Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas: principai, priemonės ir įgyvendinimo tvarka

Įvadas

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas yra skirtas užtikrinti vaiko gerovę, saugumą ir tinkamą vystymąsi, kai vaiko elgesys kelia susirūpinimą arba kai vaikas patenka į rizikos situacijas. Šis įstatymas nustato principus, priemones ir procedūras, kurios padeda spręsti problemas, susijusias su vaiko priežiūra ir auklėjimu, siekiant geriausių vaiko interesų.

Pagrindiniai principai

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas remiasi šiais pagrindiniais principais:

  1. Geriausių vaiko interesų prioritetiškumo principas: Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, visada vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais. Tai reiškia, kad vaiko gerovė, saugumas ir vystymosi poreikiai yra svarbesni už bet kokius kitus interesus.
  2. Vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus principas: Vaikui turi būti suteikiama galimybė būti išklausytam bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per vaiko atstovą įstatymų nustatyta tvarka. Vaiko nuomonė turi būti išgirsta ir įvertinta.
  3. Individualizavimo principas: Kiekvienam vaikui taikomos individualios priemonės, atsižvelgiant į jo amžių, brandą, individualias savybes ir poreikius.
  4. Orumo principas: Bet kokios procedūros ar bylos proceso metu su vaiku turi būti elgiamasi rūpestingai, jautriai, sąžiningai ir pagarbiai, ypatingą dėmesį skiriant jo asmeninei padėčiai, gerovei ir ypatingiems poreikiams, taip pat užtikrinant visišką jo fizinę ir psichinę neliečiamybę.
  5. Prieinamumo principas: Vaikui turi būti skiriamos tokios minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės, kurias galima veiksmingai taikyti vaiko neatitraukiant arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo gyvenamosios vietos, neatskiriant nuo šeimos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
  6. Bendradarbiavimo principas: Siekiant užtikrinti vaiko gerovę, bendradarbiauja įvairios institucijos ir specialistai, įskaitant vaiko atstovus pagal įstatymą, švietimo įstaigas, socialinius darbuotojus ir kitus.
  7. Visapusiškumo principas: Priemonės vaikui turi būti taikomos kompleksiškai, atsižvelgiant į visus vaiko poreikius, įskaitant socialinius, emocinius, švietimo ir sveikatos poreikius.
  8. Vaiko privataus gyvenimo apsaugos principas: Institucijos, įgyvendinančios vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones, vaiko asmens duomenis, susijusius su vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros taikymu, tvarko tokia apimtimi, kokia tai būtina vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams apsaugoti ir joms pavestoms funkcijoms atlikti.

Minimalios priežiūros priemonės

Vaiko minimalios priežiūros priemonės yra skirtos padėti vaikui ir jo šeimai įveikti sunkumus, susijusius su vaiko elgesiu ar priežiūra. Šios priemonės gali būti skiriamos, kai vaikas:

  • Netinkamai elgiasi.
  • Lanko mokyklą nereguliariai.
  • Turi sunkumų mokykloje.
  • Susiduria su kitomis problemomis, kurios gali neigiamai paveikti jo vystymąsi.

Vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti įvairios, įskaitant:

  1. Įpareigojimas lankyti specialias programas: Vaikas gali būti įpareigotas lankyti specialias programas, skirtas elgesio korekcijai, socialinių įgūdžių ugdymui ar kitoms problemoms spręsti.
  2. Įpareigojimas dalyvauti individualiose konsultacijose: Vaikui gali būti paskirtos individualios konsultacijos su psichologu, socialiniu darbuotoju ar kitu specialistu, kuris padėtų jam įveikti sunkumus.
  3. Įpareigojimas dalyvauti grupinėse konsultacijose: Vaikas gali būti įtrauktas į grupines konsultacijas, kuriose jis galėtų bendrauti su kitais vaikais, turinčiais panašių problemų, ir mokytis iš jų patirties.
  4. Įpareigojimas atlikti visuomenei naudingą veiklą: Vaikas gali būti įpareigotas atlikti visuomenei naudingą veiklą, pavyzdžiui, tvarkyti aplinką, padėti senyvo amžiaus žmonėms ar dalyvauti kitose panašiose veiklose.
  5. Tėvų įpareigojimas dalyvauti pozityvios tėvystės programose: Tėvai gali būti įpareigoti dalyvauti pozityvios tėvystės programose, kuriose jie galėtų išmokti efektyviau bendrauti su vaiku, spręsti konfliktus ir užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą.
  6. Kitos priemonės, atitinkančios vaiko poreikius: Gali būti skiriamos ir kitos priemonės, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir situaciją.
  7. Įpareigojimas būti namuose tam tikru paros metu.

Vaiko minimalios priežiūros priemonės, nurodytos punktuose nuo 1 iki 4, gali būti skiriamos maksimaliai iki vienų metų. Priemonės, nurodytos 5 ir 6 punktuose, skiriamos nustatant individualų jų įvykdymo terminą, o priemonė, nurodyta 7 punkte, - maksimaliai iki 20 valandų. Minimalios priežiūros priemonės skiriamos ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės. Vaiko minimalios priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu minimalios priežiūros priemonė pratęsiama, bendras pradinės ir pratęstosios vaiko minimalios priežiūros priemonės laikotarpis negali viršyti nustatyto maksimalaus termino.

Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?

Kai dėl vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą pozityviosios tėvystės, socialinių arba kitų įgūdžių stokos ar jų nebuvimo, kitų socialinės rizikos veiksnių ar aplinkybių gali būti (yra) neveiksmingas vaikui paskirtos minimalios priežiūros priemonės vykdymas, vaikui ir šeimai teikiama kompleksinė pagalba. Kai kompleksinė pagalba yra neveiksminga ir atsiranda vaiko globos (rūpybos) nustatymo pagrindai, pagal tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o kai jos nėra, - pagal tėvų gyvenamąją vietą savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktorius vaikui nustato vaiko laikinąją globą (rūpybą).

Vidutinės priežiūros priemonės

Vaiko vidutinės priežiūros priemonės yra griežtesnės priemonės, taikomos, kai minimalios priežiūros priemonės nebuvo veiksmingos arba kai vaiko elgesys kelia didelį susirūpinimą. Šios priemonės gali būti skiriamos, kai vaikas:

  • Padaro teisės pažeidimus.
  • Vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas.
  • Bėga iš namų.
  • Elgiasi agresyviai ar pavojingai.
  • Nelanko mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

Vaiko vidutinės priežiūros priemonės gali būti įvairios, įskaitant:

  1. Įpareigojimas lankyti specializuotas programas: Vaikas gali būti įpareigotas lankyti specializuotas programas, skirtas elgesio korekcijai, priklausomybių gydymui ar kitoms problemoms spręsti.
  2. Įpareigojimas gyventi specialioje įstaigoje: Vaikas gali būti įpareigotas gyventi specialioje įstaigoje, pavyzdžiui, vaikų socializacijos centre, kur jam būtų užtikrinta nuolatinė priežiūra ir pagalba.
  3. Kitos priemonės, atitinkančios vaiko poreikius: Gali būti skiriamos ir kitos priemonės, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir situaciją.

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama 14 metų sukakusiam vaikui. Vaikui, nesukakusiam 14 metų, vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama išimtiniais atvejais, kai yra nustatytas pagrindas.

Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės, paskirtos įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, terminas.

Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje

Vaikų socializacijos centro paskirtis - formuoti ir įtvirtinti socialiai priimtiną vaikų elgesį, didinti jų psichologinį atsparumą ydingam socialinės aplinkos poveikiui, padėti susigrąžinti mokymosi motyvaciją, užtikrinant ugdymą, mokymosi ir švietimo pagalbos teikimą. Centras gali būti specializuotas arba jame gali būti steigiamos specializuotos vaikų grupės pagal lytį, amžių, psichikos ir elgesio sutrikimus. Vaikų skaičių Centre nustato švietimo ir mokslo ministras, tačiau jis negali viršyti 32 vaikų. Vaikai į socializacijos centrus priimami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, turint teismo leidimą. Vaikai į socializacijos centrus priimami nuo 14 metų.

Vaikas į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiamas Baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai skiriama auklėjamojo poveikio priemonė. Vaikų socializacijos centrą, kuriame vaikas vykdys auklėjamojo poveikio priemonę arba į kurį vaikas gali būti perkeltas auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo metu, parenka švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Auklėjamojo poveikio priemonė įgyvendinama vadovaujantis Vaiko vidutinės priežiūros priemonės įgyvendinimo tvarkos aprašu, kurį tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Tokiu atveju šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Baudžiamajam kodeksui ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui.

Priemonių skyrimo ir įgyvendinimo tvarka

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemones skiria ir pagalbą vaiko atstovams pagal įstatymą siūlo vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorius.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs prašymą skirti, pakeisti, pratęsti ar panaikinti vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonę (toliau - prašymas), ne vėliau kaip per 2 darbo dienas jį perduoda savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriui.

Kai rengiamasi svarstyti vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo klausimą, surinkta informacija ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki posėdžio pateikiama švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai išvadai gauti.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija prašymus nagrinėja uždarame posėdyje, kuriame privalo dalyvauti vaikas, išskyrus nustatytus atvejus, vaiko atstovai pagal įstatymą, mokyklos, kurioje ugdomas vaikas, Vaiko gerovės komisijos atstovas, prašymą pateikęs asmuo (išskyrus atvejus, kai prašymą pateikė teismas), tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo ar jo atstovas (kai vaikui buvo paskirta minimalios priežiūros priemonė), vaikų socializacijos centro atstovas (kai vaikui buvo paskirta vidutinės priežiūros priemonė). Be to, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti kviestiniai asmenys. Apie savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio vietą ir laiką savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas posėdžio dalyviams privalo pranešti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas. Jeigu posėdyje nedalyvauja asmenys, kurių dalyvavimas yra privalomas, savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkas atideda posėdį ir raštu įspėja nedalyvavusius asmenis, kad kitame posėdyje sprendimas gali būti priimtas ir jiems nedalyvaujant.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje turi būti išklausoma vaiko ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nuomonė dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo ir kitų priemonių skyrimo. Siekiant apsaugoti vaiką nuo galimo neigiamo poveikio, vaikas gali nedalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje, tačiau tokiu atveju vaiko nuomonė turi būti iš anksto išklausyta vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Ši nuomonė įvertinama savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat išklauso vaiko nuomonę, kai vaikas vengia dalyvauti savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos rengiamame posėdyje, ir apie ją informuoja posėdžio dalyvius. Posėdžio metu pristatoma švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius raštu pateikia išvadą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Protokole turi būti nurodytos esminės prašymo nagrinėjimo aplinkybės, posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeriai ir pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai, kalbėtojai, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus išvados, priimtas siūlymas, balsavimo rezultatai ir posėdžio dalyvių atskirosios nuomonės. Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Protokolas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio.

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, įvertinusi išsakytas nuomones, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktas išvadas, informaciją apie vaiko priežiūros ir gyvenimo sąlygas, vaiko sveikatos būklę bei specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko atstovų pagal įstatymą teisių įgyvendinimą ir pareigų vykdymą, vaikui ir (ar) jo atstovams pagal įstatymą teikiamas socialines paslaugas ir kitą pagalbą ar jos poreikį, vaikui skirtą Baudžiamajame kodekse nustatytą auklėjamojo poveikio priemonę ir kitą surinktą informaciją, balsų dauguma priima siūlymą dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo ir kitų priemonių skyrimo.

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo, pratęsimo ar pakeitimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, vaikui paskirta minimalios priežiūros priemonė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, vaiko minimalios priežiūros priemonę vykdantis asmuo, šios priemonės vykdymo terminas ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos priemonės, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys.

Savivaldybės administracijos direktoriaus prašyme teismui dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę arba pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą turi būti nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas prašymas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės terminas, informacija apie vaiko nuomonę dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo, apie vaikui skirtą (skirtas) Baudžiamajame kodekse nustatytą (nustatytas) auklėjamojo poveikio priemonę (priemones) (jeigu jos buvo skirtos), išskyrus auklėjamojo poveikio priemonę - atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kai kreipiamasi dėl leidimo skirti vaiko vidutinės priežiūros priemonę, pateikiamas vaiko sveikatos pažymėjimas.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs teismo leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas kreipiasi į švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją dėl vaikų socializacijos centro parinkimo. Vaikų socializacijos centras parenkamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs teismo leidimą, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas priima sprendimą skirti ar pratęsti vaiko vidutinės priežiūros priemonę. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo arba pratęsimo nurodoma: vaikas, vaiko atstovai pagal įstatymą, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, teismas, išdavęs leidimą, vaikų socializacijos centras, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas, mokykla, kurioje vaikas mokėsi, ir kita svarbi informacija. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendime taip pat nurodomos vaiko atstovams pagal įstatymą siūlomos pagalbos priemonės, jų vykdymo terminas ir jas vykdantys asmenys. Prie savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo dėl vidutinės priežiūros priemonės skyrimo ar pratęsimo pridedami savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos posėdžio protokolas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus raštu pateiktos išvados, švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos išvada.

Jeigu vaikui paskirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemone nepavyko pasiekti teigiamų jo elgesio pokyčių, jam skirta minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė gali būti pratęsta. Jeigu vaikas jam paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu pasišalina iš vaikų socializacijos centro, vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas gali būti pratęstas pasišalinimo (pasišalinimų) laikotarpiui. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu atsiranda svarbių priežasčių, dėl kurių tikslinga keisti vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo vietą, švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija gali parinkti kitą vaikų socializacijos centrą švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas areštas, suėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas sustabdomas tam laikotarpiui, kuriam skiriamas areštas, suėmimas. Jeigu vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo metu vaikui skiriamas terminuotas laisvės atėmimas, vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymas nutraukiamas.

Sprendimų apskundimo tvarka

Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimai gali būti apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tarpinstitucinis bendradarbiavimas

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo priėmimo dienos susitinka su vaiku, jo atstovais pagal įstatymą ir vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, kurie kartu aptaria pagalbos vaikui ir jo ats…

tags: #vaiko #minimalios #ir #vidutines #prieziuros #istatymas