Įvadas
Nuo 2020 m. rugsėjo 1-osios Lietuvoje vėl leidžiamas ugdymasis šeimoje, kai vaikų mokymo procesą organizuoja tėvai, o mokykla tik vertina jų pažangą. Ši galimybė atveria naujas perspektyvas šeimoms, norinčioms individualizuoti vaikų ugdymą ir pritaikyti jį pagal vaiko poreikius. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reiškia ugdyti vaiką namuose, kokie yra tokio ugdymo privalumai ir iššūkiai, bei pateiksime praktinių patarimų tėvams, pasirinkusiems šį kelią.
Ugdymas Šeimoje: Kas Tai?
Ugdymas šeimoje (angl. homeschooling, home education, rus. семейное образование) - tai savarankiškas pavienio mokymosi formos organizavimo būdas, kuomet vaikas yra ugdomas šeimos ir bendruomenės aplinkoje, pasitelkiant įvairias mokymosi priemones, leidžiant jam savu tempu, pagal savo poreikius ir pomėgius ugdytis - kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos.
Tai, kad Lietuvoje ugdymas šeimoje - nenauja praktika. Ji egzistavo iki 2012 m., bet ją rinkosi labai nedaug šeimų. 2012 m., kai, keičiant švietimo įstatymą, savarankiškas vaikų mokymas buvo dingęs iš akiračio, o jį pakeitė siauram ratui tuo metu prieinama pavienio nuotolinio mokymosi forma, šeimos liko be galimybės rinktis šį pasaulyje vis populiarėjantį vaikų ugdymo būdą. Tai, kad po septynerių metų pertraukos ugdymo šeimoje forma Lietuvoje grįžo į švietimo sistemą, lėmė tiek vis sparčiau besivystančios technologijos, greitėjantis, platėjantis informacijos pasiekiamumas, tiek ir didesnės lankstaus bei nuotolinio darbo galimybės.
Ugdymo Šeimoje Privalumai
- Individualizuotas ugdymas: Tėvai gali pritaikyti mokymo programą pagal vaiko interesus, stipriąsias puses ir mokymosi stilių. Jie atgavo galimybę patys organizuoti vaikų mokymosi procesą, individualizuoti jį pagal vaiko poreikius.
- Lankstumas: Ugdymas šeimoje leidžia šeimai keliauti, lankyti įvairius renginius ir mokytis per patirtį.
- Stipresnis ryšys su vaiku: Nuolatinis buvimas kartu leidžia tėvams geriau pažinti savo vaikus, stiprinti tarpusavio ryšį ir kartu spręsti iškylančius iššūkius. Sakoma, kad ugdymas šeimoje stiprina tėvų ir vaikų, brolių ir seserų tarpusavio ryšius. Nuolat trinantis vieniems su kitais natūraliai esi priverstas rasti tą bendradarbiavimo, sugyvenimo raktą.
- Socializacija: Nors vaikas nebūna nuolat tarp bendraamžių, jis gali bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, lankyti būrelius, dalyvauti bendruomenės veikloje. Nuolat bendraudami su suaugusiais šeimos nariais, broliais ir seserimis, draugais kieme, su kitais ugdymosi šeimoje bendruomenės nariais, vaikai dažnai prašo pabūti namuose ir pailsėti nuo visų tų bendravimų, nei kad kur nors vykti socializuotis.
- Saugumas ir komfortas: Vaikas mokosi saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje, kurioje jaučiasi patogiai ir gali atsiskleisti. Iki tol, kol vaikas fiziškai ir psichologiškai subręsta, jis turi būti saugioje ir jam pažįstamoje aplinkoje.
- Savimotyvacijos ugdymas: Ugdymas šeimoje skatina vaiką pačiam ieškoti informacijos, kelti tikslus ir jų siekti. UŠ ugdo savimotyvaciją, asmeninių tikslų išsikėlimą ir jų siekimą. UŠ orientuotas į tai, kad išsilavinimo reikia pačiam besimokančiajam.
- Akademiniai pasiekimai: Tyrimai rodo, kad šeimoje mokomi vaikai dažnai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų. Akademiniai mokytų šeimoje vaikų rodikliai statistiškai apie 15-30 proc.
Ugdymo Šeimoje Iššūkiai
- Laiko ir energijos sąnaudos: Tėvams reikia skirti daug laiko ir energijos mokymo planavimui, medžiagos paruošimui ir mokymosi procesui.
- Disciplina ir motyvacija: Svarbu sukurti struktūrą ir rutiną, kad vaikas būtų motyvuotas mokytis. Skirtingų šeimų patirtys labai skirtingos. Vienų vaikai ramūs ir paklusnūs, labai savarankiški ir motyvuoti. Kitų, atvirkščiai, labai aktyvūs, išsiblaškę, nesavarankiški ir nemotyvuoti. Todėl sunkumai, su kuriais susiduria šeimos, taip pat labai skiriasi. Vienose šeimose iššūkių kelia disciplinos ir motyvacijos trūkumas, kitose, atvirkščiai, susiduriama su per dideliais vaiko norais lankyti visus įmanomus būrelius.
- Socialinė izoliacija: Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su bendraamžiais ir kitais žmonėmis.
- Tėvų kompetencija: Ne visi tėvai jaučiasi kompetentingi mokyti visus dalykus.
- Finansiniai iššūkiai: Ugdymas šeimoje gali pareikalauti papildomų išlaidų mokymo priemonėms, būreliams ir kitoms veikoms.
Praktiniai Patarimai Ugdant Vaiką Namuose
- Susipažinkite su teisine baze: Išsiaiškinkite, kokie reikalavimai keliami ugdymui šeimoje Lietuvoje.
- Pasirinkite mokyklą: Pasirinkite mokyklą, kuri padės jums organizuoti ugdymąsi šeimoje. Prašymai mokykloms ateinantiems mokslo metams teikiami nuo balandžio 15 d.
- Susikurkite mokymo planą: Atsižvelkite į vaiko interesus, stipriąsias puses ir mokymosi stilių.
- Sukurkite mokymosi aplinką: Įrenkite patogią ir įkvepiančią mokymosi vietą namuose.
- Naudokite įvairias mokymo priemones: Pasitelkite vadovėlius, knygas, internetinius išteklius, žaidimus ir kitas priemones.
- Dalyvaukite bendruomenės veikloje: Prisijunkite prie ugdymo šeimoje bendruomenių, lankykite būrelius, muziejus, parodas ir kitus renginius.
- Bendraukite su kitais tėvais: Pasidalinkite patirtimi, pasisemkite idėjų ir palaikykite vieni kitus. Visoje Lietuviije aktyviai buriasi šeimos, besidominčios UŠ ir ugdančios vaikus šeimoje. Tokios šeimos rengia susitikimus, kuriuose vaikai turi galimybę pabendrauti, užmegzti santykius vieni su kitais, tėvai - pasidalinti patirtimi, pasisemti įkvėpimo.
- Būkite lankstūs: Ugdymas šeimoje - tai nuolatinis procesas, todėl būkite pasiruošę keisti planus ir prisitaikyti prie vaiko poreikių.
- Mėgaukitės procesu: Ugdymas šeimoje gali būti puiki patirtis tiek vaikui, tiek tėvams.
Ugdymo Šeimoje Stiliai
Pagal Lietuvoje 2019 m.:
- Skolastinis mokymasis (t.y. Klasikinis ugdymasis šeimoje (pagal Susan Wise Bauer): Kuomet mokymasis yra pagrįstas kontekstiniu ugdymu. Tai mokymasis, kuomet pirma protas yra aprūpinamas faktais ir vaizdais, tuomet suteikiami loginiai įrankiai, leidžiantys tuos faktus perdėlioti kitaip ir galiausiai pateikti išvadas.
- Šarlotės Meison (Charlotte Mason) ugdymo šeimoje modelis: Kuriuo remiantis ugdyti reikia ne tik protą, bet visą asmenybę. Trumpai tariant, ugdymo dėmenys yra aplinka, disciplina ir gyvenimas.
- Nemokyklinis ugdymas / švietimas (ang. unschooling): Kuomet besimokančiajam namuose leidžiama remtis prigimtiniu asmens smalsumu ir gebėjimu mokytis, paliekant laisvę jam rinktis, ką, kaip ir kada mokytis.
- Mokymasis keliaujant (Roadschooling): Tai JAV plintantis mokymosi būdas, kuomet šeima susikrauna daiktus, sėda į namelį ant ratų ar į jachtą ir keliauja po šalį, po pasaulį. Tokiu būdu ir mokymosi procesas vyksta ten, kur šeima keliauja, o vaikai gali realiai pamatyti tai, ko jie mokosi.
- Eklektinis mokymosi šeimoje stilius: Yra vienas iš labiausiai paplitusių mokymosi šeimoje stilių. Viso to priežastis labai paprasta ir akivaizdi - kiekviena šeima skirtinga, kiekvienas vaikas kitoks, ko pasekoje tėvai mėgsta susirankioti iš įvairiausių žinomų mokymo stilių tai, kas jiems atrodo tinkamiausia būtent jų vaikui.
Ugdymas Šeimoje ir Socializacija
Socializacija - turbūt vienas dažniausiai linksniuojamų klausimų, kalbant apie ugdymą šeimoje. Žinoma, šeimoje besiugdantis vaikas nesėdi visą dieną tarp bendraamžių, tačiau bendrauja jis tikrai ne mažiau nei standartinę mokyklą lankantys vaikai. Kartais net daugiau. Tiek Liutauras, tiek Magdė lanko individualias ir grupines smuiko pamokas, vyresnėlis - dar ir robotikos būrelį. Bent kartą per savaitę vykstame su vaikais į muziejų, parodą ar kokią edukaciją, svečiuojamės pas draugus, gimines, kaimynus. To pakanka patenkinti vaikų ir savo bendravimo poreikius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Kaip Mokyti Kitaip?
Pasitelkęs fantaziją prigalvoti gali labai daug. Todėl mes šeimoje stengiamės su vaikais kas mėnesį ar du atrasti po jiems įdomią temą, per kurios prizmę galėtume mokytis ir kitų dalykų. Ne visada, žinoma, pavyksta, kartais pakeliui entuziazmas nuslūgsta, kartais vieną temą netikėtai pakeičia kita, o fantazijai išsekus į pagalbą ateina tradiciniai lietuvių ir matematikos pratybų sąsiuviniai. Visko pasitaiko. Bet tuo ir žavus ugdymas šeimoje, kad jis nuolat kinta, yra įdomus ir neatsibostantis.
Pastebėjau, kad mano vaikai noriai įsitraukia į projektinę veiklą, todėl daug ką stengiuosi pateikti jiems per konkretaus projekto prizmę. Tarkime, pernai pasiūliau surengti draugų apklausą, kas ko mokosi, kas kam patinka ir ką draugai daro, kad mokytis būtų smagu. Atradusi keletą vaikiškų knygų apie smegenų darbą, kurių viena buvo nepaprastai įdomi, tačiau anglų kalba, net išverčiau ją į lietuvių kalbą. Tuomet su vaikais ją nagrinėjome. Naršydama internete, kokiais būdais vaikai gali pristatyti išmoktą temą, užkliuvau už punkto apie stalo žaidimo kūrimą. Atrodė gana netikėta mintis: mes iš tiesų nežinojome, kaip kuriami stalo žaidimai. Ėmėme žiūrėti įvairius videofilmus, kaip tai daro kiti. Paskui išnagrinėjome savo pačių turimus žaidimus. Vaikai analizavo, kas kiekviename žaidime jiems patinka ir kodėl, o tada tuos jiems patinkančius elementus perkėlėme į savo žaidimo eskizą. Visi kartu jį piešėme, rašėme pavadinimus, galiausiai teliko man jį sumaketuoti ir atspausdinti spaustuvėje ant drobės. Visi keliavome į lazeriu medžio plokštes pjaustančią įmonę ir žiūrėjome, kaip gimsta mūsų žaidimui reikalingos detalės. Skaičiavome, kiek visa tai mums kainavo, net bandėme kurti verslo planą, ko reikėtų, jei norėtume išleisti žaidimą. Pakeliui daug sužinojome ne tik apie smegenis, jų darbą, atminties vingrybes, bet ir tai, kad gali išmokti visko, ko tik nori. Ir kad tai, jog kažko nežinai, nėra kliūtis imti ir sužinoti. O dar mokėmės dirbti komandoje, panaudoti savo sugebėjimus, dalytis idėjomis, sudėti ir dauginti skaičius, rašyti ir mokytis iš klaidų.
Jei kuriame žaidimą, tai ir rašinėlius rašome apie žaidimo kūrimą. Jei pratybose atrandame vaikui visai neaktualią tuo metu temą, kalbamės, kaip galėtume pakeisti tekstą, kad jis atrodytų priimtinesnis. Jei matau, kad kuriam nors sunkiai sekasi daugyba, gal verčiau mėnesiui kitam ją atidėsiu į šoną, o tuo tarpu nagrinėsime kitas temas. Prie daugybos grįšime tuomet, kai natūraliai kils gyvenimiška situacija, kuriai prireiks daugybos. Štai tuomet bus galima pasakyti: "Puiku, kad paklausei.
Ugdymas Šeimoje: Ar Tai Tinka Jūsų Vaikui?
Ugdymas šeimoje tinka ne visiems vaikams. Šeimų ir vaikų bendruomenėje yra įvairių. Nuo labai kūrybingų iki save laikančių visai nekūrybingais. Nuo labai disciplinuotų iki gana eklektiškai savo laiką planuojančių. Ir kiekviena šeima randa sau priimtiniausią būdą mokytis. Vis dėlto manyčiau, kad ugdymas šeimoje yra išsigelbėjimas ugdant tokius vaikus, kuriuos standartinė mokykla nurašė kaip niekam tikusius. Bendruomenėje turime ir disleksijos kamuojamų vaikų, kurie mokykloje taptų patyčių objektu ir užsisklęstų nepasitikėjimo savimi skraistėje; ir mokykloje per kelerius metus neišmokytų skaityti vaikų. Ugdymo šeimoje forma tokiems vaikams dažnai tampa vieninteliu išsigelbėjimu ir galimybe netrukdomai mokytis savo tempu, o ateityje pasivyti bendraamžius.
Teisiniai Aspektai Lietuvoje
Nuo 2020 m. birželio 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo nuostata, įtvirtinanti vaiko ugdymą(si) šeimoje, nelankant mokyklos kasdien. Vaikas, jo paties ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu, gali būti ugdomas šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ugdymo (I dalis) bendrąsias programas.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Norintieji nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. ir vėlesniais metais nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. ugdyti vaikus šeimoje turi nuo balandžio 15 d. iki birželio 1 d. pateikti prašymą tų mokyklų vadovams, kurios įtrauktos į Savivaldybės ugdymąsi šeimoje padedančių vykdyti mokyklų sąrašą.
Šeimoje galės būti mokomi vaikai nuo 7(6) iki 18 metų pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Įstatymas nenumato išsilavinimo reikalavimų tėvams.
Kekvienų mokslo metų ugdymo proceso pabaigoje reikės parengti laisvos formos metinę Vaiko individualios pažangos stebėjimo, fiksavimo ir vertinimo ataskaitą, kurioje reikės pateikti informaciją apie išsikeltus ugdymo tikslus, naudotus ugdymo išteklius, ugdymo aplinkas, veiklas, kurios vaikui leido pademonstruoti tai, ką išmoko, vaiko ugdymosi stipriąsias ir silpnąsias puses ir sukauptus vaiko, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimų ir pažangos įrodymus - dalykų, kurių vaikas mokėsi tais mokslo metais, atliktas užduotis, atsiskaitomuosius ir kitus darbus, atskleidžiančius dalykų mokymąsi, ugdomas kompetencijas, pažangą bei pasiekimus, vaiko pasiekimų įsivertinimą, refleksiją dėl ugdymosi šeimoje ir socializacijos, mokytojų pasiekimų vertinimus ir kt.
Finansavimas
Kadangi Ugdymosi šeimoje mokymosi organizavimo būdas priskiriamas pavienio mokymosi formai, jai taikomas kitoks valstybės finansavimo modelis, kuris yra derinamas tik kartą metuose, prieš prasidedant mokslo metams. Todėl UŠ mokymosi būdą galima pasirinkti tik tuo metu, kuomet yra sudaroma mokymosi sutartis prieš prasidedant mokslo metams.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas