Knygos vaikams - tai ne tik įdomios istorijos, bet ir didelis darbas, kuriame dalyvauja daugybė žmonių. Nuo rašytojo, įkvėpto minties, iki skaitytojo, laikančio knygą rankose, - kiekvienas etapas yra svarbus ir reikšmingas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip gimsta knyga vaikams, kokie žmonės dalyvauja šiame procese ir kokie iššūkiai kyla kūrėjams.
Nuo minties iki rankraščio: rašytojo kelias
Knygos gimimas prasideda nuo mažos mintelės, kuri užgimsta rašytojo galvoje. Tai gali būti įkvėpimas iš vaikystės prisiminimų, skaitytojų patarimų ar perskaitytų knygų. Rašytojas Tomas Dirgėla teigia, kad jam rašyti vaikams paskatino bičiulio Vytauto V. Landsbergio klausimas: „Tomai, ar tu esi galvojęs parašyti ką nors vaikams?“ Šis pastūmėjimas lėmė pirmosios knygos „Apie raganą Šiokią Tokią“ atsiradimą.
Rašytojas, kurdamas vaikams, savo skaitytojus skirsto į dvi amžiaus grupes: vaikus nuo 2 iki 6 metų amžiaus ir į vaikus nuo 8-12 metų amžiaus. Kuriant šiam amžiui iš tikrųjų reikia tą amžių truputį pažinti, nes vaikas dar iš tiesų jaunas - reikia, kad to teksto nebūtų per daug, kad jam rašoma istorija būtų tarsi paviršutiniškai suprantama ir dar turėtų giluminę vietą. Kartais yra sakoma, kad nors paveikslėlių knygai tekstą parašo rašytojas, bet iliustratorius taip pat atlieka pusę darbo, nes to amžiaus vaikams labai svarbios yra iliustracijos. Aš irgi turiu tokio amžiaus vaikams skirtų knygų - keturias, o penkta pasirodys rudenį. Su šiuo amžiumi man dirbti yra šiek tiek lengviau, nes mano paties vaikai yra tokio amžiaus, visi trys - nuo 2 iki 6 metų. Rašydamas knygas pasikonsultuoju su pačiais mažiausiais, iš kompiuterio paskaitau tekstą, klausdamas ką jie mano, ką norėtų pakeisti ir pan.
Kad idėja virstų realybe, rašytojas skiria nemažai laiko rašymui. T. Dirgėla knygos rašymui per dieną skiria nuo 2 iki 4 valandų. „Tiesiog atsisėdu ir rašau įsijungęs kompiuterį. Nusistatau laikmatį 50-iai minučių ir rašau. Per tas 50 minučių visada būnu išsikėlęs sau tikslą parašyti mažiausiai 500 žodžių arba kitaip sakant - vieną knygos skyrių. Rašymo procesas taip ir vyksta, o knyga gimsta per 2-4 savaites“, - pasakoja rašytojas.
Rašymo procese kyla įvairių iššūkių. T. Dirgėla prisipažįsta, kad jam kartais trukdo trys maži vaikai, kurie neina į darželį, taip pat karštis vasarą. Tačiau rašytojas teigia, kad stengiasi nepasiduoti įkvėpimui ir rašyti reguliariai, nes knygų rašymas yra jo darbas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Kūrybinė komanda: iliustratoriai, redaktoriai ir dizaineriai
Parašytas rankraštis keliauja į leidyklą, kur prie jo dirba visa kūrybinė komanda. Iliustratoriai kuria paveikslėlius, kurie papildo ir pagyvina tekstą. Redaktoriai taiso klaidas, tobulina stilių ir užtikrina, kad knyga būtų suprantama vaikams. Dizaineriai rūpinasi knygos išvaizda, maketuoja puslapius ir kuria viršelį.
Rašytoja Ilona Bakšė vaikams pasakojo, kad knygutės kūrimas - tai ilgas, tačiau labai įdomus procesas, kuriame dalyvauja: rašytojai, dailininkai, redaktoriai, dizaineriai ir kitų įvairių profesijų žmonės.
Svarbu, kad knygos istorija, kalba nepasirodytų dirbtinė. Rašytojo manymu, sunku apibūdinti vaikus kaip skaitytojus. „Kiek yra skirtingų vaikų, tiek yra ir skirtingų skaitytojų. Vaikai iš tikrųjų turi skirtingus pomėgius, charakterius. Šiuolaikinio skaitytojo vaiko negalėčiau apibūdinti, kad jis visgi toks ar kitoks ir taškas - vaikai yra labai įvairūs“, - savo nuomone dalijasi T. Dirgėla.
