Nėštumas - tai nepaprasta kelionė, kurios metu motinos organizmas patiria daugybę pokyčių, kad užtikrintų tinkamą kūdikio vystymąsi. Vienas svarbiausių aspektų yra kūdikio maitinimas gimdoje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip kūdikis gauna maistą ir deguonį, kokie veiksniai gali turėti įtakos jo vystymuisi ir kaip tėvai gali teigiamai paveikti savo mažylį dar prieš jam gimstant.
Kūdikio maitinimas per placentą
Kūdikis gimdoje maitinasi per placentą - specialų organą, kuris susiformuoja nėštumo metu. Placenta prisitvirtina prie gimdos sienelės ir per virkštelę jungiasi su kūdikiu. Per placentą kūdikis gauna visus reikalingus maisto elementus, deguonį ir antikūnus iš motinos kraujo. Taip pat per placentą pašalinami medžiagų apykaitos produktai ir anglies dioksidas iš kūdikio kraujo.
Svarbūs nėštumo etapai ir kūdikio vystymasis
Nėštumo metu embriono pojūčiai vis labiau vystosi, jis gali suvokti vis daugiau ir daugiau išorinių dirgiklių:
- Pirmas nėštumo mėnuo: apvaisinto kiaušinėlio ląstelės dalijasi stulbinančiu greičiu.
- Antras nėštumo mėnuo: pradeda plakti širdis, užsimezga organai ir organų sistemos.
- Trečias nėštumo mėnuo: vystosi lytėjimo pojūtis, per odą perduodami stimulai, kūdikis reaguoja į motinos hormonų svyravimus.
- Ketvirtas nėštumo mėnuo: negimęs kūdikis pradeda judėti.
- Penktas nėštumo mėnuo: vystosi skonio ir klausos pojūčiai.
- Šeštas nėštumo mėnuo: jau funkcionuoja įsikibimo refleksas, nervai tiek išsivystę, kad negimęs kūdikis jau gali jausti skausmą.
- Septintas nėštumo mėnuo: pradedama suvokti išorinis pasaulis, pirmiausia garsai, taip pat kūdikis gali atpažinti stiprius šviesos šaltinius.
- Aštuntas nėštumo mėnuo: kūdikis reaguoja į prisilietimus per pilvo sieną.
- Devintas nėštumo mėnuo: kūdikis išgeria labai daug vaisiaus vandenų, stipriai juda, vis dažniau atmerkia akis.
Žinant kūdikio vystymosi etapą galima lengvai išsiaiškinti, į kokius išorinius dirgiklius jis gali reaguoti būdamas įsčiose. Tai suteikia tėvams įvairių galimybių bendrauti su savo mažyliu.
Motinos įtaka kūdikio vystymuisi
Motinos sveikata ir gyvenimo būdas nėštumo metu turi didelę įtaką kūdikio vystymuisi. Būsimai mamai draudžiamas tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas, ta pati taisyklė galioja ir alkoholiui. Tačiau kūdikiui kenkia ne vien tai. Be žalą darančių dalykų yra ir tokių, kurie įsčiose esantį vaisių veikia labai teigiamai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Jeigu motina patiria įtampą, ji persiduoda ir jos vaisiui. Tai nesunku pastebėti: pagreitėja vaisiaus širdies plakimas ir padažnėja pulsas. Vis dėlto, kūdikiai nėra tokie bejėgiai, jie gali pakelti atsitiktinį stresą - tą, kurio neįmanoma išvengti - be jokių ilgalaikių pasekmių. Visai kitaip yra tuomet, kai motina nėštumo metu patiria nuolatinę įtampą arba išgyvena itin skausmingą patirtį.
Įvairūs tyrimai rodo, kad tokiais atvejais kūdikio organizme fiksuojami reikšmingi pokyčiai:
- Kūdikiai, kurių motinoms buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, pavyzdžiui, išgyvenusioms teroristinį išpuolį prieš Pasaulio prekybos centrą, sulaukę metukų amžiaus turi žymiai mažesnę streso hormono (kortizolio) koncentraciją.
- Kūdikiai, kurių motinos nėštumo metu patyrė ilgalaikį didelį stresą, protiškai vystosi lėčiau.
- Partnerio prievartą nėštumo metu patyrusios moterys dažnai pagimdo mažo svorio vaikus su padidėjusia kortizolio koncentracija.
- Nėštumo metu stresą išgyvenusių motinų kūdikiams dažniau diagnozuojama astma.
Gydytojai spėja, kad pakitusi hormonų pusiausvyra gali pakeisti vaiko raidą. Vaikas tarsi atsiduria nenuspėjamame pasaulyje, kuriame jo tyko įvairūs pavojai.
Pirmoji mokymosi patirtis įsčiose
Negimę kūdikiai jaučia ir suvokia, ir tai nutinka gerokai anksčiau nei dauguma mano. Todėl visai logiška manyti, kad negimę kūdikiai jaučia ir baimę, ir džiaugsmą. Pavyzdžiui, yra įrodyta, kad nėščiosios apžiūros metu į gimdą įvedus instrumentus vaisius stengiasi atsitraukti. O štai, pavyzdžiui, žemi garsai verčia juos verkti.
Tuo pat metu negimęs kūdikis prisitaiko prie motinos ritmo. Kai mama miega, dažniausiai miega ir jis - motina ir kūdikis tarpusavyje labai susiję. Net ir neišnešioti mažyliai įrodo, kad kūdikiai labai anksti pradeda suvokti juos supančią aplinką, mokytis ir kaupti patirtį - net ir būdami tokie mažuliukai, jie reaguoja į tokius išorinius dirgiklius kaip ryški šviesa, stiprūs garsai, raminantis mamos ar tėčio balsas.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Teigiami išoriniai dirgikliai
Nuo penkto nėštumo mėnesio kūdikis gali girdėti garsus. Iš pradžių jis suvokia mamos širdies plakimą ir žarnyno skleidžiamus garsus, tačiau pamažu jį iš išorės pasiekia vis daugiau ir daugiau garsų. Šia aplinkybe galima pasinaudoti ir kūdikį teigiamai paveikti, pavyzdžiui, per muziką. Ypač harmoningą poveikį kūdikiui turi klasikinė muzika. Galų gale, kai mamai patinka kokia muzika, ji patinka ir kūdikiui. Garsai iš išorės ir gera motinos savijauta nulemia, kad negimusiam mažyliui muzika atrodo graži - tai tarsi teigiamas šalutinis poveikis. Muzika, kurią kūdikis dažnai girdėdavo įsčiose raminančiose situacijose, vėliau taip pat veikia raminančiai ir gali pasitarnauti, pavyzdžiui, migdant mažylį.
Taip pat pozityviai kaip muzika veikia ir mamos, tėčio ar brolių ir seserų balsai. Dar geriau, jeigu su negimusiu kūdikiu kalbama jį liečiant per pilvo sieną. Taip šeima susipažįsta ir kai kūdikis atkeliauja į namus, pažįstami garsai naujoje aplinkoje leidžia jam pasijusti saugiai.
Įdomūs faktai apie kūdikio vystymąsi gimdoje
- Apvaisinimas yra 1 iš 100 milijonų reikalas.
- Kūdikiai yra maždaug 15 dienų jaunesni už nėštumo terminą.
- Daugumos moterų nėštumas netrunka 9 mėnesius.
- Pirmąją gyvenimo savaitę kūdikiai gimdoje plūduriuoja.
- Besivystančio kūdikio širdis pradeda varinėti kraują sulaukus 6 savaičių.
- Kūdikiai girdi garsus gimdos viduje ir išorėje, ir ji labai triukšminga.
- Stiprus garsas gali pažeisti vaisiaus klausą.
- Kūdikiai gimdoje atsimerkia ir mato iš išorės sklindančią šviesą.
- Nėštumo metu moteris dažniau pykina ir galbūt net bijo pašalinių žmonių.
- Kūdikiai maždaug 25 savaites plaukioja savo šlapime bei jį geria.
- Kūdikiai jaučia mamos vartojamo maisto skonį ir kvapą.
- Mamos mityba paveikia būsimą vaiko mitybos pasirinkimą.
- Dauguma kūdikių laiko išmatas iki gimimo.
- Mamą nuo vaiko skiria vos vienas ląstelių sluoksnis.
- Kai kurios moterys gali tapti alergiškos būsimiems nėštumams.
- Nėštumo metu moters kraujo tūris gali padidėti 30-50 procentų.
- Mamą traumuojantys emociniai įvykiai gali stipriai paveikti besivystantį kūdikį.
- Kuo daugiau socialinio palaikymo sulaukia mama, tuo sunkesnis (ir sveikesnis) gimsta jos vaikas.
- Kūdikiai verkia gimdoje.
Vaisiaus padėtis gimdoje
Gydytojas vaisiaus padėtį gimdoje vertina nuo 36 nėštumo savaitės, išoriškai liesdamas ir reikiamose vietose truputį paspausdamas nėščiosios pilvą, klausydamas vaisiaus širdies tonų. Vaisiaus padėtis gali būti:
- Išilginė padėtis: pati dažniausia ir normali vaisiaus padėtis, kuomet jo ir mamos kūno ašys sutampa.
- Skersinė padėtis:
- Įstrižinė padėtis:
Vaisiaus pozicija ir vaizdas, nurodo vaisiaus pasisukimą gimdoje priekiu, nugara arba šonu. Normalaus, mažiausią komplikacijų riziką turinčio gimdymo atveju vaisiaus vaizdas yra priekinis, o pozicija - pirmoji.
Vaisiaus pirmeiga - vaisiaus kūno pasisukimas gimdymo takų atžvilgiu:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
- Pakaušinė galvos pirmeiga:
- Viršugalvinė, kaktinė, veidinė galvos pirmeigos, kuomet vaikelio galva yra atsilošusi, pasitaiko labai retai.
- Tikroji sėdmenų pirmeiga: kuomet vaisiaus kojos yra ištiestos išilgai kūno į viršų, link galvos.
- Mišrioji sėdmenų pirmeiga: kuomet vaisius tarsi sėdi lotoso poza, parietęs po savimi per klubus ir kelius sulenktas kojas.
- Kojų pirmeiga: kuomet viena ar abi vaisiaus kojos yra ištiestos per klubus ir kelius.
Dauguma mamų pačios pajunta, kad vaisius jau nusileido. Kiekviena nėščioji gali imtis paprastų priemonių, paskatinančių vaikelį apsiversti. Daugiau būkite vertikalioje padėtyje ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Sėdint dubuo visuomet turėtų būti aukščiau kelių.
Ką svarbu žinoti apie žindymą?
Nėštumo metu moterys dažnai būna irzlios ir yra jautresnės stresui. Svarbu žinoti, kad žindymas pirmąją parą po gimdymo stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Žindymas per pirmąsias 24 val. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą.
Žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y. kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą. Tik ką gimusiam kūdikiui motinos organizmas pagamina nedaug, bet labai tiršto, kaloringo, su daug baltymų ir antikūnų pieno, vadinamo krekenomis, kuris patenkina visus naujagimio maisto ir gėrimo poreikius. Nenustatinėkite sau diagnozės, kad neturite pieno. Motinos pienas yra biologiškai specifinis, jo sudėtis kinta pagal mažylio poreikius. Neišnešiotą naujagimį maitinančios motinos pieno sudėtis gerokai skiriasi nuo maitinančios išnešiotą kūdikį.
Net 98 proc. traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį - netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Motinos piene yra 400 medžiagų, kurių nėra jokiame pieno pakaitale. Žindymas turi teigiamą poveikį motinos ir naujagimio psichikai. Maitindama krūtimi naujagimį, motina užmezga gilų, artimu fiziniu kontaktu ir emociniu pasitenkinimu paremtą ryšį. Dažnas bei artimas motinos ir vaiko kontaktas žindant raminamai veikia abu.
Kartais motinos rūpinasi, ar jų pienas nėra „liesas“. Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Pieno sudėtis kinta kiekvieno maitinimo metu. Maitinimo pradžioje kūdikis gauna pirminį pieną, iš kurio gauna reikalingą skysčių kiekį. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis.
Svarbūs patarimai žindyvei:
- Žindyvei, kad ji nepavargtų, svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus).
- Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižios, tada pridedamas mažylis prie krūties.
- Duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio).
- Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas.
- Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio.
- Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji.
- Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi.
- Oro vonios krūtims - t.y. kuo dažniau krūtis laikyti nepridengtas (sausai) liemenėlių įklotais/liemenėlėmis, vengiant skersvėjo.
"Antroji naktis"
Po gimimo kūdikis pora valandų praleidžia aktyvus ir besidomintis aplinka - greičiausiai ant mamos krūtinės beieškodamas krūties ar ją žįsdamas. Po to mažylis užmiega ir gali miegoti nuo 4 iki 20 valandų nepaprašydamas valgyti arba prabusdamas kas 4 - 6 valandas ir trumpai pažįsdamas. O tėvai žavisi savo naujagimiu, stebi jį, džiaugiasi tuo, kas jiems nutiko ir ta ramybe, kurią kūdikis spinduliuoja.
Jan Barger, IBCLC sako, kad praėjus parai po gimimo iš išsisklaidžius gimimo metu išsiskyrusiam adrenalinui, mažylis ima ir susivokia, koks milžiniškas pokytis įvyko: jis nebėra savo įprastoje vietoje - gimdoje, kur praleido 9 mėnesius, raminamas ir liūliuojamas tamsos, jūsų širdies plakimo, placentos kraujagyslėse ūžusio kraujo, plaučių šnypštimo jums kvėpuojant ir gurguliuojant jūsų žarnynui.
Tai, ką jis patiria dabar - ryškios šviesos, skardūs neįprasti garsai, drabužėliai ant kūno, gulėjimas nejudant arba svetimų, nepažįstamų žmonių prisileitmai ir kilnojimai… Mamos beveik niekada nėra šalia! Maža to, maistą gavęs tiesiai į kraują nuolatos, mažylis ima jausti alkį ir taip pat pradeda suvokti, kad norint pavalgyti, reikia rimtai dirbti prie maisto šaltinio.
Instinktai padeda susirasti jį, jeigu tas šaltinis yra pakankamai netoli. Tačiau kartais, kai norisi užkąsti, maisto šaltinio neįmanoma net užuosti, ką jau ten susirasti! Galiausiai mažylis susivokia (mums taip atrodo!), kad krūtis yra ta vieta, kur jis gali būti arčiausiai savo “namų” - gimdos. Ir nori čia leisti visą laiką, po truputį pažįsdamas, nusnausdamas, užuosdamas ir liesdamas mamą, tą kurioje jis gyveno visą laiką iki gimimo.
Mamą gali apimti nerimas, abejonės dėl to, ar pakanka pieno, o gal mintys apie tai, kad ji neturi pieno pakankamai, gal ir neturi net priešpienio ir jos mažylis verkia iš alkio. Neskubėkite ieškoti mišinuko, toks mažylio elgesys yra normali adaptacijos po gimdymo dalis, o priešpienio jam pakanka. Šiąnakt labiausiai jam reikia jūsų artumo ir krūties žindimo. Jan Barger, IBCLC dar pataria prie krūties užmigusį mažylį neskubėti guldyti į lovelę. Ištraukusi spenelį patogiau įtaisykite mažylio galvelę ant krūties. Nebandykite jo atrūginti, tiesiog leiskite įmigti.
Naujagimiai ir kūdikiai pirnuosius mėnesius kas 25 minutes keičia miego fazes ir miega tik dviem būdais - jautriu greitų akių judesių (REM) miegu ir giliu miegu. Dar vienas dalykas, kuris galėtų padėti mažyliui - tai jo rankelės. Iki gimimo jos nuolatos buvo prie jo veiduko, jis galėjo jomis liesti save ir pačiulpti pirštelius. Todėl nuimkite prištinėles, jeigu reikia, nukarpykite nagučius, kad savęs neapdraskytų, ir leiskite mažyliui rankeles turėti prie savęs.
Toks intensyvus žindimas yra būdingas kūdikiams, dažniausiai vakarais, kuomet mažylis, visą dieną valgęs reguliariai vakare gali norėti žįsti krūtį beveik nuolatos, su trumpomis pertraukėlėmis. Taip pat toks intensyvus poreikis būti prie mamos gali pasireikšti ir po didesnio aplinkos pokyčio - vizito pas gydytoją, į prekybos centrą ar aplankyti senelių.