Linai - tai ne tik tradicinis Lietuvos augalas, bet ir svarbi kultūros bei ekonomikos dalis. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime lino auginimo procesą, pradedant sėklos paruošimu ir baigiant derliaus nuėmimu bei apdorojimu. Taip pat aptarsime skirtumus tarp pluoštinių ir sėmeninių linų bei jų pritaikymą.
Linai: Bendroji Apžvalga
Linai (Linaceae) - žemės ūkio augalai, kurių pluoštas ir sėmenys naudojami įvairiose pramonės šakose. Pluoštiniai linai yra vienamečiai, 70-120 cm aukščio augalai, auginami pluoštui, iš kurio gaminami įvairūs tekstilės gaminiai. Sėmeniniai linai, auginami dėl sėmenų, dažniausiai yra dvistiebiai, 30-50 cm aukščio, šakoti augalai. Tarpiniai linai auginami tiek pluoštui, tiek sėmenims.
Linų Brandos Tarpsniai
Per vegetacijos laikotarpį linai pereina kelis brandos tarpsnius:
- Daigų, arba skilčialapių.
- Eglutės.
- Greito augimo.
- Žiedpumpurių.
- Žydėjimo.
- Brendimo (žalioji, ankstyvoji geltonoji, geltonoji ir visiškoji branda).
Kiekvienas brandos tarpsnis trunka vidutiniškai po 10 dienų, o linų vegetacijos trukmė priklauso nuo veislės, dirvožemio ir klimato sąlygų.
Linų Paplitimas Pasaulyje
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, nuo XXI a. pradžios pluoštinių linų plotai visame pasaulyje sumažėjo, ypač Azijoje. Tuo tarpu aliejinių (sėmeninių) linų pasėliai pasaulyje padidėjo, ypač Europoje. Azijoje 2013 m. buvo pasėta pusė pasaulinių sėmeninių linų plotų, daugiausia Indijoje, Kazachstane ir Kinijoje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Linai Lietuvoje: Istorija Ir Dabartis
Lietuvoje pluoštiniai linai yra tradiciniai augalai, auginti net prieš 4000 metų. Didžiausias augintas plotas buvo 96 300 hektarų (1940 m.). Iki II pasaulinio karo Lietuva pagal linų eksportą užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, o XXI a. pradžioje pluoštiniai linai beveik nebeauginami. Linų selekcija buvo plėtojama Upytės bandymų stotyje.
Tinkamos Sąlygos Linams Augti
Dirvožemis
Lietuvoje linai geriausiai auga priesmėlio, lengvo ir vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose, kai dirvožemio pH neutralus arba mažai rūgštus.
Priešsėliai
Vienas geriausių priešsėlių - žieminiai javai, auginti po daugiamečių žolių. Linai sėjami po kaupiamųjų, daugiamečių žolių, net po vienamečių ankštinių augalų.
Linų Auginimo Technologija
Dirvos Paruošimas
Auginant linus, iš rudens naikinamos piktžolės. Po kaupiamųjų augalų dirva suariama, po daugiamečių žolių, velėną supjausčius diskiniais padargais, ariama plūgu su priešplūgiu. Pavasarį žemė dirbama panašiai kaip ir kitiems vasariniams javams. Jei sausa ir žemė puri, prieš linų sėją voluojama.
Rudeninis dirvų dirbimas:
- Po žiemkenčių patartina surinkti ir išvežti šiaudus.
- Dirvas rudenį galima ruošti dviem būdais:
- Nupjovus javus, dirva tuojau pat įdirbama skutikais 6-8 cm gyliu (jei vyrauja sėklinės piktžolės) arba 10-12 cm gyliu (jei yra vegetatyviškai plintančių piktžolių).
- Nelygios dirvos išlyginamos. Sudygus piktžolėms, dirva kultivuojama arba skutama antrą kartą. Dar kartą piktžolėms sudygus, laukas suariamas.
- Nuėmus priešsėlį, kai atželia daugiametės piktžolės, dirva purškiama herbicidu (glifosato analogu). Kai piktžolės visiškai paruduoja, laukas (jei lygus) ariamas. Jei dirva nelygi, prieš ariant nuskutama, išlyginama, ir vėliau ariama.
- Arimo laikas priklauso nuo dirvos tipo. Sunkias, ypač piktžolėtas, dirvas reikėtų arti anksčiau, o nepiktžolėtas ir lengvas - galima ir vėliau. Bet kokiu atveju visas dirvas būtina suarti iki spalio vidurio.
- Linams labai svarbu arimo kokybė: arimas turi būti lygus, plačiomis varsnomis, neišverčiant podirvio. Geriausiai tinka apverčiamieji plūgai.
Pavasarinis žemės dirbimas:
- Dirvoms pradžiūvus, pirmiausia reikėtų žemę suakėti, kad dirvožemis būtų apsaugotas nuo perdžiūvimo.
- Atėjus sėjos laikui, įdirbti žemę „Germinator“ tipo agregatu arba kombinuotais sėjos agregatais, kurie vienu važiavimu įdirba dirvą ir kartu pasėja linus.
- Ruošiant dirvą sėjai, būtina laikytis principo - ją įdirbti ir linus pasėti per vieną dieną.
Dirvos dirbimu reikia paruošti sėklos guoliavietę, kad vienodai ir greitai linai sudygtų. Dirva prieš sėją turi turėti tokį profilį: paviršinis 1-3 cm sluoksnis, sudarytas iš smulkių grumstelių; po juo - suspaustas sluoksnis, kuris apriboja sėjamosios noragėlių darbo gylį, ir gilus supurentas sluoksnis, bet be tuštumų.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Sėklos Paruošimas
Norint išauginti gerus linus ir gauti kuo didesnį ir geresnės kokybės derlių, reikia sėti aukštos kokybės sėklą. Tik iš gerai paruoštų, vienodo stambumo sėklų užauga stiprūs daigai.
- Iškūlus linų sėmenojus, sėkla valoma, o jei reikia - ir džiovinama.
- Sėmenims džiovinti bei vėdinti geriausiai tinka aktyvioji ventiliacija. Linai - aliejiniai augalai, todėl sėklą vėdinti būtina.
- Žiemą ventiliuojama, kai oras giedras ir sausas. Pavasarį, atšilus orams, ventiliuojama iš ryto, kol oras šaltesnis. Jei sėmenų drėgnumas 16 ir daugiau procentų, ventiliuoti reikia pašildytu oru.
- Sausus sėmenis ant ventiliacijos įrengimų galima supilti iki 75 cm storio sluoksniu.
Sėmenų valymas:
- Valomi tik sausi sėmenys. Drėgnų valyti neverta, nes tuomet sunkiau atskirti piktžolių sėklas.
- Linų sėmenys valomi specialiomis valomosiomis.
Sėklos beicavimas:
- Sėklos paruošimui priklauso ir sėmenų beicavimas. Linų ligos (fuzariozė, svylarūdė, stiebalūžė ir kitos) plinta ir per sėklą. Beicuojant sunaikinami grybeliai, esantys sėklos paviršiuje.
- Beicuotų sėmenų lauko daigumas padidėja 15-20 procentų.
- Jei sėkla sausa (12 proc. drėgnumo), beicuoti galima likus 2-3 savaitėms iki sėjos. Drėgnesnė sėkla beicuojama prieš 2-3 dienas iki sėjos.
Sėja
Geriausia linus sėti siauraeilėmis (7,5 cm) sėjamosiomis, važiuojant 4-6 km per valandą greičiu. Ankstyva sėja - viena iš svarbiausių sąlygų. Linus galima pradėti sėti, kai vidutinė paros temperatūra aukštesnė kaip 5 °C, o dirva 10 cm gylyje įšilusi iki 7 °C. Sėklos įterpimo gylis lemia daigumą: molio ir priemolio dirvose sėkla įterpiama 1-1,5 cm gylyje, o priesmėlio dirvose - ne giliau kaip 2 cm. Sėjant reikia numatyti, į kokio dydžio barus bus suskirstytas linų laukas.
Sėklos ūkinė vertė paskaičiuojama švarumą padauginus iš daigumo ir padalijus iš 100. Sėkliniams pasėliams rekomenduojama išberti 20-22 mln./ha 100 proc. ūkinės vertės sėklų, kitiems linų pasėliams - 22-25 mln./ha. Sėjos darbai atliekami arimo kryptimi.
Skirtumai Tarp Sėmeninių Ir Pluoštinių Linų
Lininių (Linaceae) šeimoje yra 22 gentys, iš kurių žemės ūkiui svarbi viena gentis - Linum. Šioje gentyje yra daugiau kaip 200 rūšių, tačiau mus domina tik vienos Linum genties rūšies - sėjamojo lino (Linum usitatissimum L.) varietetai: pluoštiniai (elongata), tarpiniai (intermedia), sėmeniniai (brevimulticaulia) ir šliaužiantieji (prostrata). Šie varietetai skiriasi vieni nuo kitų aukščiu, augalo biologija, stiebų ir galvenų skaičiumi, sėklų kiekiu ir svoriu. Lietuvoje šiuo metu auginami du šios rūšies varietetai - pluoštiniai ir tarpiniai linai.
Pluoštiniai linai Lietuvoje turi gilias tradicijas ir, kalbant apie linus, dažniausiai įsivaizduojami būtent pluoštiniai linai - aukšti, plonais, tiesiais stiebais, kurių pagrindinė produkcija yra pluoštas, o sėmenys - šalutinė. Nuo 1995 m. mūsų krašte auginami aliejiniai arba sėmeniniai linai, skirti tik sėmenims gauti - juos nukūlus, stiebai sunaikinami, iš jų pluoštas neišgaunamas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Tarpiniai linai užima tarpinę padėtį tarp pluoštinių ir tikrųjų sėmeninių linų. Pagrindinis tarpinių linų stiebas užauga iki 45-75 cm aukščio. Šie linai dažniausiai būna vienastiebiai, tačiau gali turėti po 1-3 ir daugiau žemesnių šoninių stiebų. Ant augalo susiformuoja nuo 7 iki 20 ir daugiau galvenų. Tarpiniai linai dažniausiai pradeda šakotis 25-45 cm stiebo aukštyje, suformuodami nemažą žiedyną (šluotelę) su galvenomis. Šių linų sėklos stambesnės negu pluoštinių - 1000 sėklų sveria nuo 5,5 iki 10,0 g. Tarpinių linų stiebuose būna apie 12-15 proc. pluošto.
Sėmeninių Linų Auginimo Ypatumai
Sėmeniniai linai nėra tokie lepūs kaip pluoštiniai, jų auginimo technologija panaši į pluoštinių - naudojami tie patys beicai bei herbicidai, tačiau tręšimo ir nuėmimo technologijos labai skiriasi nuo pluoštinių linų.
Literatūroje nurodoma, kad paprastai aliejiniams linams tręšti užtenka 35-90 kg/ha fosforo ir 90-120 kg/ha kalio veikliosios medžiagos. Azoto trąšų rekomenduota labai didelė norma - nuo 0 iki 140 kg/ha v. m. azoto. Kaip ir visiems augalams, trąšos parenkamos priklausomai nuo dirvoje esančių augalams prieinamų maisto medžiagų.
Sėmeniniai linai sėjami kuo anksčiau, kai tik dirvos pakankamai pradžiūva, nes Lietuvoje registruotos veislės yra vidutinio vėlyvumo (vegetacija užtrunka iki 105 dienų ir ilgiau). Sėjama 1-2 cm (lengvose dirvose - 3-4 cm) gylyje, siauraeilėmis sėjamosiomis, optimali sėklos norma 7-9 mln. daigių sėklų hektarui. Priklausomai nuo sėklų stambumo, tai sudaro apie 40-70 kg/ha sėklos.
Derliaus Nuėmimas
Sėmeniniai linai dažniausiai pjaunami ir kuliami javų kombainu. Derlius nuimamas tuomet, kai galvenos paruduoja ir sėmenys jose ima „barškėti“. Siekiant išvengti linų stiebų apsivyniojimo ant kombaino pjaunamosios, galima prieš nuėmimą sėmeninius linus desikuoti. Auginant ekologiškai ir nenaudojant desikantų, galima palaukti, kol linai visiškai subręs ir išdžius stiebai, kadangi sėmeninių linų galvenos neatsiveria ir sėmenų neišbarsto.
Sėmenininių linų pasėliuose gali būti įrengtos technologinės vėžės. Jos užtikrina patogesnę pasėlių priežiūrą vegetacijos metu. Be to, purškiant desikantais, nebus traiškomos galvenos važiuojant per pasėlius. Labai svarbu, kad kombaino pjovimo aparatas būtų tvarkingas.
Sėmeniniai linai pjaunami vėlai - rugsėjo, o kartais netgi spalio mėnesį (priklausomai nuo linų veislės bei meteorologinių sąlygų vegetacijos metu). Pjovimui būtina pasirinkti sausą, saulėtą dieną ir pjauti linus tik po vidudienio, kai jie pakankamai sausi. Tokiomis sąlygomis galima tikėtis, kad linų stiebai mažiau vyniosis ant kombaino besisukančių dalių, o iškulti sėmenys bus ganėtinai sausi (7-12 proc.) ir jų nereikės papildomai džiovinti.
Linų Veislių Pasirinkimas
Linų aukštis bei šluotelės ilgis yra labai svarbūs rodikliai aliejinių linų nuėmimo technologijoje. Aliejiniai linai paprastai pjaunami javų kombainais, tad kuo aukštesni augalai, tuo jie palieka aukštesnę ražieną, sunkėja tokio lauko paruošimas kitiems sėjomainos rotacijos augalams auginti.
Linų Panaudojimas Ir Savybės
Linų pluoštas naudojamas įvairiems tekstilės gaminiams, o sėmenys - aliejui, maistui ir medicinos reikmėms. Lininiai drabužiai yra praktiški, gražūs, nesukelia alergijos, sugeria kūno drėgmę ir teikia vėsumo įspūdį. Dažomas linas gali įgauti begalę spalvų.
Gydomosios Savybės
Linų sėmenų gydomasis poveikis priklauso nuo gleivių ir linamarino. Vartojant sėmenų ekstraktus arba nuovirus, stemplės ir skrandžio gleivinės pasidengia plonu gleivių sluoksniu, kuris ją apsaugo nuo dirginimo. Grūsti linų sėmenys vartojami nuo užkietėjusių vidurių ir nutukus. Ataušusios tyrelės kompresai dedami ant pažeistų vietų: gyjančių žaizdų, nudegusių arba nušalusių vietų.
Linų Kultūrinė Reikšmė
Linai minimi pačiose seniausiose lietuvių liaudies sutartinėse ir pasakojimuose. Tautosakoje linai vadinami šventu augalu, saulės žolynu, moters javu. Jie laikyti priemone, apsaugančia nuo piktų dvasių ir įvairių negerovių.