kai kurie pasituština vos vieną kartą per 10 dienų.
Žindymo Svarba ir Technika
Labai dažnai paprasčiausios žindymo problemos supainiojamos su „kūdikių diegliais“. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo kūdikis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėvai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai.
Pirmiausia reikia pakoreguoti kūdikio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite kūdikį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje, kad neprisirytų oro.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15-20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori.
Jei darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų, pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip, pienuką žįs labai godžiai ir prisiris daug oro. Neleiskite krūties žįsti ilgiau nei 15-20 minučių, nes vaikas gali likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos - tegul dar truputėlį pažinda. Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtį keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins, dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos.
Neišsprendus žindymo problemų, sutrinka svorio augimas. Dalis vaikučių tampa “labai geri”: daug miega, gavę krūtį prie jos snaudžia ir nekelia tėvams rūpesčių. Tuomet problemas pastebime tik tada, kai pirmojo mėnesio pabaigoje juos pasveriame ir išsigąstame: nepriaugo iki gimimo svorio arba priaugo vos 100-200 g. Kiti vaikučiai iš alkio klykia kelias valandas, nenurimsta nešiojami, sūpuojami ir užsnūsta tik gavę krūtį.
Dažniausiai tėvai, galvodami, kad mažylį kankina pilvo diegliai, puola girdyti pačius įvairiausius lašiukus, deda mažyliui žvakutes, nors užtektų suskaičiuoti sauskelnes ir įvertinti jų turinį. Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir (arba) šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 savaites), jam greičiausiai trūksta maisto.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5-2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę.
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Čiumpa vaikutį ir lekia su visu sauskelnių turiniu į ligoninės priimamąjį! Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis “alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas - dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama - dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai.
Kartais susidaro įspūdis, kad tai pati madingiausia šių laikų liga, o beglitimė dieta skiriama visiems iš eilės: nuo mažiausio iki vyriausio žmogaus. Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!
Chirurginės Ligos ir Diegliai
Kalbėdami apie pilvo dieglius, negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2-4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4-10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Taigi kai kūdikį vargina pilvo diegliai, nereikia laukti, kol juos “išaugs”: kai kurias neramumo priežastis galima greitai ir lengvai išspręsti, o kai kurių (pvz., trumpo liežuvio pasaitėlio) neišaugs ir po 50 metų. Nereikia mamai misti tik duona ir vandeniu: o gal vaikas alergiškas būtent kviečiams, esantiems toje duonoje.
Pilvo Pūtimo Priežastys ir Požymiai
Pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai - vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių mažyliai būna irzlūs ir neramūs. Jie gali klykti ištisas valandas, varydami iš proto tėvus. Šis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žarnyne kaupiasi dujos arba oras, nepavojingas, tačiau suaugusiems sukelia daug nerimo: jo neįmanoma nustatyti jokiais tyrimais, o simptomai ne visada būna aiškūs. Juo labiau, kad pats mažylis negali pasakyti, kas jam yra. Pilvo skausmas dėl meteorizmo vargina apie 40 proc. kūdikių pirmaisiais jų gyvenimo metais.
Pasak specialistų, dažniausiai pūsti pilvą kūdikiams pradeda sulaukus maždaug vieno mėnesio ir tai tęsiasi iki trijų ar keturių mėnesių. Tačiau kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Pavieniais atvejais pilvą pūsti gali ir praėjus kelioms dienoms ar savaitei po gimimo.
Gydytojai, diagnozuodami pilvo pūtimą ir kūdikių dieglius, paprastai remiasi ne tik apžiūra, stebėjimu, bet ir patirtimi, nuojauta. Labai svarbi tėvų suteikta informacija apie vaiko elgesį. Jie turi atkreipti dėmesį, kada ir kaip jis pradeda verkti, kiek ilgai tai trunka, kada jis nusiramina. Jeigu mažylis darosi neramus pavalgęs, verkti ima staiga, o pasituštinęs ar išėjus dujoms iškart nutyla, greičiausiai dėl to kaltas būtent meteorizmas.
Dujos kūdikių žarnyne gali kauptis dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - jie prisiryja oro, taip gali atsitikti netaisyklingai žindant krūtį, neteisingai laikant buteliuką ar tiesiog jiems leidžiant daug garsų. Kūdikiai prisiryja oro ir verkdami, ypač kai ilgai ir garsiai klykia. Jeigu jiems aprimus pasigirdo purptelėjimas, abejonių nebėra. Kita vertus, galbūt jie verkė dėl to, kad skaudėjo pilvą dėl susikaupusių dujų? Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dar viena prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų. Tai paaiškintų, kodėl po poros mėnesių daugeliui vaikų pilvo skausmai ir diegliai praeina. Taip gali atsitikti ir susirgus virusine žarnyno infekcija, tačiau tada paprastai yra kitų simptomų - pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Pilvo pūtimu vadinamo proceso metu skrandyje ir žarnyne susiformuoja mažyčiai oro burbuliukai arba kaupiasi dujos. Jie ir sukelia spaudimą, skausmą, spazmus, pykinimą, gali girdėtis gurgėjimas, padidėti pilvo apimtis. Dujos pasiskirsto skrandyje ir skirtinguose žarnyno segmentuose. Prisikaupus skrandyje, jos veržiasi aukštyn stemple ir tada vaikas raugėja.
Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja. Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau.
Kaip Palengvinti Kūdikio Būklę?
Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo. Mažylius, kuriuos vargina pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai, jei jie jau gerai laiko galvą, rekomenduojama kasdien guldyti ant pilvuko ir leisti jiems kurį laiką taip pabūti, skatinant judėti šioje padėtyje, šliaužti.
Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Kodėl tai padeda, nėra aiškaus atsakymo, tačiau išbandžiusieji šį metodą džiaugiasi. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti.
Jeigu visos minėtos priemonės nepadeda, ir esate tikri, kad vaikas nerimsta ir dėl to kaltas dėl pilvo pūtimas bei kūdikių diegliai, galima mažyliui duoti lašų nuo pilvo skausmo ar įdėti specialią žvakutę, šie preparatai palengvina būklę - padeda dujoms ir orui pasišalinti iš žarnyno.
Profilaktika
Nenuvertinkite profilaktinių priemonių. Maitinant kūdikį laikykite jį taip, kad galva būtų šiek tiek aukščiau nei pilvas. Kartais vaikai prisiryja oro, jei dėl per mažos laktacijos pienas iš krūties bėga pamažu ir jiems reikia stipriai žįsti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su žindymo konsultantu ar gydytoju. Ne ką geriau, jeigu mažylis geria labai godžiai ir pabaigia buteliuką labai greitai, nes taip irgi prisiryja oro. Yra specialių žindukų, kurie privers valgyti lėčiau. Naudingas patarimas - viduryje kiekvieno maitinimo pakelkite kūdikį į vertikalią poziciją ir palaikykite, kol atsirūgs, tik tada tęskite maitinimą.
Kūdikių Pilvo Diegliai: Kas Tai?
Kūdikių pilvo diegliai - tai kompleksas simptomų, dažniausiai pasireiškiančių verksmu ir (ar) dirglumu, virškinamojo trakto diskomfortu. Kūdikis riečia kojas prie pilvo, kaupiasi dujos. Mokslininkai nagrinėję mamų elgesį ir gebėjimą atpažinti šiuos simptomus nustatė, kad nėra jokio tarpusavio ryšio tarp simptomų ir kūdikio priežiūros patirties, taip pat kad mamos gali atskirti kūdikio savijautą esant diegliams ir “normaliam” elgesiui (dirglus, suirzęs ir kt.).
Kūdikio verkimo trukmė ir kokybė yra skiriamasis pilvo dieglių požymis. Įprastai, simptomų trukmė gali būti 3 val./d., 3 d./sav. ir trukti iki 3 sav. Daugumai kūdikių pilvo diegliai prasideda kartais pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, pikas antrąjį mėnesį, negydant, išnyksta apie 4-5 mėnesį.
Nustatyta, kad kūdikių pilvo diegliai dažniau pasireiškia, jei mama nėštumo metu ir po gimdymo rūko, nėštumo metu jautė nerimą, pasireiškė jautrumas laktozei, neteisingas žindymas ir gastroesofagealinis refliuksas. Teorijų nagrinėjančių dieglių patologiją ir patofiziologiją yra įvairių, nuo jautrumo maistui, žarnyno ir nervų sistemos nebrandumo iki blogų priežiūros įgūdžių. Iki šiol nėra iki galo aiški pilvo dieglių patologija ir gydymas. Tikėtina, kad yra skirtingos dieglių priežastys.
Diegliai pasireiškia dažniausiai pirmąjį mėnesį todėl, kad ir nervų, ir virškinimo sistemos yra dar nesubrendusios. Vyresni vaikai ir suaugę skirtingai geba priimti ir apdoroti sensorinę informaciją. Gebėjimas ignoruoti ar priimti sensorinę informaciją vyksta kartu su nervų sistemos branda. Funkcinis virškinamojo trakto sutrikdymas, pasireiškiantis įtampa krūtinės, pilvo, dubens srityse, kuri gali būti lyginama su žarnyno dirglumu, konstipacija ar jautrumu maistui. Osteopatijoje pilvo diegliai apibūdinami kaip klajoklio nervo dirginimas, susiję su kaukolės pamato audinių įtampa.
Klasikiniai dieglių simptomai paprastai pasireiškia 2-4 naujagimio gyvenimo savaitę. Šiuo laikotarpiu pradeda atsirasti valinga užpakalinių kaklo raumenų kontrolė. Šio amžiaus kūdikiai pradeda gulėdami ant pilvo kelti galvą. Atitinkami raumenys, kurie tvirtinasi prie kaukolės paprastai yra įsitempę, o tai susiję su pilvo diegliais.
Kaip Atpažinti Pilvo Dieglius?
Pilvo diegliams būdingas stiprus ir nenumaldomas verkimas, kurio numalšinti neįmanoma jokiais įprastais būdais. Pats kūdikio verkimas turi aiškią pradžią ir pabaigą - jis gali staigiai prasidėti ir taip pat staigiai pasibaigti. Įdomu ir tai, kad pilvo diegliai prasideda pakankamai netikėtai ir nėra susiję su jokia tuo metu atliekama veikla (nestebimas priežastinis ryšys). Vis dėlto dažniausiai pilvo diegliai arba kolikos kamuoja antrojoje dienos pusėje, vakarais, kai vaikas jau labiau emociškai pavargęs.
Pats su pilvo diegliais susijęs verksmas yra intensyvesnis, garsesnis, o tonas - aukštesnis. Paprastai tariant, verksmas panašus į rėkimą. Tėvai dažniausiai labai pasimeta, nes gali pasirodyti, kad vaikui kažkas negerai - kūdikio verksmas labai staigus, bauginantis, dirginantis ir sukeliantis daug nerimo.
Pilvo diegliams taip pat būdingas padidėjęs kūno tonusas. Vaikelis gali labai stipriai išriesti nugarą, pritraukti kojas prie pilvuko. Kolikų metu paprastai parausta veidas ir stipriai įsitempia pilvas. Sudėtingiausia tai, kad jokie įprasti nuramino būdai beveik nepadeda. Vaikelis verkia toliau, nors ir patenkinami visi pagrindiniai jo poreikiai. Pastebėta, kad pilvo diegliai (kaip ir pilvo pūtimas) gali palengvėti pašalinus dujas ar pasituštinus, tačiau ne visuomet.
Kaip Diagnozuoti Pilvo Dieglius?
Aukščiau minėti simptomai ar požymiai gali reikštis ir įprasto verkimo metu. Vis dėlto su pilvo diegliais susijęs verksmas tęsiasi ilgiau ir turi pasikartojamumo požymį. Neretai taikoma trejeto taisyklė:
- Vaikas stipriai verkia ilgiau nei 3 valandas;
- Toks verkimas kartojasi daugiau nei 3 kartus per savaitę;
- Tokių savaičių suskaičiuojama daugiau nei 3.
Minėtu atveju labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai. Negana to, stipriausios ir intensyviausios kolikos paprastai kamuoja 3-5 mėnesių kūdikius.
Stiprus verkimas gali pranešti ir apie kitas patologijas, pavyzdžiui, žarnyno nepraeinamumą ar galvos smegenyse vykstančius patologinius pokyčius. Todėl labai svarbu atskirti pilvo dieglius nuo kitų ligų ir nuo kitų galimų verkimo priežasčių. Gydytojas įvertina, ar kūdikis neturi širdies patologijų, ar nėra bėrimų, ar kūdikis nepatyręs jokių traumų. Be to, įsitikinama, ar vaikelis priauga tiek svorio, kiek turėtų, ar jis nekarščiuoja, neviduriuoja, nevemia ir nepatiria kitų galimas patologijas rodančių simptomų. Jei kūdikis sveikas ir toks garsesnis verkimas kartojasi gana dažnai, tuomet labai tikėtina, kad mažylį kamuoja būtent pilvo diegliai.
Kaip Gydyti Pilvo Dieglius?
Nėra vieno, visiems efektyvaus ir būtent pilvo dieglių gydymui pritaikyto metodo. Vis dėlto pateikiame būdų, kurie galėtų padėti palengvinti pilvo dieglius:
- Kūdikio maitinimo technikos keitimas. Vertėtų įsitikinti, ar kūdikis žindomas ir (arba) iš buteliuko maitinamas taisyklingai. Po maitinimo būtina panešioti mažylį vertikaliai ir leisti jam atsirūgti. 10 minučių prieš maitinimą naudinga mažylį paguldyti ant pilvo. Jei kūdikis maitinamas iš buteliuko, reikia naudoti specialius buteliukus su vožtuvais, mažinančiais kolikų tikimybę.
- Kūdikio mitybos keitimas. Nėra visiškai žinoma, ar maitinančios motinos mityba daro įtaką kūdikio pilvo diegliams ar ne. Jei įtariama, kad mažylis gali būti alergiškas karvės pieno baltymui arba laktozei, žindanti mama kuriam laikui galėtų atsisakyti pieno produktų ir stebėti vaikelio savijautą. Pradinio maitinimo mišiniais maitinamiems kūdikiams vertėtų duoti iš hidrolizuotų baltymų pagamintų pieno mišinių.
- Pagalbos tėvams suteikimas. Vertėtų paminėti, kad labai svarbi emocinė parama tėvams. Jie turėtų būti mokami atpažinti pilvo dieglius. Sunkumus patiriantiems tėvams būtina žinoti, kad tai praeinanti būklė. Kasdienybę galima palengvinti pasitelkiant tam tikras streso malšinimo technikas, pakeičiant vienam kitą, ieškant pagalbos iš kitų asmenų.
- Kitų tėvų išmėgintų būdų taikymas. Siūloma pabandyti šiuos būdus - sūpavimą, maudynes šiltame vandenyje, švelnų pilvo sienos masažą, kojyčių lenkimą, baltąjį triukšmą, kūdikio vežiojimą automobiliu, šilto audinio uždėjimą ant pilvelio.
- Medikamentinio gydymo taikymas. Įrodyta, kad dėl per didelio dujų susikaupimo atsirandančius pilvo dieglius gali palengvinti simetikonas. Jis nėra absorbuojamas į sisteminę kraujotaką, veikia tik vietiškai, todėl tinkamas nuo pirmųjų mažylio gyvenimo dienų. Įrodyta, kad simetikonas gali suretinti verkimo epizodų dažnį ir sutrumpinti jų trukmę. Jis gali padėti pagerinti ne tik mažylio, bet ir tėvų miegą. Espumisan L geriamųjų lašų (suspensijos) veiklioji medžiaga yra būtent simetikonas. Ši medžiaga padeda subliūkšti žarnyno dujų burbuliukams, todėl jie lengviau pasišalina iš virškinimo trakto. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
tags: #kaip #numalsinti #kudikio #pilvo #skausmus