Kelionė į spaustuvę ir pas skaitytojus
Baigus visus paruošiamuosius darbus, knyga keliauja į spaustuvę. Spaustuvėje knyga atspausdinama, įrišama ir paruošiama kelionei į knygynus ir bibliotekas. Iš spaustuvės knygelės siunčiamos į bibliotekas, knygynus.
Susitikimas su skaitytojais yra paskutinis ir svarbiausias knygelės kelionės etapas. Rašytojai dažnai dalyvauja susitikimuose su vaikais, skaito ištraukas iš savo knygų, atsako į klausimus ir bendrauja su skaitytojais. T. Dirgėlai tenka dalyvauti susitikimuose su skaitytojais. Jo teigimu, vaikai yra labai smalsūs ir užduoda daug klausimų.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Šiuolaikinės knygos vaikams: inovacijos ir iššūkiai
Šiuolaikinės knygos vaikams yra labai įvairios. Yra knygų, kurias galima ne tik skaityti, bet ir liesti, klausytis ar pažaisti su knygelėje gyvenančiu personažu. Tačiau šiuolaikiniai vaikai turi daug kitų pramogų, tokių kaip kompiuteriniai žaidimai ir televizija. Todėl rašytojai ir leidyklos turi stengtis, kad knygos būtų įdomios ir patrauklios vaikams.
T. Dirgėla įsitikinęs, jog šiais laikais skaitymas tarp įvairaus amžiaus vaikų konkuruoja su kompiuteriu, šiuolaikinėmis technologijomis. „Manau, pirmiausia atsakomybę dėl knygų skaitymo turėtų prisiimti tėvai. Iš vienos pusės galima suprasti, kad tėvai labai užsiėmę - bėgioja per darbus ir tie darbai galbūt niekada nesibaigia. Aš manau, kad pirmiausia tėvai turi ne tik kalbėti vaikui, kad skaitymas yra labai geras ar naudingas dalykas, turėtų būti ir pavyzdys. Taip pat reikia jau nuo ankstyvos vaikystės vaiką pratinti prie knygos. Iš pradžių, kai vaikas yra mažas, knygą jam reikia duoti kaip žaislą, nes tų knygų yra ir patiems mažiausiems - jas gali kandžioti, pilstyti vandeniu ir joms nieko neatsitiks. Manau, kad tėvai didelę klaidą daro, kai knygas supriešina su kompiuteriniais žaidimais. Iš vienos pusės vaikui skaitymas atrodo kaip bausmė ir automatiškai jam kyla mintis, jog tai knyga - blogas dalykas, neįdomu“.
Knygos viršelis: nuo apsaugos iki reklamos
Šiandien viršelis padeda parduoti, tačiau jo tikslas istorijos tėkmėje labai pasikeitė. Šimtus metų viršelių pagrindinė funkcija buvo apsaugoti jautrius, dažniausiai rankomis rašytus puslapius. Žinoma, jie buvo kuriami estetiški: odiniai, kaustyti. Dauguma senovinių knygų iš tiesų atrodė beveik vienodai ir knygos viršelis mažai sakė apie jos turinį. Ypač ryškūs pokyčiai ėmė matytis devynioliktame amžiuje, kai atsirado naujų įrišimo būdų ir medžiagų. Jos tapo pigesnės ir paprastesnės. Prasidėjo masinė gamyba. Viršelio vaidmuo ėmė keistis. Praktinė paskirtis apsaugoti viduje esančius puslapius perdavė estafetę reklamos funcijai. Dabar gi pažiūrėję į knygą mes galime iš karto užsimanyti ją perskaityti, taip pat nujausti, kas laukia viduje. Pokario laikais knygų pramonė tapo itin konkurencinga ir knygų viršeliais iki šiol bandoma perteikti žinutę apie žanrą, nuotaiką ir pagrindines temas. Šiuolaikiniame pasaulyje knygos dizainas labai priklauso nuo atsakingų leidyklos žmonių skonio, kurį, neslėpkime, formuoja paklausa, tai yra mes - skaitytojai. Todėl įvairiose šalyse tos pačios knygos viršeliai gali gerokai skirtis. Net ir Lietuvoje skirtingi leidimai gali atrodyti visiškai kitaip. Kartais viršeliai pritaikomi tam tikrai auditorijai. Knygų viršelių dizainas interneto amžiuje tampa dar svarbesniu, nes informacijos gausoje ir milžiniškame sraute turi patraukti dėmesį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas