Įvadas
Straipsnyje nagrinėjami lietuvių kalbos naujadarų darybos būdai, aptariami rašytojų kūriniuose aptikti naujadarai, kurie nėra įtraukti į žodynus. Naujadarai kuriami naudojant įvairius darybos afiksus, dūrybos būdu arba mišriai. Straipsnyje remiamasi „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu“ (ND) ir kitais kalbos šaltiniais.
Žodžių Darybos Būdai Lietuvių Kalboje
Lietuvių kalboje išskiriami pirminiai žodžiai ir dariniai. Dariniai yra leksikos vienetai, padaryti iš vieno ar daugiau žodžių. Darybos būdai apima:
- Priešdėlius: žodis padaromas iš pamatinio žodžio pridedant priešdėlį, pvz., į-brolis (iš brolis), be-namis (iš namai).
- Priesagas: žodis padaromas iš pamatinio žodžio pridedant priesagą, pvz., nauj-ai (iš naujas), med-inis (iš medis).
- Galūnes: žodis padaromas iš pamatinio žodžio pridedant galūnę, pvz., trauk-a (iš traukti), jaun-is (iš jaunas).
- Dūrybą: žodis padaromas sujungiant du žodžius, pvz., bendr-a-autoris (iš bendras ir autorius), kelion-pinigiai (iš kelionė ir pinigai).
- Mišrųjį būdą: žodis padaromas iš pamatinio žodžio pridedant priešdėlį ir priesagą, arba suduriant du žodžius ir pridedant priesagą, pvz., prieš-švent-inis (iš šventė), žmog-ėd-ra (iš žmogus ir ėda).
Daiktavardžių ir būdvardžių daryba yra labiausiai išplėtota lietuvių kalboje. Šioms kalbos dalims būdingi visi minėti žodžių darybos būdai, ypač gausu priesagų vedinių ir dūrinių. Daiktavardžiai gali būti sudaromi maždaug su 600 priesagų, o būdvardžiai su 130 priesagų. Dūriniai, tiek daiktavardžių, tiek būdvardžių, daromi iš įvairių kalbos dalių žodžių.
Lietuvių kalboje darinių yra žymiai daugiau negu paprastųjų žodžių (ne darinių). Realūs dariniai pateikti įvairiuose lietuvių kalbos žodynuose, duomenynuose, o naujoji lietuvių kalbos leksika fiksuojama Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne.
Naujadarų Ypatumai
Nepaisant realių darinių gausos, kone kiekvieno lietuvių rašytojo kūrinyje būna naujadarų, kurie nėra įtraukti į žodynus. Naujadarai gali būti padaryti tiek iš pirminių žodžių, tiek iš naujadarų. Iš realių žodžių padaryti naujadarai yra 1-osios pakopos dariniai, o naujadarai, kurių pamatiniu žodžiu eina taip pat naujadaras, yra 2-osios pakopos dariniai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Lietuvių rašytojų kūriniuose naujadarų kiekis labai nevienodas. Didžiausią dalį sudaro daiktavardžiai ir būdvardžiai, o veiksmažodžių ir prieveiksmių būna nepalyginamai mažiau. Dalis naujadarų yra visai įprasti, panašūs į realius darinius, todėl gali net neatkreipti skaitytojų dėmesio. Dažniausiai tokie naujadarai turi darias priesagas (-imas / -ymas, -tis, -umas, -ybė, -ystė). Taip pat dažnai naujadarai padaromi suduriant du daiktavardžius arba būdvardį ir daiktavardį.
Tačiau naujadarai gali būti padaryti ir su ne tokiomis dariomis priesagomis arba remtis sudėtingos struktūros pamatiniais žodžiais. Yra ir netipiškų naujadarų, panašių į dviejų žodžių sąaugas.
Naujadarų Reikšmė ir Vartosena
Naujadarų reikšmėms suprasti reikia konteksto. Iš minimalios arba didesnės aplinkos paaiškėja visų naujadarų reikšmės. Visiškai aiškios reikšmės tų daiktavardžių, kurių leksinė reikšmė iš esmės sutampa su darybine reikšme, pvz., veiksmų ir ypatybių pavadinimai. Aiškias reikšmes turi didelė dalis asmenis reiškiančių naujadarų.
Kontekste išryškėja ir perkeltine reikšme vartojamų daiktavardžių naujadarų reikšmės. Tiek tiesioginę, tiek ir perkeltinę reikšmę turintys būdvardžių naujadarai paprastai eina epitetais. Itin dažnai įvairių rašytojų tekstuose vartojami būdvardžiai su priesaga -iškas, -a. Dūriniai dažnai reiškia maždaug tą patį kaip ir žodžių junginys, tačiau vartojant naujadarą pasakoma ir naujau, ir ekonomiškiau.
Būdvardžių naujadarai neretai vartojami metaforiškai, personifikuojant. Iš sakinių paaiškėja veiksmažodžių naujadarų reikšmės, o dalyvinės veiksmažodžių formos taip pat dažniausiai eina epitetais. Prieveiksmių naujadarų reikšmė taip pat aiški - jie paprastai vartojami kaip paslėpti palyginimai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Įvairių kalbos dalių naujadarų reikšmei suprasti labai padeda kartojimas, kuris kartu yra ir stiliaus figūra bei teksto siejimo priemonė. Dažnai vartojami tokį pat afiksą turintys dariniai (paprastai vienas yra realus darinys, kitas - naujadaras).
Neoklasikinė Daryba
Straipsnyje taip pat nagrinėjami lietuvių kalbos naujadarų neoklasikinės darybos polinkiai, remiantis Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu. Neoklasikinė daryba - tai žodžių daryba, naudojant elementus, kilusius iš klasikinės graikų ir lotynų kalbų.
Dūriniai su neoklasikiniais dėmenimis sudaro 12,4 % visų ND fiksuotų dūrinių. Dažniausiai neoklasikinis dėmuo eina pirmuoju sudurtinio naujadaro dėmeniu. ND rastas 31 pradinis neoklasikinis dėmuo. Bent kiek didesniu darumu pasižymi kripto-, bio-, nano- ir neuro-. Palyginus šiuos duomenis su ankstesniais tyrimais, matyti, kad pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais fiksuota itin daug dūrinių su neoklasikiniais dėmenimis, daugiausia su auto-, foto-, mikro- ir bio-.
Duomenyne 1,4 karto mažiau pateikta dūrinių, sudarytų iš pirmojo indigenaus ir antrojo skolinto dėmens. Į ND įtraukta 14 neoklasikinių dėmenų, užimančių antrojo kamieno poziciją. Bent kiek didesniu darumu pasižymi -logija, -fobija, -logas, -ė, -nautas, -kratija, -manija ir -manas, -ė.
Mažiausiai ND rasta dūrinių, sudarytų iš abiejų skolintų dėmenų. Tiriamuoju laikotarpiu ND pateikti du stilistiškai žymėti daiktavardžiai: kakofãgas, -ė ir kakofãgija.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Apibendrinant ND pateiktus dūrinius su neoklasikiniais dėmenimis, matyti, kad svetimkilmiai dėmenys jungiami su įvairios sandaros žodžiais: paprastaisiais žodžiais, dariniais ir dūriniais. Nors daiktavardžiai su neoklasikiniais dėmenimis pasižymi tokių dėmenų įvairove, daugelio jų produktyvumas pagal ND - menkas.
Antrasis pagal produktyvumą darybos būdas - sufiksacija. ND pateikti 88 neoklasikinių priesagų vediniai. Pagal ND dariausia ypatybių pavadinimų neoklasikinė priesaga yra -izmas. Šiek tiek mažiau ND pateikta neoklasikinės priesagos -(i)acija vedinių. Negausūs priesagos -istas, -ė vediniai rodo, kad linkstama šią priesagą pridėti prie savakilmių šaknų. Duomenyne rasta nedaug priesagos -oidas vedinių.
ND naujadarai daromi su 7 neoklasikiniais priešdėliais. ND daugiausia vedinių fiksuota su neoklasikiniu priešdėliu trans-, kuris reiškia „kokios nors erdvės perkirtimą, ko nors perkėlimą į kitą vietą, buvimą už ko nors ribų“. Bent kiek didesniu darumu ND pasižymi ir neoklasikinis priešdėlis super-, kuris reiškia „aukščiausias, didžiausias, geriausias, esantis viršum ko nors, virš visų“. Be to, kai kurie mokslininkai priešdėlį super- priskiria prie madingų žodžių darybos priemonių.
Emocinė-Ekspresinė Leksika
Emocinė-ekspresinė leksika Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne - naujadarų radimosi aplinkybės ir darybos būdai. Pagrindiniai stilistiškai konotuotų naujadarų darybos būdai yra priesaginė daryba (45,7 proc.), sandūra (31,7 proc.) ir nemorfeminis žodžių darymosi būdas - kontaminacija (sąmaiša) (12,7 proc. ). Produktyviausio darybos būdo - priesaginės darybos - dariausia priemonė yra vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesaga -(i)ukas, -ė (6,8 proc.) ir ypatybių pavadinimų (vardažodžių abstraktų) darybos kategorijos -izmas (6,8 proc.). ND duomenys rodytų, kad dūrinių sandai valdžia- (pirmasis dėmuo), -skleisti (-skleidė) ir -žmogis (antrasis dėmuo) - produktyvūs stilistiškai konotuotų naujadarų dėmenys. Menko produktyvumo yra priešdėlinė daryba (5,6 proc.), mišrusis darybos būdas (2,4 proc.) ir galūninė daryba (1,9 proc.).
tags: #kaip #gimsta #lietuviu #kalbos #naujadarai