Įvadas
Planuojant šeimą, svarbu žinoti įvairius būdus, kaip išvengti neplanuoto nėštumo. Kontracepcija - tai priemonės, skirtos šiam tikslui pasiekti. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius kontracepcijos metodus, jų privalumus, trūkumus ir efektyvumą, kad kiekviena moteris galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą.
Šiuolaikinės Kontracepcijos Ištakos
Nors pirmieji rašytiniai šaltiniai apie šeimos planavimą siekia antikos laikus, tikrai efektyvūs ir saugūs kontracepcijos metodai išrasti tik XX amžiuje. Viena šiuolaikinės kontracepcijos pradininkių yra Margaret Sanger, XX amžiaus pradžioje aktyviai kovojusi dėl moterų laisvės planuojant gimstamumą, moterų švietimo reprodukcinės sveikatos klausimais. 1916 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) M. Sanger atidarė pirmąją kliniką, kurioje konsultuota gimstamumo kontrolės klausimais. Vėliau ši klinika evoliucionavo ir tapo Planned Parenthood Federation of America, t. y. didžiausia pelno nesiekiančia organizacija JAV, teikiančia reprodukcinės sveikatos paslaugas. Tiesa, M. Sanger, nepaisant didžiulio jos indėlio į šiuolaikinio šeimos planavimo vystymąsi, yra kritikuojama dėl sąsajų su eugenika. 5 dešimtmetyje M. Sanger, būdama 80-ies, rinko lėšas hormoninių tablečių moksliniams tyrimams, vykdomiems Gregoryʼaus Pincusʼo. Šis mokslininkas sukūrė pirmąsias efektyvias kontraceptines tabletes, rinkoje pasirodžiusias 1960 metais pavadinimu Enovid.
Kontracepcijos Metodų Klasifikacija
Kontracepcijos būdai skirstomi į natūralius ir dirbtinius. Tokiems priklauso hormoninė kontracepcija, barjeriniai metodai, gimdos spiralės, cheminės kontraceptinės priemonės, chirurginė sterilizacija. Kontraceptinės priemonės veiksmingumas yra vertinamas pagal nėštumų skaičių, tenkantį 100 moterų, naudojančių kontracepciją 12 mėnesių.
- Labai veiksmingoms priemonėms (0-1 proc. nėštumų) priskiriami hormoniniai implantai, chirurginė sterilizacija, gimdos spiralė, injekciniai progestinai.
- Vekmingos priemonės (2-9 proc. nėštumų) - hormoninė kontracepcija, laktacinė amenorėja (pirmieji 6 mėnesiai).
- Vidutiniškai veiksmingos priemonės (10-30 proc. nėštumų) - natūralūs šeimos planavimo metodai, prezervatyvai, diafragma, spermicidai.
Nė vienas kontracepcijos būdas nėra idealus. Moteris turėtų žinoti įvairius kontracepcijos metodus, jų privalumus ir trūkumus, veiksmingumą.
Natūralūs Šeimos Planavimo (NŠP) Metodai
Natūralių šeimos planavimo metodų taikymas pagrįstas vaisingų dienų nustatymu mėnesinių ciklo metu. Vengiant nėštumo, patariama lytiškai nesantykiauti vaisingomis ciklo dienomis. NŠP remiasi moters vaisingumo stebėjimu. Nors nė vienu iš taikomų metodų negalima nustatyti tikslios ovuliacijos dienos, šie metodai leidžia nustatyti moters vaisingos fazės ribas. Vengiant lytinių santykių vaisingo periodo metu, išvengiama neplanuoto nėštumo.
Taip pat skaitykite: Patarimai po nesaugaus lytinio akto
Privalumai:
- Šie būdai neturi šalutinio poveikio.
- Tinka moterims, kurios dėl religinių įsitikinimų negali vartoti kitų kontraceptinių priemonių.
- Nekainuoja.
- Didina abiejų partnerių atsakomybę.
- Galima naudoti neribotą laiką.
Trūkumai:
- Vidutiniškai veiksmingos priemonės.
- Ne visada pavyksta tiksliai nustatyti ovuliacijos laiką, laikytis periodinės abstinencijos. Ilgas susilaikymo periodas, nuolatinis savęs stebėjimas, didelis efektyvumo svyravimas priklausomai nuo gyvenimo būdo pokyčių.
NŠP klasifikacija:
- Simptoterminis metodas.
- Gimdos kaklelio gleivių metodai (Billingsʼo metodas, Creightonʼo modelis, dviejų dienų metodas).
- Kalendoriniai metodai (ritminis metodas, standartinių dienų metodas).
- Temperatūrinis metodas.
- Laktacinė amenorėja.
- Nutrauktas lytinis aktas.
NŠP populiariausias tarp porų, kurie dėl religinių, etinių įsitikinimų nenori naudoti patikimos kontracepcijos. Literatūroje pateikiamas efektyvumas siekia 76-88 proc., nors, NŠP propaguotojų teigimu, ilgalaikis ir tinkamas NŠP metodo taikymas efektyvumą didina iki 98 proc.
Kalendorinis (Ogino-Knauso, arba ritminis) metodas
Kalendorinis (Ogino-Knauso, arba ritminis) būdas tinka moterims, kurių mėnesinių ciklas reguliarus. Moteris turi žinoti 12 (ar bent 6) mėnesinių ciklo trukmę. Ovuliacija dažniausiai įvyksta 14-ąją ciklo dieną. Tikėtina vaisingo laikotarpio trukmė - ne mažiau kaip 2 dienos prieš ir po ovuliacijos. Vaisingų dienų pradžia ir pabaiga apskaičiuojamos pagal formulę: pirmoji vaisinga diena - trumpiausias ciklas minus 20 (arba 18), paskutinė diena - ilgiausias ciklas minus 10 (arba 11). Taigi, jei pastaruosius 12 mėn. ciklai kartojasi kas 26-29 dienos, vaisingos dienos yra nuo 6 iki 19 ciklo dienos. Standartinių dienų kalendorinis metodas taikytinas, jei mėnesinių ciklas yra reguliarus ar kinta minimaliai, t. y. 26-32 dienos. Esant tokiam ciklui, lytiniai santykiai nerekomenduojami 8-19 ciklo dienomis imtinai. Šiam metodui palengvinti buvo sukurti vadinamieji ciklo karoliai (angl. cycle beads), vaisingas ir nevaisingas dienas žymintys skirtingos spalvos karoliukais ir plačiai taikomi besivystančiose šalyse.
Taip pat skaitykite: Patarimai nėščioms mamoms dėl strijų
Bazinės Temperatūros Metodas
Bazinės temperatūros metodas pagrįstas kūno temperatūros pakilimu (0,2-0,4 °C) įvykus ovuliacijai iki ciklo pabaigos dėl geltonkūnio gaminamo progesterono poveikio. Taigi, ovuliaciniams ciklams būdinga dvifazė kūno temperatūra. Nevaisingos dienos prasideda trečiosios dienos vakare po temperatūros padidėjimo. Taikant šį metodą, reikia kasdien matuoti kūno temperatūrą ir duomenis žymėti lentelėje. Būtina matuoti temperatūrą kasdien tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje (pažastyje, burnoje ar išangėje), tam skirtu termometru, geriausiai atsibudus, bet dar neatsikėlus iš lovos, apie 7 min., prieš tai miegojus bent 5 val. Matavimai turi būti atliekami kiekvieną mėnesinių ciklą. Temperatūrinis metodas pagrįstas moters bazinės kūno temperatūros didėjimu ovuliacijos metu 0,4-0,5 °C, kuris išlieka iki menstruacijų ciklo pabaigos. Svarbu temperatūrą matuoti gerai pailsėjus (dar neatsikėlus iš lovos, po mažiausiai 4 val. miego), tuo pačiu termometru ir toje pačioje kūno vietoje bent 5 min. Šiuo metodu nustatoma vaisingo laikotarpio pabaiga, kuri laikoma praėjus 3 paroms po bazinės temperatūros pakilimo. Svarbu paminėti, kad bazinė kūno temperatūra gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, nuovargio, streso, alkoholio, tabako vartojimo, infekcinių ligų, todėl rekomenduojama kartu su šiuo metodu taikyti ir kitus NŠP metodus.
Gimdos Kaklelio Gleivių (Ovuliacijos, arba Billingso) Metodas
Gimdos kaklelio gleivės mėnesinių ciklo metu kinta dėl hormonų poveikio. Gleivės vertinamos ciklo metu apčiuopos būdu norint nustatyti ovuliaciją ir vaisingas dienas. Taikant gimdos kaklelio gleivių metodą, stebimas išskyrų kitimas mėnesinių ciklo metu. Skiriamos kelios gimdos kaklelio gleivių vertinimo metodikos. Populiariausios - Billingso, Creightonʼo (dažnai taikomas šiuo metu sparčiai populiarėjančioje naprotechnologijoje), dviejų dienų metodas. Šiuo metodu moteris mokoma atpažinti vaisingas ir nevaisingas gleives, remiantis jų kitimu nuo lipnių, kreminės konsistencijos, skystų, vandeningų ir tąsių iki skaidrių, panašių į kiaušinio baltymą (vaisingos gleivės). Gleivės vertinamos 3 būdais: nubraukiant ant popieriaus (prieš pasišlapinant), vertinamos išskyros ant apatinių drabužių arba išskyras vertinant tarp nykščio ir smiliaus (rekomenduojama). Dviejų dienų metodas paremtas 2 aspektais - gleivių stebėjimu bent 2 k./d. ir vertinimu, ar buvo pastebėta gleivių vakar ir ar buvo pastebėta gleivių šiandien. Jeigu į vieną šių klausimų atsakyta taip, didelė tikimybė, kad periodas yra vaisingas. Nevaisingu periodu laikomas laikotarpis praėjus 4 dienoms po tąsių, į kiaušinio baltymą panašių išskyrų pasirodymo.
Egzistuoja trys stadijos:
- Pirmoji stadija - prieš ovuliaciją. Pirmosios keturios mėnesinių dienos yra nevaisingos.
- Antroji stadija - vaisinga fazė. Gleivės negausios, baltos, balzganos, vėliau drėgnesnės, skaidresnės, tąsios, slidžios, gausėjančios. Vaisingiausią piko dieną gleivės primena žalio kiaušinio baltymą.
- Trečioji stadija - po ovuliacijos, nėra gleivių, juntamas sausumas arba gleivės baltos, lipnios.
Simptoterminis Būdas
Simptoterminis būdas - tai kelių natūralaus šeimos planavimo metodų derinys, naudojamas pirmajai ir paskutinei vaisingai ciklo dienai nustatyti. Pirmąją vaisingą ciklo dieną galima nustatyti kalendoriniu ar gimdos kaklelio gleivių vertinimo metodais. Sudėtinis simptoterminis metodas dažniausiai remiasi bazinės temperatūros pokyčiais ir gimdos kaklelio gleivėmis.
Nutrauktas Lytinis Aktas
Nutrauktas lytinis aktas - mažai veiksmingas kontracepcijos būdas, nes daugeliui vyrų nedidelis kiekis spermos išsiveržia dar prieš orgazmą. Galimas apvaisinimas net spermai patekus ant išorinių lytinių organų. Šis būdas netinka vyrams, kurie kenčia nuo priešlaikinio spermos išsiveržimo. Nutrauktas lytinis aktas gana dažnai naudojamas siekiant sumažinti nepageidaujamo nėštumo riziką, tačiau tai neapsaugo nuo lytiškai plintančių ligų (LPL), tad rekomenduojama naudoti kartu su kitomis kontracepcijos priemonėmis, pavyzdžiui, prezervatyvu. Metodo efektyvumas - 78 proc.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Laktacinės (Pogimdyminės) Amenorėjos Būdas
Žindymo metu dėl atitinkamo hormonų poveikio nevyksta ovuliacija, nėra mėnesinių (amenorėja). Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja: jei moteris po gimdymo nuolat žindo kūdikį (taip pat ir naktį), patikimą kontracepciją reikia pradėti vartoti praėjus 3 mėn. Žindančios moterys gali naudoti barjerines priemones ar gimdos spiralę (įvedama praėjus 6 savaitėms po gimdymo). Žindymo metu tinka vartoti ir mažą progestino dozę turinčias tabletes, dėl kurių poveikio sutirštėja gimdos kaklelio gleivės. Jos neslopina laktacijos ir ovuliacijos.
Laktacinė amenorėja - po gimdymo menstruacijos neatsinaujina mažiausiai 6 savaites. Jeigu moteris žindo, mėnesinių ciklas gali neatsinaujinti ir metus. Šiuo laikotarpiu laktacinė amenorėja gali būti taikoma kaip kontracepcijos priemonė, jeigu:
- po gimdymo dar nebuvo mėnesinių;
- kūdikiui ne daugiau kaip 6 mėnesiai;
- kūdikis yra žindomas (maitinamas tik motinos pienu, tik iš krūties, neduodant jokio papildomo maisto ar vandens);
- žindoma ne rečiau kaip kas 4 val. dieną, naktį galima viena 5-6 val. pertrauka.
Laktacinės amenorėjos, kaip kontracepcijos, metodas efektyvus iki 98 proc., jeigu yra visi būtini kriterijai.
Barjerinė Kontracepcija
Dažniausiai naudojama barjerinės kontracepcijos priemonė - prezervatyvas - apsaugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir nuo LPL. Prezervatyvų naudojimas yra saugus ir patikimas būdas, kurio efektyvumas siekia 85-98 proc. Ši barjerinė kontraceptinė priemonė rekomenduojama paaugliams kaip sudėtinė (naudojama kartu su kitu kontracepcijos metodu) kontracepcijos priemonė ir asmenims, neturintiems nuolatinio lytinio partnerio. Vienintelė kontraindikacija naudoti prezervatyvus - alergija lateksui. Svarbu paminėti, kad nuo LPL saugo tik sintetiniai prezervatyvai (latekso ar poliuretano), o gaminami alternatyvūs prezervatyvai apsaugo tik nuo nėštumo.
Šiuo metu terminas moteriškasis prezervatyvas keičiamas į vidinis prezervatyvas. Nuo įprasto prezervatyvo jis skiriasi tuo, kad įdedamas į makšties ar išangės vidų. Kaip ir įprastas prezervatyvas, jis apsaugo tiek nuo nėštumo, tiek nuo LPL, o efektyvumas siekia 79-95 proc. Vidinis prezervatyvas gaminamas iš poliuretano, tad tinka tiems, kurie yra alergiški lateksui.
Diafragma yra plokščias sulenkiamas silikoninis kaušelis, naudojamas uždengti gimdos kaklelį. Dažniausiai diafragma naudojama kartu su spermicidais efektyvumui padidinti iki 88-94 proc. Diafragma, skirtingai nei prezervatyvai, nuo LPL neapsaugo. Diafragmos yra daugkartinio naudojimo, tačiau tam reikia įgūdžių. Rekomenduojama ją įdėti likus 2 val. iki lytinio akto ir išimti ne anksčiau nei 6 val. ir ne vėliau nei 24 val. po paskutinių lytinių santykių. Be to, keičiantis moters kūno svoriui, po nėštumo ar gimdymo gali tekti iš naujo pritaikyti diafragmos dydį, kurį paprastai parenka gydytojas.
Gimdos kaklelio gaubtelio naudojimas panašus į diafragmos, tik gaubtelis yra mažesnis, jį galima palikti makštyje iki 2 dienų, tačiau ir jo efektyvumas mažesnis. Kaip ir diafragmą, gaubtelį patariama naudoti kartu su spermicidu, siekiant 71-86 proc. efektyvumo. Efektyvumas didesnis negimdžiusioms moterims.
Spermicidų naudojimas užtikrina 71 proc. efektyvumą. Jų yra įvairių formų - gelių, putų, žvakučių, kremų. Spermicidai naudojami 10-15 min prieš lytinius santykius. Jie veiksmingi 1 val., tad turint pakartotinių lytinių santykių spermicidus reikia naudoti iš naujo. Tačiau spermicidų sudėtinė medžiaga nanoksinonas-9 gali sukelti alerginę reakciją, sudirginti makšties gleivinę ir padidinti riziką užsikrėsti LPL, ŽIV. Naudojant spermicidus kartu su prezervatyvu, ši rizika yra sumažinama.
Kontraceptinė kempinė yra prisotinta spermicidų. Ją galima naudoti kartu su prezervatyvu. Negimdžiusioms moterims efektyvumas siekia 88-91 proc., gimdžiusioms - 76-80 proc. Tyrimai rodo, kad kempinė ne tik neapsaugo nuo LPL, bet ir didina riziką užsikrėsti ŽIV, ypač jei yra padidėjęs jautrumas spermicidams. Rekomenduojama kempinę po lytinių santykių palikti ne mažiau nei 6 val., o nepertraukiamas kempinės naudojimas rekomenduojamas ne ilgiau nei 30 val. Turint lytinių santykių keletą kartų per 24 val. nuo kempinės įsidėjimo, jos keisti nereikia.
Hormoninės Kontraceptinės Priemonės
Hormoninės kontraceptinės priemonės - sudėtinės kontraceptinės tabletės (SKT), pleistras, injekcijos, žiedas - išlieka tarp dažniausiai taikomų kontracepcijos metodų. SKT aukso amžius prasidėjo 1960 metai, kai jų pasirodymas rinkoje įgalino moteris paprastai ir efektyviai reguliuoti nėštumų skaičių. Sudėtinės hormoninės kontracepcijos (estrogeno ir progesterono derinių) veikimas paremtas ovuliacijos slopinimu, taip pat šios medžiagos sukelia gimdos gleivinės atrofiją, o sutirštėjusios gimdos kaklelio gleivės sutrikdo spermijų judėjimą.
Hormoninė sudėtinė kontracepcija nerekomenduojama daug rūkančioms ir vyresnėms nei 35 metų moterims, žindančioms, sergančioms migrena su aura, sirgusioms cholestaze vartojant SKT, tulžies pūslės akmenlige (gydytą medikamentais arba cholecistektomija), sergančioms sunkiai kontroliuojama pirmine arterine hipertenzija, turinčias kraujo krešumo sutrikimų, vaskulopatijas, sergančioms kepenų ciroze, kepenų navikais, sistemine raudonąja vilklige, esant širdies vožtuvų patologijai, kardiomiopatijai, vartojančioms vaistus nuo ŽIV, epilepsijos, kai kuriuos antigrybelinius vaistus, sergančioms komplikuotu cukriniu diabetu, išemine širdies liga, anamnezėje turėjusioms venų ar plaučių arterijų trombozę.
Pradėjus vartoti hormonines kontraceptines tabletes, pirmuosius mėnesius neretai pasireiškia pykinimas, krūtų jautrumas, tepimas krauju, galvos skausmas. Hormoninė kontracepcija neapsaugo nuo LPL. Pacientes svarbu informuoti, kad hormoninės kontracepcijos vartojimas gali sumažinti negimdinio nėštumo riziką, aknę, osteoporozės riziką, endometriumo ir kiaušidžių vėžio riziką, reumatoidinio artrito, krūties ir kiaušidžių cistinių darinių riziką, gausių mėnesinių sukeltą anemiją, ikimenstruacinio sindromo pasireiškimo dažnį ir sunkumą, mėnesinių skausmus ir kraujavimo gausumą. SKT efektyvumas siekia 91-99 proc. Dažniausiai kontracepcija būna neveiksminga dėl netinkamo jos vartojimo, kartu vartojamų vaistų, karščiavimo, vėmimo ar viduriavimo. Siekiant išvengti vartojimo klaidų, kuriamos apie SKT vartojimą primenančios programėlės, skatinamas partnerių įsitraukimas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, vyresnėms nei 40 metų moterims, neturinčioms jokių rizikos veiksnių, SKT vartoti saugu, tačiau kai kurių šalių rekomendacijose SKT šiai moterų grupei rekomenduoja keisti į progestinines tabletes ar kitas kontraceptines priemones.
Kontraceptinį pleistrą naudoti patogiau, nes jį pakeisti reikia kas 7 dienas. Pleistrą rekomenduojama klijuoti pilvo, nugaros, žasto ar sėdmenų srityje. Pamiršus pleistrą pakeisti daugiau nei 2 dienas, rekomenduojama naudoti kitas apsaugos priemones, nes kontracepcija gali būti neveiksminga.
Kontraceptinis žiedas - dar viena patogi hormoninės kontracepcijos forma. Jame yra estrogenų ir progestinų. Žiedą į makštį įsideda pati moteris, jį keisti reikia po 21 dienos, paliekant 7 dienas menstruaciniam kraujavimui. Kartu su žiedu saugu naudoti vaginalines žvakutes, tamponus, menstruacines taureles ar įklotus, jei įdedant naują žiedą moteris dar kraujuoja. Žiedas sukurtas taip, kad būtų naudojamas lytinių santykių metu, tačiau, moteriai pageidaujant ar žiedui atsitiktinai iškritus, žiedą galima įdėti pakartotinai, prieš tai nuplovus tekančiu vandeniu. Naudojant kontraceptinį žiedą, išvengiama virškinimo trakto dirginimo, pirminio hormonų skaidymo kepenyse.
Rūkančioms, antsvorio ar padidėjusį arterinį kraujo spaudimą turinčioms, žindančioms moterims rekomenduojama skirti progestinines tabletes, veikiančias gimdos kaklelio gleivių klampumą. Jos tinkamos tais atvejais, kai estrogenų vartojimas kontraindikuotinas dėl didesnės tromboembolijos rizikos. Ši hormoninė kontracepcijos priemonė sukelia minimalų nepageidaujamą poveikį, tačiau svarbu tabletes vartoti kasdien tuo pačiu metu, nedarant didesnės negu 3 val. paklaidos.
Švirkščiamieji progestinai - ilgo poveikio sintetinio progesterono preparatai, kurių efektyvumas 94-99 proc. Injekcijas reikia atlikti kas 12-14 savaičių, nedarant didesnės nei 2 savaičių vartojimo paklaidos. Didžiausias efektyvumas pasiekiamas kartojant injekciją kas 12 savaičių. Tinkami žindyvėms. Po injekcijos gali prasidėti nereguliarūs kraujavimai, o po 3-4 infekcijų mėnesinės gali visai išnykti.
Poodiniai implantai yra nedideli, degtuko dydžio plastikiniai implantai, išskiriantys sintetinį progesteroną. Implantai veikia 3-5 metus, slopindami folikulo vystymąsi ir ovuliaciją, tirštindami gimdos kaklelio gleives ir plonindami gimdos gleivinę. Implantą įdeda gydytojas ilgalaikiam naudojimui, todėl išvengiama vartojimo klaidų - efektyvumas siekia 99 proc. Dažnai moterims išnyksta menstruacijos, kartais pasireiškia pykinimas, galvos skausmai, svorio didėjimas, kiaušidžių cistų susidarymas, retai - infekcija implanto įterpimo vietoje. Sudėtinė hormoninė kontracepcija neturi neigiamos įtakos vaisingumui. Nustojus vartoti hormoninę kontracepciją, pastoti saugu iš karto.
Intrauterinės ir Chirurginės Kontracepcijos Priemonės
Intrauterinė spiralė (IUS) - vienas patikimiausių ilgalaikių apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo būdų. Efektyvumas siekia 99 proc., o naudojimo laikotarpis - nuo 3 iki 7 metų (JAV registruotos variu padengtos spiralės Paragard tinkamumo laikas - 10 metų). Skiriamos hormoninės ir nehormoninės (padengtos variu) gimdos spiralės. Padengtos variu spiralės tinka moterims, kurios dėl gretutinių ligų negali vartoti hormoninės kontracepcijos, tačiau pastarosios didina negimdinio nėštumo riziką, dažnai mėnesinės tampa gausesnės ir skausmingesnės. Kontraindikacijos naudoti IUS - gimdos, gimdos kaklelio onkologinės ligos, įgimtosios gimdos anomalijos, pasikartojantys mažojo dubens uždegimai.
Skubi Kontracepcija
Skubi kontracepcija - tai skubios kontracepcijos metodas, efektyviai apsaugantis nuo nėštumo po nesaugių lytinių santykių. Ekstrinė kontracepcija gali būti naudojama jei lytinių santykių metu nebuvo panaudota jokia apsaugos priemonė arba jei ji buvo panaudota nesėkmingai (suplyšus ar nusimovus prezervatyvui, iškritus diafragmai, pamiršus išgerti daugiau nei 3 kombinuotas kontraceptines tabletes arba daugiau nei 2 vienfazes kontraceptines tabletes ir kt.), taip pat esant bet kokioms abejonėms dėl panaudoto apsaugos metodo patikimumo. Ekstrinės kontracepcijos tabletėse yra tie patys hormonai kaip ir kontraceptinėse tabletėse, tik didesniais kiekiais. Po nesaugių lytinių santykių praėjus ne daugiau kaip 72 valandoms išgeriama viena ekstrinės kontracepcijos tabletė, po to praėjus 12 valandų išgeriama antra tabletė. Kuo anksčiau po nesaugių lytinių santykių panaudojama ekstrinė kontracepcija, tuo didesnis patikimumas. Laiku panaudojus patikimumas yra ne mažesnis nei 90 procentų.
Ekstrinė kontracepcija neleidžia įvykti ovuliacijai (įprastai ovuliacija yra apytikriai kiekvieno mėnesinių ciklo viduryje vykstantis procesas, kai subrendusi moteriška lytinė ląstelė - kiaušialąstė - išrieda iš kiaušidės (todėl tuo metu gali įvykti apvaisinimas). Išgėrus tabletę sutirštėja gimdos kaklelio gleivės, taip neleisdamos vyriškoms lytinėms ląstelėms - spermatozoidams - pasiekti ir apvaisinti iš kiaušidės išriedėjusios bei lytiniuose takuose esančios kiaušialąstės, taip pat neleidžia gimdos gleivinėje įsitvirtinti (implantuotis) apvaisintai kiaušialąstei. Labai svarbu, kad suprastumėte, jog ekstrinės kontracepcijos tabletė nesukelia aborto, jei apvaisinimas jau yra įvykęs ir apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtinusi lytiniuose takuose.
Žinomi keli ekstrinės kontracepcijos būdai. Vienas jų - tabletės, sudarytos tik iš progestino arba didesnių sudėtinių geriamųjų kontraceptikų hormonų (estrogeno ir progestino) dozių. Metodas, kai panaudojamos didesnės turimų sudėtinių kontraceptinių tablečių dozės (kuriose yra estrogeno ir progestino), dar yra vadinamas Juspės (Yuzpe) metodu. Pirmiausia išgeriama didelė dozė ir po 12 val. ji pakartojama. Kadangi vienu kartu išgeriama didelė hormonų dozė, galimi ryškūs nepageidaujami simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ir vėmimas, o pasišalinus tabletėms su skrandžio turiniu, kontraceptinis efektas gali likti nepasiektas. Taip pat kontracepcijos tikslu gali būti naudojamos ir į gimdą įvedamos varinės spiralės, dar vadinamos intrauterininėmis varinėmis spiralėmis (IUS-Cu).
Ekstrinės kontracepcijos priemonę reikia išgerti kuo skubiau po nesaugaus lytinio akto - geriausiai per 12 val., o vėliausiai - per 120 val. Intrauterininė spiralė turi būti įvesta per 5 d. nuo buvusių nesaugių lytinių santykių.
Jei ekstrinė kontracepcija panaudojama praėjus iki 24 val. po lytinių santykių, jos patikimumas siekia apie 95 proc., iki 72 val. - apie 89 proc., 72-120 val. - varijuoja nuo 72 proc. iki 87 proc. Todėl būtina atsiminti, kad kuo greičiau tabletė bus suvartota po nesaugaus lytinio akto, tuo ji bus veiksmingesnė. Patikimumas skiriasi ir nuo pačios ekstrinės kontracepcijos būdo. Nors tyrimų duomenys yra skirtingi ir nėra itin vienodų duomenų, visgi skaičiuojama, kad progestino turinčios skubiosios kontracepcijos tabletės sumažina nėštumo tikimybę apie 60-94 proc., estrogeno-progestino deriniai - 56-89 proc. Todėl lyginant šiuos du būdus, dažniau yra rekomenduojamos tik progestino turinčios tabletės, nes jos ne tik pasižymi didesniu veiksmingumu, bet ir sukelia mažesnį pykinimą ir vėmimą. Dar viena skubiosios kontracepcijos priemonė, prieinama Lietuvoje, yra minėtoji varinė gimdos spiralė. Ji į gimdą turėtų būti įvesta kuo anksčiau - per 5 d. po nesaugių lytinių santykių, o jos veiksmingumas siekia net 99 proc. Manoma, kad tai efektyviausia ekstrinės kontracepcijos priemonė.