Pirmieji kūdikio dantukai - tai džiugi šventė namuose, tačiau šį etapą lydi daugybė klausimų tėvams apie tai, kaip tinkamai prižiūrėti mažylio dantukus. Nuo pat pirmųjų dienų tinkama dantų priežiūra yra labai svarbi, kad dantys išliktų sveiki ir gražūs kuo ilgiau.
Ankstyva burnos higiena: nuo gimimo iki pirmojo dantuko
Dažniausiai rekomenduojama pradėti rūpintis kūdikių burnos higiena išdygus pirmajam dantukui. Tačiau naujausios studijos rodo, kad bakterijos, sukeliančios kariesą, atsiranda kūdikių burnoje dar prieš išdygstant pirmiesiems dantims. Todėl tikslinga reguliariai valyti burną net ir nesant dantukų.
Dar neprasikalus pirmiesiems dantukams, po kiekvieno maitinimo rekomenduojama nuvalyti dantenas drėgna, švelnia šluoste. Tai padės pašalinti bakterijas bei likusias maisto apnašas, net ir nesant dantims. Taip pat, reguliarus valymas stimuliuoja dantenas ir palaiko jų sveikatą, o taip pat gali suteikti papildomo komforto dygstant pirmiesiems dantukams. Ankstyvas burnos higienos įpročių formavimas padeda kūdikiui priprasti prie reguliarios burnos priežiūros.
Dygstant dantims, labai patogu pradėti juos valyti su sterilia marle, apvyniojus ją aplink pirštą arba silikoniniu antpirščiu. Kūdikiui jis primins kramtuką ir maloniai masažuos dantenas, o tėvams bus lengva patekti į burnytę. Tokiu būdu galima be didelio streso pratintis prie paties dantukų valymo proceso. Taip pat, vieną tokį antpirštį galima duoti mažyliui žaisti pačiam, tiek bevalant dantis, tiek dienos eigoje - pažįstamą daiktą jis tikrai mieliau priims atėjus laikui valytis dantis.
Svarbu prisiminti, kad su šiomis priemonėmis valant efektas nebus toks kokybiškas, kaip valant su tikru šepetėliu, tad vertėtų ilgai nedelsti ir palaipsniui pereiti prie šepetėlio su šereliais. Pereinamuoju etapu labai patogu duoti mažyliui sukąsti dantenomis pirštą su jau pažįstamu antpirščiu, o tuo metu valyti dantukus su šepetėliu.
Taip pat skaitykite: Žaislai mažiesiems tyrinėtojams
Pirmųjų dantukų priežiūra
Pirmieji dantukai pradeda dygti kūdikiui sulaukus 6-8 mėn. Tai gali būti sudėtingas ir irzlus metas tiek kūdikiui, tiek patiems tėvams. Tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas (neturi patologijų ar sutrikimų) dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Pirmųjų dantukų priežiūra neįmanoma be tinkamo vaikiško šepetėlio. Pirmąjį šepetėlį galima drąsiai rinktis iš vaikiškų šepetėlių asortimento, jie visi yra pakankamai minkšti ir tinkami. Tik svarbu atkreipti dėmesį į šepetėlio galvutę - kuo mažesnis vaikas, tuo mažesnę galvutę vertėtų rinktis. Tiek vaikui bus mažiau diskomforto, tiek tėvams bus lengviau juo naviguoti burnoje, pasiekti toliau esančius dantukus. Puikus pasirinkimas - vieno danties šepetėlis, mažas, siauras, ilgu koteliu.
Išdygus pirmajam dantukui, jį vertėtų pradėti valyti du kartus per dieną - ryte ir vakare. Valymui naudokite silikoninį antpirštį, specialų, kūdikiams skirtą dantų šepetėlį arba vieno danties šepetėlį.
Dantų pastą svarbu tinkamai dozuoti. Vaikams iki 2 metų vienam valymui pakanka ryžio grūdo kiekio - tiesiog švelniai brūkštelėti pastos per šerelius. Dantukų valymui nuo pat pirmojo dantuko išdygimo rekomenduojama naudoti kūdikiams skirtą dantų pastą. Kūdikiams skirtose pastose dažnai nėra fluoro arba yra nedidelis jo kiekis.
Svarbu skirti pakankamai laiko šiam procesui - žinodami, kad nereikia niekur skubėti, galėsite pažaisti, esant poreikiui, sustoti ir vėl pradėti iš naujo. Pirmųjų dantukų priežiūrai taip pat svarbu ištaikyti momentą, kad vaikas būtų geros nuotaikos ir nepavargęs. Nelaukite, kol bus vėlus vakaras ir mažylis jau bus suirzęs.
Taip pat skaitykite: Karpinių idėjos Kalėdoms
Jei visgi vaikas pravirksta, imkite ant rankų, panešiokite, nuraminkite ir grįžkite prie valymo. Sekite pasakas bevalant ar švelniai pakutenkite, o vyras tuo metu valo. Su kiek vyresniais vaikais galima skaičiuoti laiką - pavyzdžiui iki penkių. Skaičiuojam ir valom, tada pailsim, atsikvėpiam ir vėl skaičiuojam ir valom.
Labai pasiteisina įtraukti dukrą į procesą - duokite vieną ar net kelis šepetėlius ir jai, leiskite pačiai valytis dantis prieš veidrodį ar valyti jums. Tokiame žaidime po truputį valome ir jos dantis. Su kiek paaugusiu mažyliu galima tą procesą praktikuotis ir dienos metu - skaityti knygeles apie dantų valymą, eiti juos valyti žaislams ar vieni kitiems.
Vaiko dantų priežiūra (nuo 1 iki 3 metų)
Šiame laikotarpyje dauguma pieninių dantų jau yra sudygę. Pats laikas aktyviai pradėti mokyti tinkamos burnos higienos praktikos bei skiepyti tinkamus higienos įpročius. Svarbiausia, naudokite tik labai minkštų šerelių dantų šepetėlį, nes pieninių dantų emalis - minkštesnis ir jautresnis nei nuolatinių, todėl stiprus brūžinimas ar šiurkštesni šereliai gali pažeisti emalį ar dantenas, kurios yra ypač jautrios ir lengvai pažeidžiamos. Taip pat, vaikai dažnai neturi geros rankos koordinacijos, todėl minkštų šerelių šepetėliai padeda sumažinti per stipraus spaudimo riziką.
Išsiplovus dantis, mokykite vaiką dantų pastą išspjauti ir neskalauti dantų vandeniu, išlaikant fluoro efektyvumą, jo neišplaunant su vandeniu. Tai padeda fluorui išlikti ilgiau ant dantų paviršiaus, sumažinant ėduonies tikimybę.
Šiame laikotarpyje (kaip ir kūdikiams su jau išdygusiais dantukais) yra aktualu išvengti buteliuko ėduonies - greitai progresuojančio dantų pažeidimo, dažniausiai pasireiškiantis mažyliams nuo 6 mėnesių iki 3 metų amžiaus dėl dažno ir ilgalaikio saldžių skysčių kontakto su dantimis, ypač miegant.
Taip pat skaitykite: Kur klausytis muzikos vaikams?
Valykite vaiko dantis du kartus per dieną labai minkštu šepetėliu. Mokykite vaiką išspjauti dantų pastą, bet neskalaukite burnos po valymo.
Buteliuko ir čiulptuko reikėtų atsisakyti vėliausiai maždaug iki 1,5 - 2,5 metų.
Vaikų dantų priežiūra (nuo 4 iki 12 metų)
Vaikų gyvenimas yra pilnas svarbių pokyčių, kurie apima ne tik emocinį ir fizinį augimą, bet ir dantų vystymąsi. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai tampa vis savarankiškesni, pradedantys mokyklą ir mokantys priimti sprendimus dėl kasdienių įpročių, pavyzdžiui, mitybos ir burnos higienos. Dantų priežiūra išlieka itin svarbi, nes vyksta aktyvūs pokyčiai: pieniniai dantys pradeda kristi, o juos pakeičia nuolatiniai, kuriuos reikia tinkamai apsaugoti nuo ėduonies. Tėvai vis dar vaidina svarbų vaidmenį formuojant vaikų dantų priežiūros įpročius ir užtikrinant, kad tiek pieniniai, tiek naujai išdygę nuolatiniai dantys būtų prižiūrėti.
Kai vaiko pieniniai dantys pradeda klibėti ir kristi, svarbu elgtis švelniai. Patarkite vaikui, kad jie patys nelaužytų ar nepersistengtų traukdami klibantį dantį, kad išvengtų galimo kraujavimo ar diskomforto. Leiskite dantims natūraliai iškristi. Jei vaikas patiria skausmą, galima švelniai masažuoti dantenas arba naudoti vėsinantį kompresą, kad sumažėtų diskomfortas.
Kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, būtina užtikrinti, kad vaiko burnos higiena būtų ypatingai kruopšti. Nauji dantys gali būti jautresni ėduoniui, kol jų emalis pilnai nesusiformavo, todėl reguliari dantų priežiūra ir nuolatinis dantų valymas (ypač vakarais) yra būtinas.
Rekomenduojami reguliarūs apsilankymai kas 6 mėnesius profilaktiniam patikrinimui ir profesionaliai higienai.
Paauglių dantų priežiūra (nuo 13 iki 18 metų)
Tai laikotarpis, kupinas didelių pokyčių ne tik fizinėje, bet ir emocinėje bei socialinėje raidoje. Šiame amžiuje paaugliai tampa dar labiau savarankiški, o tai dažnai lemia ir sprendimų priėmimą dėl savo sveikatos ir priežiūros įpročių, įskaitant burnos higieną. Taip pat vyksta ir svarbūs dantų pokyčiai - išdygsta paskutiniai nuolatiniai krūminiai dantys (trečiosios krūminės, arba protiniai dantys), o anksčiau išdygę nuolatiniai dantys stiprėja, tačiau vis dar yra jautrūs ėduoniui. Tai kritinis metas, kai tėvai turėtų padėti paaugliams suprasti, kaip svarbu rūpintis savo dantimis ir laikytis sveikos burnos priežiūros įpročių, net ir tada, kai jų dantų emalis atrodo visiškai suformuotas.
Paaugliams rekomenduojami vidutinio kietumo šepetėliai, kurie geriau nuvalo apnašas nuo dantų paviršiaus. Nuo 10-12 m. į priežiūros rutiną galima įtraukti ir papildomas priemones tokias kaip skalavimo skystis, tarpdančių siūlas, tarpdančių šepetėliai ir pan.
Dantų dygimo ypatumai
Pirmieji dantukai ima dygti apie 6-ąjį gyvenimo mėnesį ir turėtų būti išdygę vaikams iki 3 metų. Tačiau kiekvieno vaiko dantų dygimo laikas skiriasi.
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti - paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Kurios pasireiškia išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldyti kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve.
Skaičiuojama, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai, atrodo, dantukas pasirodė vos per naktį, o kartais dygimas gali išbalansuoti visos šeimos gyvenimą ir kelioms savaitėms.
Pieninių dantų svarba
Jei lyginsite su savo (suaugusio žmogaus) burna, kurioje turėtumėte rasti 32 dantis, tai pamatysite, kad vaikai jų turi kur kas mažiau. Vaikučių burnoje iš viso būna 20 pieninių dantų. Vaikas turėtų turėti tiek dantų, koks skaičius gaunamas iš jo amžiaus (skaičiuojant mėnesiais) atėmus šešis.
Pieniniai dantys tarsi paruošiamieji dantukai, padeda formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti (tikimai geresni). Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.
Fluoras ir dantų priežiūra
Nors padidintas fluoro kiekis žmonėms gali būti labai kenksmingas, tačiau moksliniais tyrimais įrodyta, kad fluoridų vartojimas net 30-40 procentų sumažina ėduonies riziką, todėl pasta su fluoru gydytojai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
0 - 3 metų amžiaus vaikams tiek su maža, tiek su didesne dantų ėduonies atsiradimo rizika (neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų ) - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Šepetėlio šerelių galiukus tik suvilgyti su dantų pasta. Tačiau jei jūsų gyvenamojo vietoje geriamajame vandenyje yra didelis fluoridų kiekis, vaikams su maža dantų ėduonies rizika naudoti dantų pastą, kurioje yra 500 ppm flluoridų.
3 - 6 metų amžiaus vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika rekomenduojam valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vyresniems nei 6 metų vaikai ir suaugusiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika - valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Kada kreiptis į odontologą?
Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas per 6 mėnesius nuo pirmojo danties pasirodymo, bet ne vėliau kaip 1 metų amžiaus, siekiant anksti įvertinti vaiko burnos sveikatą ir užkirsti kelią galimiems sutrikimams.
Dabar patariama mažylį nuvesti pas odontologą išdygus pirmam dantukui. Tuomet galėsite aptarti profilaktikos priemones, higieną, tinkamą mitybą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį kiek laiko valomi dantys. Kaip ir suaugusiems, rekomenduojame bent kartą per metus pasirodyti odontologo patikrai, kad specialistas įvertintų dantų priežiūros efektyvumą, suteiktų konsultaciją.
Stebėkite vaiko dantis, o jiems išdygus ir atsiradus baltoms dėmėms, kreipkitės į gydytoją odontologą.
Mitybos įtaka dantų sveikatai
Nuo 10-12 m. Dantų būklei didelę įtaką turi ne tik jų priežiūra, bet ir mityba. Dažnas daug angliavandenių turinčio maisto vartojimas skatina ėduonies vystymąsi. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iš pradžių atrodantys sveikuoliški kukurūzai, trapučiai, riestainiai, javainiai ir natūralios sultys nėra naudingi vaikų dantims.
Pieninių dantų gydymas
Pieninius dantis gydyti būtina, jie atlieka daugybę svarbių funkcijų: kramtymo, kalbėjimo (padeda taisyklingai tarti raides), estetikos, socialinę, tačiau už visas šias jau išvardintas svarbiausia yra vietos išlaikymo funkcija. Burnoje esantys sveiki dantys laiko vietą vėliau dygsiantiems nuolatiniams dantims. Anksti netekus dantukų ar turint sugedusius ir negydytus pieninius dantis prarandama vieta ir kur kas padidėja tikimybė ateityje turėti susigrūdusius, burnoje netelpančius nuolatinius dantis.
Su sugedusiais dantukais burnoje vaikas vaikšto tarsi su „tiksinčia bomba“ - nesveikus dantukus bet kada gali pradėti skaudėti, nusilpus vaiko imunitetui, vaikas net gali ištinti, nuolatinė infekcija burnoje yra iššūkis imuninei bei kraujotakos sistemoms. Paskutiniai pieniniai krūminiai dantys keičiasi maždaug 12 metų vaikams, tad jie turi dar ilgai tarnauti, kol galės išeiti į užtarnautą pensiją pas dantukų fėją.
Ypač suskubkite pas dantų gydytoją, jei turite kokių abejonių. Svarbu nedelsti ir stengtis suvaldyti esamą situaciją kuo greičiau, kol dar vaikui neskauda, nėra pūlinių ir kitų grėsmingų situacijų. Galima dengti dantukus apsauginiu laku. Jei jau pažeidimas gilesnis, nebe dėmelė, o jau ertmė, tuomet išvalius ją, dantukas užplombuojamas.
Dantų taisymas su sedacija
Vaikai - emociškai jautriausia pacientų grupė. Dažnai jie neturi kantrybės ramiai išsėdėti visą procedūros laiką odontologo kėdėje. O jei dar įsijungia baimės veiksnys, tuomet į pagalbą rekomenduotina pasitelkti sedaciją. Tai dantų gydymo baimės malšinimo būdas medikamentais, išlaikant sąmonę.
Gydymo metu vaikas viską mato ir girdi, tačiau jo emocijos yra prislopintos, o raumenys atsipalaidavę. Toks gydymo būdas tinka vaikams, turintiems konkrečią dantų gydymo baimę. Tačiau tikimybė, kad vaikui sedacija bus veiksminga, yra apie 50 procentų.
Kadangi vaiko sąmonė išlieka, apie pusę vaikų vis tiek bijo praverti burną ir nesileidžia gydomi. Vienas iš sedacijos ypatumų yra tai, kad medikamentai prislopina emocijas, bet neveikia kaip nuskausminamieji vaistai. Toje vietoje, kur bus gydomas dantis, vis tiek reikia taikyti vietinę nejautrą. Todėl sedacijos metu iškart gali būti išgydyti tik šalia vienas kito esantys dantys - tokiame plote, kokį apima viena vietinė nejautra. Tarkime, jei sugedę dantys viršuje ir apačioje, vienos sedacijos metu bus gydomi arba viršuje, arba apačioje esantys nesveiki dantys. Jei kariesas daugybinis, o vaikas labai jautrus, rekomenduojama dantukus taisyti pritaikius bendrąją nejautrą.