Onkologinės ligos, dažniausiai žinomos kaip vėžys, yra sudėtingas ir daugybę žmonių paveikiantis medicininis iššūkis. Šis straipsnis siekia išnagrinėti vėžio atsiradimo mechanizmus, rizikos veiksnius ir prevencijos galimybes, suteikiant išsamų supratimą apie šią klastingą ligą.
Kas Yra Vėžys?
Vėžys - tai ne viena liga, o didelė grupė ligų, kurioms būdingas nekontroliuojamas ląstelių augimas ir plitimas organizme. Kūno organai ir audiniai sudaryti iš mažyčių statybinių blokelių, vadinamų ląstelėmis. Įprastai ląstelės dalijasi tvarkingai ir jų skaičius neperžengia tam tikros ribos. Tačiau jei dėl kokios nors priežasties procesas tampa nevaldomas, ląstelės dalijasi nepaliaujamai. Dažniausiai tokios ląstelės pavirsta dariniu, kuris vadinamas naviku. Navikai būna gerybiniai arba piktybiniai. Gerybinio naviko atveju ląstelės neišplinta į kitas organizmo dalis, taigi, jos nėra vėžinės. Piktybinio naviko atveju ląstelės geba išplisti už organizmo vietos, kurioje susidarė. Negydomi navikai gali išplisti į aplinkinius audinius. Piktybiniai navikai gali atsirasti įvairiose organizmo vietose - egzistuoja daugiau nei 200 skirtingų vėžio tipų, kiekvienas jų kitaip vadinamas ir gydomas.
Vėžio vystymasis prasideda tada, kai organizmo ląstelės pradeda dalytis nekontroliuojamai. Šis procesas gali pažeisti įvairius audinius ir organus, sutrikdyti jų funkcijas bei kelti grėsmę žmogaus gyvybei. Vėžys gali išsivystyti tokiuose organuose kaip inkstai ar smegenys. Retkarčiais auglio ląstelės atitrūksta nuo pagrindinio (pirminio) naviko. Jos gali plisti į kitus organus per kraujotakos ir limfinę sistemas. Dažniausiai navikinės ligos pavadinimas siejamas su ta organizmo vieta, kurioje ji aptinkama pirmą kartą. Tai vadinama pirminiu židiniu arba pirminiu vėžiu. Pavyzdžiui, vėžys, kuris prasideda žarnyne, vadinamas žarnyno vėžiu, o vėžys, kuris prasideda plaučiuose - plaučių vėžiu. Vėžys paprastai vadinamas pagal tai, kurioje kūno vietoje susiformuoja, o ne pagal tai, kur galiausiai atsiduria. Kiekvienoje kūno ląstelėje gali susidaryti kelių skirtingų rūšių vėžys, priklausomai nuo jo kilmės ląstelės, pavyzdžiui, iš liaukų ląstelių susiformuoja adenokarcinoma, iš jungiamojo audinio - sarkoma ir kt.
Vėžio Atsiradimo Mechanizmai
Ilgą laiką buvo manoma, jog vėžio priežastys yra genetinės, jog vėžys - tai pakitimai ląstelėse, jų mutacijos. Klasikinis požiūris į vėžio atsiradimą kaip į klaidų kaupimą genetiniame kode vyravo ilgą laiką. Tačiau pastarąjį dešimtmetį sparčiai išaugo kitos teorijos šalininkų skaičius. Ši teorija teigia, kad iš esmės vėžys yra genetinių klaidų ir mutacijų, atsirandančių iš kasdienio įvairių ląstelių dalijimosi, rezultatas.
Pagrindiniai veiksniai, prisidedantys prie vėžio atsiradimo:
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
- Genetinės mutacijos: Tik maža dalis šios ligos yra perduodama iš kartos į kartą: dėl paveldėto polinkio vėžiu susergama tik vienu iš dešimties atvejų. Didžioji dalis genetinių pakitimų įvyksta žmogui augant: juos gali sukelti rūkymas, saulė, laisvieji radikalai ir toksinės medžiagos, gaunamos iš aplinkos ir maisto. Žiūrint iš klasikinio mokslo perspektyvos, visi šitie mutagenai, patekdami į ląstelę, sąveikauja su DNR ir, sukeldami joje pakitimus, keičia ląstelės genetinį kodą.
- Ląstelių dalijimasis: Ląstelių dalijimosi procesas niekuomet nesustoja - kasdien mūsų kūnuose susiformuoja milijardai naujų ląstelių, mūsų audiniai nuolat atsinaujina. Kai kuriose ląstelėse šių procesų metu įvyksta mutacijos: tyrimai rodo, kad kasdien žmogaus organizme atsiranda iki tūkstančio mutavusių ląstelių. Tačiau piktybinį auglį sudaro ląstelės, turinčios vienodą genų rinkinį, taigi iš milijonų įvairiai mutavusių ląstelių tik viena duoda pradžią vėžiui.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Sveikos ląstelės dalijimosi metu chromosomų skaičius padvigubėja: jos kopijuojamos, išsidėsto tam tikra tvarka ir vėliau išsiskiria - po 23 poras, 46 chromosomas į kiekvieną ląstelę. Vėliau įsijungia patikrinimo mechanizmai: jeigu ląstelė yra brokuota, aktyvuojama apoptozė, ir ląstelė pati save likviduoja. Kas nutinka, jeigu toks saugiklis nesuveikia? Mutavusi ląstelė pradeda dalintis, klaidos kartojamos, kol viena iš tokių ląstelių tampa kancerogenine. Vėžinės ląstelės chromosomų rinkinys būna labai įvairus - vienų chromosomų pasidaro dvigubai, trigubai ar net aštuoniskart daugiau, kitų - apskritai nelieka.
- Lėtiniai uždegiminiai procesai: Ideali aplinka šiai ligai - tai lėtiniai uždegiminiai procesai. Netyčia nusideginus ar įsipjovus pirštą, traumos vieta parausta, šiek tiek patinsta - toks uždegiminis procesas yra normali organizmo imuninė reakcija, sauganti mus nuo infekcijų bei padedanti greičiau atstatyti pažeistą vietą. Tokioje vietoje ne tik suintensyvėja kraujotaka, bet ir suaktyvėja ląstelių augimas. Nieko baisaus, jeigu tai - neilgas vienkartinis uždegimas. O kas, jeigu tai - kepenų infekcija - hepatitas? Uždegimas trunka ilgai, tampa lėtiniu. Tokioje vietoje gausus ne tik kraujagyslių tinklas - čia padaugėja naujų ląstelių augimą lemiančių faktorių, padidėja laisvųjų radikalų kiekis, kitaip tariant, susidaro šiltnamio sąlygos, kuriomis mutavusi ląstelė gali pradėti daugintis. Tinkamas pavyzdys - ir skrandžio vėžys: dažnai juo suserga žmonės, turintys skrandžio opą. Negydoma skrandžio opa - tai toks pats lėtinis uždegimas, kuriame susidaro visos sąlygos atsirasti piktybinėms ląstelėms.
Vėžio Progresavimas ir Plitimas
Vėžio priežastis - pakitusi ir nuolat besidalijanti ląstelė, jau nebepavaldi organizmui. Taip spontaniškai dalindamasi vėžinė ląstelė suformuoja naviką, kurį sudaro jau milijardai ląstelių. Navikas apauga kraujagyslių tinklu, kuriuo su krauju navikui atnešamos visos reikalingos maistinės medžiagos. Taip išsekinamas organizmas. Augdamas navikas pažeidžia ne tik tą organą, kuriame susiformavo, bet ir kitus, šalia esančius organus į juos peraugdamas, juos spausdamas.
Vėžinės ląstelės kartas nuo karto atitrūksta nuo auglio ir kartu su krauju bei limfa yra nunešamos į kitus organus bei limfmazgius. Kuo didesnis navikas, tuo daugiau atitrūkusių ląstelių. Šios, prisitvirtinusios kitose vietose, pradeda formuoti naujus navikus - metastazes. Taip navikas išplinta po visą kūną, organai nustoja deramai funkcionuoti, organizmas išsenka ir jį ištinka mirtis. Tokiu būdu viena mažytė nebevaldoma ląstelė nužudo žmogų, kuriam turėjo tarnauti.
Vėžio Rizikos Veiksniai
Žinomi keli pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie prisideda prie vėžio išsivystymo. Užkirtus kelią šiems sveikatą žalojantiems faktoriams, būtų galima išvengti trečdalio vėžio atvejų. Pagrindiniai vėžio rizikos veiksniai yra:
- Rūkymas: Tiek aktyvus rūkymas, tiek nuolatinis kvėpavimas tabako dūmais (pasyvusis rūkymas) didina vėžio riziką. Rūkaliai dažniau suserga plaučių, gerklų, gerklės, stemplės, šlapimo pūslės, inkstų, skrandžio, kasos, gimdos kaklelio vėžiu ir ūmine mieloleukemija.
- Alkoholis: Žmogus, keletą metų kasdien suvartojantis daugiau kaip 2 standartinius alkoholio vienetus, rizikuoja susirgti burnos, ryklės, stemplės, skrandžio, kepenų ir krūties vėžiu. Didėjant suvartojamo alkoholio kiekiui ir rūkant tabaką rizika dar labiau padidėja.
- Aplinkos veiksniai: Su kancerogeninėmis medžiagomis galime susidurti per įprastą mums aplinką. Besaikis lepinimasis saulės spinduliais ar UV spinduliais soliariume didina odos vėžio riziką. Dioksinai, kurių pasitaiko gyvūninės kilmės maiste, didina krūties ir lytinių organų vėžio riziką.
- Sveikatai nepalanki mityba: Dažnas sveikatai nepalankaus maisto vartojimas dideliais kiekiais padidina riziką susirgti virškinimo sistemos organų vėžiu. Tyrimai rodo, kad dažnas riebaus maisto vartojimas didina storosios žarnos, krūties, gimdos kaklelio ir prostatos vėžio riziką.
- Fizinio aktyvumo stoka: Nejudrus gyvenimo būdas ir nutukimas yra siejamas su 21-25 proc. krūties ir storosios žarnos vėžio atvejų, taip pat didina stemplės, inkstų ir gimdos vėžio atsiradimo riziką.
- Vėžį sukeliančios infekcijos: Žmogaus papilomos virusai (ŽPV) didina gimdos kaklelio vėžio išsivystymo riziką. Hepatito B ir hepatito C infekcijos gali ilgainiui sukelti kepenų vėžį. Helicobacter pylori bakterija, kuri dažnai sukelia skrandžio opas, yra neretai siejama su skrandžio vėžio išsivystymu.
- Stresas: Nors šiais laikais jau įvardinta galybė vėžio riziką keliančių veiksnių, iki šiol vis dar deramo dėmesio nesulaukia vienas labai svarbus faktorius - streso sąveikos vaidmuo.
Vėžio Simptomai ir Diagnostika
Vėžio simptomai labai priklauso nuo to, kokiame organe jis vystosi. Ankstyvomis ligos stadijomis nepastebimi jokie ligos simptomai, Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą atliekant tyrimus.
Vėžio diagnozė nustatoma atlikus kraujo, šlapimo išmatų bendruosius ir specifinius (kraujavimo iš virškinamojo trakto, hormonų koncentracijos, vėžio žymenų) tyrimus. Taip pat atliekami instrumentiniai tyrimai, tokie kaip biopsija, endoskopija, rentgenografija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Vėžio Gydymas
Vėžio gydymo būdai priklauso nuo ligos tipo, stadijos ir paciento sveikatos būklės. Pagrindiniai vėžio gydymo būdai:
- Chirurgija: Chirurginis naviko pašalinimas.
- Chemoterapija: Gydymas vaistais, kurie naikina vėžines ląsteles.
- Radioterapija: Gydymas jonizuojančia spinduliuote, kuri naikina vėžines ląsteles.
- Imunoterapija: Gydymas, kuris stimuliuoja organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.
- Tikslinė terapija: Gydymas vaistais, kurie taikosi į specifinius vėžinių ląstelių molekulinius taikinius.
Visų paskutinių dešimtmečių medicinos pažanga buvo koncentruota į ankstyvą vėžio diagnostiką bei kuo greitesnį chemoterapinį, spindulinį ir chirurginį gydymą. Tačiau paprastam žmogui daug svarbesnis kitas šiuolaikinės onkologijos proveržis - atrastas terapinis langas, leidžiantis daryti įtaką organizmui ikivėžinėse stadijose.
Vėžio Prevencija
Nors kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, genetinių, pakeisti neįmanoma, daugelis gyvenimo būdo pakeitimų gali padėti sumažinti vėžio riziką. Kelio užkirtimas piktybiniams navikams nesusijęs nei su mistika, nei su ezoterika. Norint išvengti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir daugelio kitų lėtinių susirgimų reikia laikytis paprastų taisyklių - nerūkyti, sveikai maitintis, valgyti daug vaisių ir daržovių, sportuoti bei palaikyti normalų svorį.
Jau šiandien kiekvienas iš mūsų gali:
- Mesti rūkyti.
- Sumažinti alkoholio vartojimą.
- Kasdien užsiimti fizine veikla.
- Sveikai maitintis.
- Nepiktnaudžiauti saulės spinduliais ir deginimusi soliariume.
- Saugotis pavojingų aplinkos faktorių.
- Atkreipti dėmesį į pirminius ligos požymius.
- Dalyvauti išankstinės patikros programose.
Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomos 4 vėžio tipų nemokamos išankstinės patikros programos - krūties, gimdos kaklelio, prostatos ir storosios žarnos. Nustatyto amžiaus gyventojai, apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, gali nemokamai išsitirti dėl vėžio.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas