Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip galima gauti pakartotinį gimimo liudijimą Lietuvoje. Aptarsime, kada gali prireikti šio dokumento, kur kreiptis, kokius dokumentus pateikti ir kokia yra visa procedūra.
Pakartotinio Gimimo Liudijimo Išdavimas
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Zita Dapšienė aiškina, kad pagal valstybės rinkliavos objektų sąrašą, pakartotinis dokumento išdavimas kainuoja šešis litus. Šią rinkliavą galima susimokėti bet kuriame banke arba internetu.
Kada Gali Prireikti Pakartotinio Gimimo Liudijimo?
Pakartotinio gimimo liudijimo gali prireikti įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, R. Valinskienė pasakojo, kad nusprendė pasikeisti senąjį gimimo liudijimą, nes "atsibodo nuolat klausytis priekaištų dėl dokumento kokybės". Anot Z. Dapšienės, R. Valinskienė nebuvo vienintelė, kuri kreipėsi dėl neįskaitomo gimimo liudijimo pakeitimo.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad keičiant senuosius civilinių aktų liudijimus į naujus, gyventojams jokių papildomų išlaidų neturės. Taip pat jau išduotų dokumentų keisti nereikės - galios ir seno pavyzdžio liudijimai.
Kur Kreiptis Dėl Pakartotinio Gimimo Liudijimo?
Civiliniame kodekse nustatyta, kad gimimą registruoja ir atitinkamus civilinės būklės aktų liudijimus išduoda miestų ir rajonų savivaldybių civilinės metrikacijos įstaigos. Kaimiškųjų seniūnijų seniūnai turi teisę registruoti mirtį ir išduoti mirties liudijimus, tačiau kai kurių savivaldybių kaimiškųjų seniūnijų seniūnai šios teisės atsisakė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Civilinės Metrikacijos Taisyklės
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo ir įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose bei mirties registravimo seniūnijose tvarką, taip pat kitų civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų atlikimo tvarką.
Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Seniūnijų, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas, seniūnai turi teisę registruoti mirtį.
Civilinės būklės aktas registruojamas ar įtraukiamas į apskaitą įrašant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašą ir išduodant tokia pat tvarka patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimą. Liudijimų blankais civilinės metrikacijos įstaigas aprūpina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Kokius Dokumentus Reikia Pateikti?
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktą, taip pat kreipiantis dėl kitų civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų, turi būti pateikiami:
- Prašymas (žodžiu arba raštu).
- Pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Dokumentai, patvirtinantys registruojamą ar į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą.
Jeigu prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas. Pateikiant prašymą per konsulines įstaigas, prašymą pasirašiusio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Valstybės Rinkliava
Už civilinės būklės aktų registravimą, įtraukimą į apskaitą ir kitas civilinės metrikacijos įstaigų teikiamas paslaugas imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nustatytais atvejais asmenys yra atleidžiami nuo valstybės rinkliavos mokėjimo.
Naujo Pavyzdžio Gimimo Liudijimai
Naujasis vaiko gimimo liudijimas yra gelsvos spalvos, santuokos sudarymo - rožinis, niūresnių spalvų - santuokos nutraukimo ir mirties liudijimai. Pirmieji naujuosius dokumentus jau po kalėdinių švenčių gavo Alytaus miesto bei Radviliškio rajono gyventojai. Kituose šalies miestuose naujo pavyzdžio dokumentai bus išduodami, kai pasibaigs senieji. Tačiau pageidaujantieji galės prašyti ir naujojo pavyzdžio dokumentų.
Minėtus dokumentus nuspręsta pakeisti, kai 2003 metų birželį Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių, dokumentų blankų, banderolių, oficialių žymėjimo ženklų gamybos įstatymą ir specialiai komisijai nustačius aukštesnį šių dokumentų ir blankų apsaugos lygį. Tuo pačiu Teisingumo ministerijos specialistai nusprendė pagerinti ir estetinę gimimo ir santuokos sudarymo liudijimų blankų išvaizdą, kad šiuos dokumentus žmogui būtų malonu gauti.
Civilinės Metrikacijos Taisyklių Detalės
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintos Civilinės metrikacijos taisyklės (toliau vadinama - šios taisyklės) reguliuoja civilinės būklės aktų registravimo ir įtraukimo į apskaitą civilinės metrikacijos įstaigose bei mirties registravimo seniūnijose tvarką, taip pat kitų civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų atlikimo tvarką.
Civilinės metrikacijos įstaigos registruoja gimimą, santuokos sudarymą, santuokos nutraukimą, įvaikinimą, tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą, nuginčijimą, vardo, pavardės, tautybės pakeitimą, mirtį, įtraukia į apskaitą bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sudarytas santuokas, užsienio valstybėse sudarytus civilinės būklės aktus, papildo, pakeičia, ištaiso, anuliuoja, atkuria civilinės būklės aktų įrašus, išduoda pakartotinius civilinės būklės aktų įregistravimo liudijimus, civilinės būklės aktų įrašų nuorašus, išrašus, kopijas, pažymas apie šeiminę padėtį asmenims, ketinantiems registruoti santuoką užsienio valstybėje. Seniūnijų, išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas, seniūnai turi teisę registruoti mirtį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Civilinės būklės aktas registruojamas ar įtraukiamas į apskaitą įrašant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašą (toliau vadinama - civilinės būklės akto įrašas) ir išduodant tokia pat tvarka patvirtintos formos civilinės būklės akto įrašo įregistravimo liudijimą (toliau vadinama - liudijimas). Liudijimų blankais civilinės metrikacijos įstaigas aprūpina Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Draudžiama įrašyti civilinės būklės aktų įrašus sau, savo sutuoktiniui, tėvams, vaikams, broliams ir seserims.
Asmens duomenys civilinės būklės aktų įrašuose ir liudijimuose įrašomi šių taisyklių nustatyta tvarka. Asmens tautybė civilinės būklės aktų įrašuose ir liudijimuose, išskyrus gimimo įrašą ir liudijimą, nurodoma asmens pageidavimu.
Pareiškėjo gyvenamoji vieta nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrine baze.
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą civilinės būklės aktą, taip pat kreipiantis dėl kitų civilinės metrikacijos įstaigų teikiamų paslaugų turi būti pateikiami:
- prašymas (žodžiu arba raštu);
- pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- šiose taisyklėse nurodyti dokumentai, patvirtinantys registruojamą ar į apskaitą įtraukiamą civilinės būklės aktą.
Jeigu prašymas paduodamas per atstovą, turi būti pateikiamas atstovavimą patvirtinantis dokumentas ir atstovo asmens tapatybės dokumentas. Pateikiant prašymą per konsulines įstaigas, prašymą pasirašiusio asmens parašo tikrumas turi būti paliudytas konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybei patvirtinti turi būti pateiktas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Lietuvos Respublikos pasas arba asmens tapatybės kortelė, užsienio valstybės piliečio tapatybei patvirtinti - atitinkamos užsienio valstybės piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, asmens be pilietybės tapatybei patvirtinti - leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje arba asmens be pilietybės kelionės dokumentas (toliau vadinama - asmens tapatybės dokumentas).
Užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir legalizuoti ar patvirtinti pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.
Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje mirusio asmens mirtį šių taisyklių 102 punkte nustatyta tvarka, užsienio valstybių institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys mirties faktą, gali būti nelegalizuoti ar nepatvirtinti pažyma (Apostille). Įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje nutrauktą santuoką šių taisyklių 87-90 punktuose nustatyta tvarka, gali būti pateikiamas įsiteisėjusio užsienio valstybės teismo sprendimo rezoliucinės dalies vertimas į lietuvių kalbą.
Jeigu pateikiamos Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybių institucijų išduotų dokumentų kopijos, jos atitinkamai turi būti patvirtintos notaro arba konsulinio pareigūno parašu ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu.
Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba.
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės (toliau vadinama - užsieniečiai) bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose bei liudijimuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto liudijimo. Vardas ir pavardė paraidžiui gali būti perrašyti be šalutinių (diakritinių) ženklų, jei techniškai jų įrašyti negalima. Tėvams pageidaujant vaiko vardą ir (ar) pavardę rašyti pagal tarimą ir (ar) sugramatinant, turi būti pateikiamas vaiko tėvų prašymas raštu ištaisyti jo vardą ir (ar) pavardę šių taisyklių nustatyta tvarka.
Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaiko gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos civilinės būklės aktų įrašų registre. Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi eilės tvarka. Prieš civilinės būklės aktų įrašo eilės numerį nurodomas civilinės būklės aktų įrašų registro identifikacinis žymuo. Kiekviena civilinės būklės aktų įrašų rūšis numeruojama atskirai. Kiekvienai įregistruotų civilinės būklės aktų įrašų rūšiai pildoma civilinės būklės akto abėcėlinė rodyklė.
Civilinės būklės aktų įrašai pradedami numeruoti kasmet sausio 1 dieną ir numeruojami visus metus iš eilės iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Civilinės būklės akto įrašą įrašo ir pirmasis pasirašo civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūnijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį (toliau vadinama - darbuotojas). Po to jį pasirašo ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu patvirtina įstaigos vadovas (vadovo pavaduotojas) ar seniūnas.
Civilinės būklės aktų įrašai pildomi remiantis asmens tapatybės dokumentu ir Gyventojų registro duomenų centrinės bazės duomenimis. Įrašai visose civilinės būklės aktų įrašų blankų skiltyse turi būti išsamūs, be sutrumpinimų (išskyrus oficialias santrumpas), tekstas negali būti braukomas, taisomas ar trinamas. Skiltyse, kuriose duomenys neįrašomi, civilinės būklės akto įraše rašomas žodis „nenurodyta“, o liudijimo blanke dedamas brūkšnys.
Jeigu asmuo nesupranta lietuvių kalbos, įrašant civilinės būklės akto įrašą, privalo dalyvauti vertėjas. Teisėtai vertėjo profesine veikla besiverčiantį vertėją pakviečia civilinės metrikacijos įstaiga arba asmuo savo iniciatyva. Vertėjo paslaugas asmuo apmoka iš savo lėšų. Duomenys apie dalyvavusį vertėją ar kitą asmenį įrašomi civilinės būklės akto įrašo skiltyje „Pastabos“.
Įrašytas civilinės būklės akto įrašas turi būti perskaitytas pareiškėjui (pareiškėjams) ir jo (jų) pasirašytas.
Jeigu asmuo dėl ligos, neraštingumo ar neįgalumo negali pasirašyti civilinės būklės akto įrašo, už jį pasirašo kitas asmuo, dalyvaujant darbuotojui, įrašiusiam įrašą.
Jeigu civilinės būklės aktas registruojamas kurčiajam, nebyliui ar kurčnebyliui, kuris yra neraštingas, - turi dalyvauti asmuo, sugebantis paaiškinti ir patvirtinti savo parašu, kad civilinės būklės akto įrašo turinys atitinka kurčiojo, nebylio ar kurčnebylio valią.
Įrašius gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties įrašus, išduodami atitinkami liudijimai. Duomenys, nurodomi liudijimuose, turi visiškai atitikti civilinės būklės aktų įrašų duomenis. Liudijimus pasirašo ir antspaudu su Lietuvos valstybės herbu patvirtina įstaigos vadovas (vadovo pavaduotojas) ar seniūnas.
Civilinės būklės aktų įrašų originalai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais saugomi civilinės metrikacijos įstaigoje, o jų elektroninė versija tiesioginės kreipties būdu siunčiama Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Medicininiai mirties liudijimai ir kiti mirties faktą patvirtinantys dokumentai vieną kartą per mėnesį siunčiami Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Už civilinės būklės aktų registravimą, įtraukimą į apskaitą ir kitas civilinės metrikacijos įstaigų teikiamas paslaugas imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) nustatyta tvarka. Šiame įstatyme nustatytais atvejais asmenys yra atleidžiami nuo valstybės rinkliavos mokėjimo.
Civilinės būklės aktų įrašų įrašymo civilinės metrikacijos įstaigose ir seniūnijose teisėtumą prižiūri Teisingumo ministerija.
Civilinės metrikacijos įstaigos kasmet iki kitų kalendorinių metų vasario 1 d. raštu ir elektroniniu paštu pateikia Teisingumo ministerijai praėjusių metų teisingumo ministro įsakymu patvirtintos formos ataskaitas apie įrašytus civilinės būklės aktų įrašus, panaudotus (sugadintus ir prarastus) liudijimų blankus. Šiose ataskaitose pateikiami kalendorinių metų nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai duomenys.
Civilinės metrikacijos įstaigos ar seniūno atsisakymas įregistruoti civilinės būklės aktą, taip pat civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) nustatyta tvarka.
Gimimo Registravimas
Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba jo tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Rasto vaiko gimimas registruojamas jį radusio asmens arba vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimu vaiko radimo vietos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Vaiko tėvams pageidaujant, civilinės metrikacijos įstaiga turi sukurti iškilmingą gimimo registravimo aplinką.
Apie gimimą žodžiu arba raštu pareiškia vaiko tėvai ar vienas iš jų, o jeigu tėvai serga, yra mirę ar dėl kitų priežasčių negali pareikšti, - giminaičiai, kaimynai, sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje motina pagimdė vaiką, administracija arba vaiko teisių apsaugos institucija. Jeigu dėl vaiko gimimo įregistravimo kreipiasi ne jo tėvai, apie vaiko gimimą turi būti pareiškiama raštu. Pareiškime turi būti nurodomas vaiko vardas, pavardė, tautybė.
Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, - per tris paras nuo gimimo laiko. Pareiškimas dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo raštu turi būti paduotas per tris paras nuo vaiko radimo laiko. Jeigu vaikas gimė negyvas sveikatos priežiūros įstaigoje, civilinės metrikacijos įstaigai apie tai privalo raštu pranešti šios įstaigos administracija.
Jeigu pareiškimas įregistruoti vaiko gimimą gautas praleidus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą gimimo registravimo terminą, vaiko gimimas registruojamas šių taisyklių nustatyta tvarka.
Registruojant gimimą, turi būti pateikiami:
- Sveikatos priežiūros įstaigos arba gydytojų konsultacinės komisijos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas, kuriuo patvirtintas vaiko gimimo faktas ir laikas. Jeigu vaikas gimė negyvas arba mirė per pirmąsias šešias gyvenimo dienas, - medicininis perinatalinės mirties liudijimas. Jeigu vaikas gimė laive, - laivo kapitono surašytas ir antspaudu patvirtintas laisvos formos aktas, kuriame nurodomas vaiko gimimo laikas ir lytis, motinos vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data; esant galimybei, nurodomi duomenys apie vaiko motinos sutuoktinį.
- Santuokos liudijimas, jeigu vaiko tėvai susituokę ir šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.
- Ištuokos liudijimas, jeigu vaiko tėvai išsituokę, ar buvusio sutuoktinio mirties liudijimas, jeigu vaikas gimė našlei, kai šie duomenys nėra įtraukti į Gyventojų registro duomenų centrinę bazę.
Registruojant rasto vaiko gimimą, pateikiamas vaiką radusio asmens arba vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas raštu, policijos įstaigos protokolas apie vaiko radimo aplinkybes, vietą ir laiką bei gydytojų konsultacinės komisijos išduotas pažymėjimas apie vaiko gimimą.
Vaiko gimimas registruojamas įrašant gimimo įrašą ir išduodant gimimo liudijimą.