Šiuolaikinės vaikų literatūros tendencijos: populiariausios temos ir įvairovė, kuri pritraukia mažųjų skaitytojų dėmesį

Šiuolaikinė vaikų literatūra yra gyvybinga ir nuolat besikeičianti sritis, atspindinti besikeičiančius vaikų interesus, visuomenės vertybes ir technologijų pažangą. Nuo mitinių būtybių iki socialinių problemų, vaikų literatūros autoriai tyrinėja platų temų spektrą. Šiame straipsnyje aptariamos pagrindinės šiuolaikinės vaikų literatūros temos, tendencijos ir įvairovė, remiantis kritikų ir pačių rašytojų įžvalgomis.

Vaikų literatūros svarba

Vaikų literatūra atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunosios kartos vertybes, pasaulėžiūrą ir kūrybiškumą. Ministrė, sveikindama Vaikų literatūros premijos laureatus, pabrėžė, kad išmaniųjų technologijų laikais vaikų noras skaityti neblėsta ir kad vaikų literatūros autoriai randa būdų, kaip sudominti skaitytojus. Ji linkėjo mokiniams visą gyvenimą draugauti su knyga, aktyviai domėtis literatūros naujienomis, dalyvauti susitikimuose su rašytojais, diskutuoti ir dalintis įspūdžiais.

Profesorius K. Urba pažymėjo, kad šiuolaikiniai jauni rašytojai remiasi tautosaka, o viešosios įstaigos „Meno bangos“ įkurta interneto svetainė skiria daug dėmesio vaikų literatūrai, rašydama profesionaliai, bet ne akademiškai.

Premijos už indėlį į vaikų literatūrą

Vaikų literatūros premija, įsteigta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, skatina kurti daugiau kokybiškų kūrinių vaikams ir paaugliams, įvertina švietimo, visuomeninių ar privačių įstaigų, asmenų indėlį populiarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendražmogiškas ir pilietines vertybes, skleidžiant originalias kūrybos iniciatyvas.

Premija už kūrybos įvairovę ir mitinių būtybių atspindžius šiuolaikinėje vaikų literatūroje įteikta rašytojai Kotrynai Zylei už apsakymų knygą apie mitines būtybes „Siela sumuštinių dėžutėje“ ir paveikslėlių knygelę „Geriausia diena“. Taip pat premija įteikta Ignalinos viešajai įstaigai „Meno bangos“ už regionų vaikų ir paauglių švietimą ir skaitymo skatinimą.

Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas

Įvairovės svarba vaikų literatūroje

Vaikų literatūros kritikė Eglė Baliutavičiūtė atkreipia dėmesį į įvairovės svarbą vaikų literatūroje. Įvairovė - tai atidumas ir įvairių rasių, tautybių, kultūrų, seksualinių ir lytinių tapatybių, negalią turinčių personažų vaizdavimas literatūros kūriniuose. Svarbu ne tik tai, ar tokie personažai atsiranda literatūros kūriniuose, bet ir jų reprezentacija - kaip šie personažai vaizduojami. Ar literatūra daugina žalingus stereotipus, kuria mitus, vaizduoja tokius personažus kaip kitus, kitokius, ar stengiasi sukurti autentiškus veikėjus, pagarbiai įsigilinama į jų potyrius, jausmus, kultūrą.

Viena iš daugybės literatūros funkcijų - padėti pažinti ir priimti kitą, kurį galbūt rečiau matai visuomenėje, apie kurį mažiau kalbama. Ir tuo pat metu atrasti save literatūroje, atpažinti į save panašius veikėjus, kurių keliai ir sunkumai gali padėti pasijusti „ne vienam tokiam“, galų gale gali įkvėpti, padėti spręsti panašius gyvenimo iššūkius ar problemas, priimti save tokį, koks esi.

Pagrindinės įvairovės temos

Socialinės rizikos aplinkoje augančių vaikų vaizdavimas: Lietuvių rašytojai dažnai vaizduoja vaikus, augančius vaikų namuose ar nedarniose šeimose. Apie tai rašė Bitė Vilimaitė, Gendrutis Morkūnas, Daiva Vaitkevičiūtė, Daina Opolskaitė, Vytautas Varaniauskas, Akvilina Cicėnaitė, Ilona Ežerinytė ir kt.
Negalios temos: Pastaraisiais metais didėja dėmesys fizinei ir psichinei negaliai bei raidos sutrikimams. Audronė Kvietkutė, Lina Žutautė, Neringa Dangvydė, Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė, Audra Baranauskaitė ir Lina Itagaki nagrinėja šias temas savo kūriniuose.
Kitataučiai: Marius Marcinkevičius ir Inga Dagilė, I. Ežerinytė, Saulė Paltanavičiūtė rašo apie kitataučius, dažniausiai apie istorines temas, supažindinančias su Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų istorija, kultūra, praėjusiais amžiais.
Homoseksualumas: Neringa Dangvydė pirmoji pradėjo rašyti apie homoseksualumą vaikų literatūroje. Leidyklų asortimente galime rasti verstinių knygų paaugliams, kuriose pozityviai vaizduojami jauni ir suaugę homoseksualūs asmenys, tačiau tokių knygų, skirtų jaunesniems skaitytojams, vargu ar aptiktume.

Petras Cvirka - vaikų literatūros klasikas

Petras Cvirka yra ryškus lietuvių vaikų prozininkas, kurio kūryba vis dar aktuali ir šiandien. Su apsakymų rinkiniais „Rainiukai“ ir „Cukriniai avinėliai“ jis įtvirtino aukštus estetinius literatūros kriterijus lietuvių vaikų literatūroje. Literatūros tyrinėtojai yra nemažai rašę apie P. Cvirką kaip vaikų rašytoją, nagrinėdami jo kūrybos savitumą ir reikšmę.

P. Cvirka rašė vaikams visą kūrybinio kelio laiką, o vaiko tema kalbama ir kūriniuose, skirtuose suaugusiam skaitytojui. Rašytojo kūrybos planuose bei sumanymų užrašuose yra nemažai eskizų, kurie liudija rašytoją planavus nemažai rašyti apie vaiko pasaulį.

Vaiko pasaulis P. Cvirkos prozoje: Vaiko pasaulis P. Cvirkos prozoje dažnai rodomas iš suaugusio žmogaus perspektyvos, pasakotojo retrospektyvus žvilgsnis yra mąslus, kartais nostalgiškas, neretai liūdnas. Apsakymai „Cukriniai avinėliai“, „Jurgiukas pirmąkart gano“ vaizdžiai atskleidžia šiltą suaugusio pasakotojo žvilgsnį.
Vaiko ir suaugusiojo santykiai: P. Cvirkos novelėse vaizduojami šilti, gražūs vaiko ir suaugusių, artimųjų, šeimos narių santykiai. Aptinkame ir tradicinę senelio figūrą, kuris moko vaikus, pasakoja įvairias įdomias istorijas.
Gyvūnijos tematika: Vaikų literatūra neįsivaizduojama be gyvūnijos tematikos, o P. Cvirka pratęsia J. Biliūno gyvūno vaizdavimo tradicijas. Novelėse „Varno mirtis“ ir „Šyvio gyvenimas“ sukurti įtaigūs seno varno, seno šuns bei seno arklio paveikslai.
Gamta ir kaimo vaikas: P. Cvirka dažniausiai vaizduoja kaimo vaiką, todėl natūralu, kad jį nuolat supa gamta, pati įvairiausia gyvūnija. Novelėje „Diena baigiasi“ vaizduojama paskutinė vaikų atostogų diena, o giedrą, ypatingą pasakojimo nuotaiką kuria peizažas, kuriame labai svarbūs paukščiai, kiti gyviai.
Mirties tema: P. Cvirka rašė vaikams tuo metu, kai vaikų literatūra dar nebuvo laikoma organiška literatūros proceso dalimi, todėl mirties tema jo kūryboje nagrinėjama subtiliai, vaizduojant gyvūno, o ne žmogaus mirtį ar ligą.