Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama stacionarių globos įstaigų, skirtų neįgaliesiems Lietuvoje, statistika. Aptariami globos įstaigų tipai, jų istorinė raida, dabartinė situacija ir ateities perspektyvos. Taip pat analizuojami demografiniai pokyčiai ir jų įtaka socialinės globos poreikiui.
Globos įstaigų tipai ir specializacija
Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas. Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai.
- Vaikų globos įstaigos: Apgyvendinami ir globojami vaikai, dėl tam tikrų aplinkybių negalintys gyventi namuose.
- Neįgaliųjų globos įstaigos: Skirtos laikinai arba nuolat gyventi proto negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra, slauga ir jie negali gyventi namuose arba savarankiškai.
- Senų žmonių globos įstaigos: Skirtos nuolat gyventi seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.
Istorinė apžvalga
Lietuvoje pirmosios globos įstaigos (špitolės) pradėjo veikti nuo XVI a. prie vienuolynų ir bažnyčių. Jos daugiausia buvo skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. XVIII a. pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. Nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų.
Dabartinė situacija
2016 m. Lietuvoje veikė:
- 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, iš jų keturios - negalią turintiems vaikams.
- 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms.
- 58 globos įstaigos negalią turintiems suaugusiems asmenims.
Lietuvoje veikia 38 stacionarios globos įstaigos neįgaliesiems, kuriose gyvena 6,1 tūkst. neįgalių suaugusių asmenų, iš jų daugiau nei 51,6 proc. turi psichikos negalią, proto negalią - daugiau nei 35,4 proc.
Taip pat skaitykite: Alkoholis nėštumo metu: statistika
Socialinės globos apibrėžimas ir normos
Socialinė globa yra sudėtinė socialinių paslaugų sistemos dalis, kuri dažniausiai teikiama socialinės globos įstaigose. Socialinės globos norma - Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti socialinės globos teikimo likusiems be tėvų globos vaikams, vaikams su negalia, socialinės rizikos vaikams, suaugusiems asmenims su negalia, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos suaugusiems asmenims principai ir charakteristikos (Socialinis paslaugų įstatymas, 2006, 2 str.). Šios trumpalaikės/ilgalaikės socialinės globos vienu metu ne mažiau kaip 10 asmenų ar įstaigos, kuriose namų aplinkoje grupėmis apgyvendinami asmenys ne daugiau kaip po 10 asmenų vienoje grupėje (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 20.1 p.).
Demografiniai pokyčiai ir socialinės globos poreikis
Europos Sąjungos valstybėse, tame tarpe ir Lietuvos socialinio - ekonominio vystymosi raidoje išryškėjo demografinė visuomenės senėjimo problema. Didėja 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis. Iš visų amžiaus grupių santykinai išaugs labai sens (80m. ir daugiau) asmenys. Ši tendencija turi įtakos daugeliui kasdienio gyvenimo aspektų ir todėl kelia ypatingus iššūkius beveik visose politikos srityse. Socialinės globos poreikis paskutiniame dešimtmetyje nemažėja. Senyvo amžiaus asmenims gana dažnai reikia ilgalaikės globos, nes jie savarankiškai negali atlikti daugelio kasdieninio gyvenimo funkcijų.
Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų pradžioje 60 metų ir vyresni asmenys sudarė 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Prognozuojama, kad 2060 metų pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys senyvo amžiaus asmenys.
Socialinės paslaugos ir jų rūšys
Senstant visuomenei, globos poreikis didėja, socialinė globa tampa vis didesne šiuolaikinės valstybės socialinės politikos dalimi.
Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias ir specialiąsias. Bendrosios socialinės paslaugos teikiamos asmeniui, kurio gebėjimai savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime gali būti ugdomi ar kompensuojami atskiromis, be nuolatinės specialistų pagalbos teikiamomis paslaugomis. Specialiosios socialinės paslaugos skiriamos į socialinę priežiūrą ir socialinę globą, kai asmens gebėjimams savarankiškai rūpintis asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bendrųjų socialinių paslaugų nepakanka.
Taip pat skaitykite: Vardų tendencijos Lietuvoje
Pagal teikimo trukmę socialinė globa skirstoma į:
- Dienos socialinę globą.
- Trumpalaikę socialinę globą.
- Ilgalaikę socialinę globą.
Ilgalaikei socialinei globai priskiriama visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam senyvo amžiaus asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Ši paslauga gali būti teikiama neterminuotai ir teikiama tik stacionariose socialinės globos įstaigose (Socialinis paslaugų katalogas, 2006).
Socialinės globos teikimo vietos
Jeigu socialinė globa teikiama ne asmens namuose, tai priklausomai nuo senyvo amžiaus asmens poreikių ji gali būti teikiama stacionariose arba nestacionariose socialinių paslaugų įstaigose.
Stacionarios globos įstaigos, kurios kitaip gali būti vadinamos socialinės globos įstaigomis (Socialinis paslaugų katalogas, 2006, 19.1 punkt.), skirtos žmonėms nuolatiniam ar ilgesniam apsigyvenimui įstaigoje, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė priežiūra, ilgalaikė globa ir slauga. Dažniausiai tokio tipo įstaigose teikiama ilgalaikė socialinė globa.
Institucinės globos pertvarka
Lietuvoje vykdomos institucinės globos sistemos pertvarkos (toliau - Pertvarka) tikslas - sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.
Taip pat skaitykite: Nėštumo rizikos
Teikiamas projektas skirtas II Pertvarkos etapo, kurio metu numatoma teikti naujų formų bendruomenines paslaugas tikslinėms grupėms, įgyvendinimui. Projekto metu bus vystomos naujų formų bendruomeninės paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems darbingo amžiaus neįgaliesiems:
- Socialinių dirbtuvių paslaugos.
- Apsaugoto būsto paslaugos.
- Įdarbinimo su pagalba paslaugos.
- Pagalbos priimant sprendimus paslaugos.
Projekto tikslinė grupė - suaugę asmenys su proto ir/ar psichikos negalia, socialinių paslaugų srities darbuotojai. Netiesioginiai naudos gavėjai - neįgaliųjų, turinčių proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, šeimos (globėjai, rūpintojai). Planuojama suteikti įvairias bendruomenines paslaugas ne mažiau kaip 1102 asmenims (iš jų - 1000 unikalių asmenų) su proto ar psichikos negalia. Projektą numatoma įgyvendinti 36 savivaldybėse, suskirstytose į 6 regionus (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Tauragės, Telšių). Projekto metu bus teikiamos naujų formų paslaugos proto ir psichikos negalią turintiems suaugusiesiems, siekiant didinti šių neįgaliųjų savarankiškumą, skatinti jų integraciją į darbo rinką, vietos bendruomenes ir socialinį gyvenimą.
Licencijavimas
Nuo sausio 1 d. socialinę globą teikia tik licencijas įgiję socialinės globos teikėjai. Tikimasi, kad socialinės globos licencijavimas padės užtikrinti minimalią socialinės globos kokybę, teikiamą senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, vaikams, asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų. Iš viso Lietuvoje veikia apie 450 įstaigų, teikiančių socialinę globą.
Iššūkiai ir tobulinimo galimybės
Daugelyje socialinės globos įstaigų vykdoma veikla dar neatitinka šiuolaikinės socialinės globos sampratos. Šio personalo sudėtis bei kvalifikacija, darbo organizavimas, teisinis socialinės globos paslaugų reglamentavimas. Dėl ilgalaikės globos poreikio didėjimo ir siekiant kokybiškesnio paslaugų teikimo, būtina tobulinti socialinės globos įstaigos veiklą.
Siekiant didinti globos įstaigos veiklos efektyvumą, 1998 metais Lietuvoje buvo priimti Stacionarios globos įstaigos darbo efektyvumo didinimo nuostatai. Minėtame dokumente siūloma tęsti pradėtą stacionarios globos įstaigos decentralizaciją, priartinant globos įstaigas prie gyvenamosios vietos ir stengiantis kuo ilgiau išlaikyti žmogų jam įprastoje bendruomenėje. Dokumente pabrėžiama, kad stacionariose globos įstaigose apgyvendinti tik tuos žmones, kuriems socialinių paslaugų negalima suteikti bendruomeninis paslaugų tinkle arba tos paslaugos yra neefektyvios. Minėtame teisės akte nurodoma nesteigti didelių stacionarių globos įstaigų, o esamose vykdyti pertvarkos projektus.
Tarptautiniai aspektai
Nagrinėjant užsienio šalių socialinę politiką senyvo amžiaus asmenims, reikia atsižvelgti į Jungtinių Tautų principuose išdėstytas nuostatas (United Nations, 1991) . Šioje pastogę, priežiūrą, globą bei gydymą, visokeriopai gerbti jų orumą, pasirinkimą, poreikius ir asmeninį gyvenimą, taip pat jų teisę patiems spręsti apie teikiamos priežiūros bei jų gyvensenos kokybę (United Nations Principles for Older Persons. Pataisytoje Europos socialinėje chartijoje (1996, I dalies 23 str.) yra akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose gerbiant jų asmeninį gyvenimą.
tags: #statistika #kiek #salyje #veikia #stacionarios #globos