Oda kūdikystėje yra labai jautri ir greitai sudirginama, todėl kūdikiui gali kilti diskomfortas, skausmas ir odos infekcijos. Išsausėjimas, niežulys ir bėrimai yra dažnos gležnos odelės bėdos. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių alerginius bėrimus, jų priežastis, tipus, gydymo būdus ir prevencines priemones.
Įvadas
Naujagimio oda pamažu prisitaiko prie naujos aplinkos, toliau vystosi jos struktūra, o tai užtrunka iki vienerių metų. Apsauginė odos funkcija šiuo laikotarpiu dar silpna, nes palyginti su suaugusiųjų, naujagimio ir kūdikio odos raginis sluoksnis yra daug plonesnis. Mažylio odelę dirgina šlapimo ir išmatų fermentai, šiluma ir drėgmė, trina sauskelnės ir drabužėliai. Labiausiai nukenčia kirkšnių ir sėdmenų sritys, todėl šiose vietose greitai atsiranda paraudimų ir bėrimų.
Kūdikių odos ypatumai
Kūdikių ir vaikų oda skiriasi nuo suaugusiųjų. Tai susiję su nepakankamai išsivysčiusiomis odos funkcijomis, kurioms, gimus kūdikiui, išsivystyti reikia tarsi nuo nulio. Dažniausios kūdikių ir vaikų odos ligos yra prakaitinė, vystyklų, kontaktinis ar seborėjinis dermatitas, dažnam - atopinis arba alerginis odos uždegimas.
Pasak naujagimių gydytojos Lilijos Banėnienės, naujagimio raginis sluoksnis yra labai plonas - 3-4 ląstelių. Kaip tik šis sluoksnis atlieka apsauginę funkciją, todėl naujagimio oda yra lengvai pažeidžiama. Plona oda neužtikrina pakankamos termoreguliacijos, todėl naujagimiai labai greitai perkaista ar atvėsta.
Naujagimio odoje yra gausus kapiliarų tinklas. Ši savybė lemia greitesnį infekcijos plitimą ir apsauginė funkcija yra silpnesnė negu suaugusiojo. Kita vertus, gausus kapiliarų tinklas užtikrina spartesnę dujų apykaitą ( kūdikis beveik „kvėpuoja oda“), ir ši funkcija yra daug kartų intensyvesnė negu suaugusiojo. Vaiko odoje yra gausu vandens (naujagimio odoje yra 80-90 proc., o suaugusio - 65-67 proc. vandens). Plona oda aukštesnėje aplinkos temperatūroje greitai praranda drėgmę ir tampa sausa. Be to, kūdikio odoje nedaug melanino, todėl oda neapsaugota nuo ultravioletinių spindulių poveikio.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Dažniausi kūdikių odos bėrimai
Atopinis dermatitas (Atopinė egzema, Neurodermitas)
Atopinis dermatitas, kitaip neurodermitas arba atopinė egzema - lėtinė liga, pasireiškianti nuolatiniu odos niežuliu, sausumu ir uždegiminiais procesais: paraudimu, patinimu, žaizdelėmis. Dažniausiai (90 proc. atvejų) ji prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Atopinė egzema suaugusiems dažniausiai pažeidžia alkūnių ir kelių raukšlių odą, kaklą, veidą, kartais - zonas aplink akis.
Profesorė L. Malinauskienė sakė, kad vieno atsakymo, kas sukelia atopinį dermatitą, nėra. „Atopinis dermatitas yra lėtinis odos uždegimas tam tikrose vietose. Kokia priežastis? Gali būti įvairi. Bet vienareikšmiškai aišku, kad be genų problemų čia neapsieinama. Matosi paveldėjimai, kai iš kartos į kartą tos problemos perduodamos. Matoma ir tai, kad ši liga susijusi su kitomis ligomis, kurios jau gali būti alerginės. Aplinka irgi turi įtakos: sakoma, kad gal saulės per mažai, vanduo per kietas. Bet šia liga sergama visame pasaulyje: ir Afrikoje, ir Viduržemio jūros šalyse, kur ir dieta puiki, ir saulės daug. Nėra vieno veiksnio, bet yra daug veiksnių, kurie būklę pablogina“, - aiškino profesorė L. Malinauskienė. Pasidomėjus, kiek ligai poveikio turi stresas, docentė A. Chomičienė sakė, kad negalima pasakyti, jog visi žmonės, kurie stresuoja susirgs atopiniu dermatitu. Bet stresas neabejotinai gali paūminti šią ligą.
I. Kisielienė pasakojo, kad didžioji dalis pacientų pirmuosius šios ligos simptomus pajunta jau kūdikystėje, būdami 2-4 mėnesių amžiaus arba vėliau. Be abejo, yra pacientų, kurie suserga jau suaugę, tiesa tokių pacientų yra nedidelis procentas. „Kūdikių odoje tėvai pastebi raudonas pleiskanojančias dėmes arba plėmus, kurie gali niežėti. Iš pradžių niežėjimas ne visada būna išreikštas, tačiau po kelių savaičių arba mėnesių niežėjimas būna vienas iš pagrindinių simptomų“, - aiškino gydytoja I. Kisielienė.
Kūdikiams bėrimai, sukelti atopinio dermatito, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Dažniausiai beria vietose, kurios turi didesnį kontaktą su aplinka, kur oda trinama. „Pirmuosius simptomus kūdikiams pastebime skruostų odoje. Kartais yra toks senovinis terminas „diatezė“, kai yra raudoni, ryškūs skruostai. Taip pat galima matyti bėrimus rankų ir kojų paviršiuje. Ir kūdikiams dažniau būna išberti tiesiamieji paviršiai, kuriais pradėjęs ropoti kūdikis daugiau liečiasi, taip pat nugara, pilvas“, - vardijo gydytoja I. Kisielienė. Suaugusiems žmonėms bėrimų vietos keičiasi. „Dažniausiai išberiami lenkiamieji paviršiai, tai yra galūnių linkiai. Bet veidas taip pat neretai išberiamas. Suaugusiems irgi būdingas plaštakų paviršiaus bėrimas“, - sakė docentė A. Chomičienė.
Profesorė L. Malinauskienė sakė, kad šios dvi ligos neretai persipina - atopinis dermatitas ir alergijos. „Alergija yra stipri imuninė reakcija į aplinką. Kada turime odos bėrimus, vadinasi, imuninė sistema į kažką reaguoja, bet tai pasireiškia odoje. Tai, į ką reaguoja, gali būti alergenai, bet taip pat ir dirginančios medžiagos, nes kaip minėjome, ta liga susijusi su genų pakitimais ir tuo, kaip ta oda susiformavusi, kokios joje yra problemos.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Visų pirma tai - infekcija. Visi žmonės, sergantys atopiniu dermatitu, ant savo odos nešioja auksinį stafilokoką, kuris gali sukelti ir pūlingą uždegimą paūmėjimo atveju. „Turintys atopinį dermatitą žmonės turi ir sutrikusį imunitetą prieš virusines infekcijas, ypatingai prie herpes virusų šeimą. Taigi, kuo mažesnis vaikas, kuo jo įgytoji imuninė sistema mažiau išsivysčiusi, tuo jam tas herpesas gali būti labiau išplitęs: ir sistemiškas, ir su encefalitais. Todėl nereikia bučiuoti tokių vaikų, jeigu ant lūpos yra herpesiukas“, - šyptelėjo gydytoja. Dėl atopinio dermatito gali plėstis ir esamų alergijų spektras, atsirasti naujų alergijų. Taip pat dėl nuolatinio niežėjimo, nesveikai atrodančios odos ir daugybės apribojimų, būtinybės teptis odą, gali sukelti ir psichologinių problemų. Be to, neišsimiegojimas dėl niežėjimo gali vaikams sukelti ir dėmesio, ir koncentracijos sutrikimų, depresyvių minčių. „Net ir tarp suaugusiųjų žymiai daugiau priklausomybių būdinga žmonėms, turintiems sunkų atopinį dermatitą“, - sakė profesorė.
Gydytoja I. Kisielienė pridūrė, kad ligos išnykimo pacientai, deja, negali kontroliuoti. „Bus tokių situacijų, kuomet, net jeigu jie koreguoja gyvenimo būdą, vengia visų provokuojančių veiksnių, liga paaštrės. Bet mes galime kontroliuoti simptomus, žinodami, ką daryti, kai atsiranda bėrimas. Pradėjus gydymą laiku ir adekvačiai, simptomai automatiškai susilpnėja ir tada atsiranda ligos kontrolės pojūtis. Tada tampa ramiau gyventi“, - paaiškino gydytoja.
Gydytoja A. Chomičienė papildė, kad ne visada ir teigiamas alergijos testo atsakymas, gautas laboratorijoje, reiškia, kas žmogus turi alergiją ir to alergeno reikėtų vengti. „Ne visada teigiamas testas reiškia klinikinę alergiją ir turi įtakos ligos eigai. Tai turėtų vertinti ir su pacientu aptarti specialistas. Liga susideda iš daugelio faktorių ir alergija yra tik vienas iš mozaikos gabalėlių“, - sakė docentė.
Jeigu užklupo staigus niežulys, odą galima paplekšnoti - tai padėtų sumažinti įkyrų pojūtį. Niežulį gali nuslopinti ir šaltis: šaltas kompresas arba ledukai iš šaldymo kameros. Vaistinėje galima įsigyti ir specialių purškalų, kurie padeda nuslopinti nemalonų pojūtį. Kad pacientas nevalingai naktį nenusikasytų odos, galima nusikarpyti trumpai nagus ir miegoti užsidėjus medvilnines pirštines. Taip pat yra labai veiksmingų kompensuojamų vaistų, kurie labai greitai slopina ir uždegimą, ir niežulį.
Prakaitinė
Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Kūdikių prakaitinis bėrimas - tai neinfekcinis uždegimo procesas, atsirandantis dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Nuprausus bėrimus galima patepti kūdikių odos priežiūrai skirtais kremais. Svarbiausia, kad vaikutis būtų švarus, ne per daug prirengtas, neperkaistų ir nenusikasytų. Per kelias dienas spuogeliai išnyksta. Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Prakaitavimo sukeltas bėrimas yra uždegiminė odos būklė. Ji atsiranda tarp odos raukšlių kaip rausvas bėrimas, ten, kur oda trinasi ir kur blogiau cirkuliuoja oras. Įprastai jį pastebėsite po pažastimis, kaklo raukšlėse, ant užpakalinės kelių pusės (pakinkliuose), po krūtimis, kirkšnių srityje ir tarp pilvo odos raukšlių. Vietos tarp odos raukšlių yra šiltos ir drėgnos, o tai yra palanki terpė mikroorganizmų dauginimuisi. Esant prakaitavimo sukeltam bėrimui dažnai kartu pasireiškia grybelių sukelta infekcija. Ši būklė vadinama prakaitavimo sukeltu grybeliniu bėrimu.
Prakaitinės bėrimo formos:
- Paviršinis bėrimas - dažniausiai pastebimas savaitės nesiekiantiems naujagimiams. Dažniausiai stebima 1-2mm dydžio pūslelės pripildytos skaidraus skysčio, pūslelės lengvai pratrūksta, tačiau uždegimą sukelia retai.
- Raudonasis bėrimas - dažniausiai pasireiškianti bėrimo forma. Latakas užsikimšęs gilesniuose odos sluoksniuose sukelia aplinkinį odos uždegimą, stebimos 2-4 mm dydžio papulės (smulkūs, iškilūs odos spalvos bėrimai), kuriuos supa odos paraudimas. Bėrimas nesusijęs su plauko folikulu.
- Gilioji - latakas užkemšamas giliai (tarp epidermio ir dermos), matomos 1-4 mm rausvos ar odos spalvos papulės, joms nebūdingas niežėjimas, liečiant - standžios.
Veiksniai, galintys sukelti odos uždegimą arba jį sustiprinti - drėgmė, karštis, oro cirkuliacijos trūkumas ir trintis tarp odos raukšlių. Be to, prie šios būklės gali prisidėti prakaitas, šlapimas ir išmatos.
Didesnė tikimybė, kad jums pasireikš prakaitavimo sukeltas bėrimas, jei: turite viršsvorio; sergate cukriniu diabetu; susilpnėjusi jūsų imuninė sistema dėl chemoterapijos ar ŽIV; turite protezą, įtvarą ar dirbtinę galūnę; yra didelis karštis ir drėgmė; dėvite per ankštus drabužius ir batus; ilgą laiką esate prikaustytas prie lovos. Prakaitavimo sukeltas bėrimas dažniausiai pasitaiko vasaros mėnesiais arba žmonėms, kurie daug sportuoja.
Kūdikiams dažnai pasireiškia prakaitavimo sukeltas bėrimas dėl jų putlumo, trumpo kaklo ir sulenktos laikysenos. Nors šios kūdikių odos raukšlės žavios, jose kaupiasi drėgmė, todėl svarbu jas reguliariai nusausinti. Kalbant apie kūdikių iššutimus, labiausiai pabrėžiama sauskelnių sritis. Tačiau nereikia susitelkti tik į kūdikio sėdmenų sritį - iššutimų gali būti bet kuriose odos raukšlėse (kaklo, šlaunų, pažastų), galūnių linkiuose, taip pat už ausų ir net po žinduku. Kuo kūdikis apvalesnis, tuo jo odos raukšlės gilesnės ir linkusios šusti. Tačiau klaidinga galvoti, kad liesesnis kūdikis nešus. Iššutimų profilaktika - higiena ir oro vonios.
Iššutimų netepkite po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis: vitamino D tirpalu, spiritu, jodu, nebarstykite krakmolu.
Baltieji naujagimių spuogai (Milija)
Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Kada atsiranda? Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.
Naujagimių aknė
Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Priežastys: naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Gydymas: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.
Naujagimių toksinė eritema
Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Priežastys: nepaisant gąsdinčiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.
Alerginis bėrimas
Alerginis bėrimas vaikams - tai odos reakcija į įvairius alergenus, tokius kaip maistas, vaistai, aplinkos dirgikliai (pavyzdžiui, žiedadulkės, gyvūnų kailiai, dulkės) ir kitos medžiagos. Alerginis bėrimas gali pasireikšti įvairiai: nuo lengvų odos paraudimų iki sunkių, į pūslės panašių bėrimų, kurie niežti ir sukelia diskomfortą.
Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda vietose, kurios tiesiogiai kontaktuoja su alergenu, pavyzdžiui, ant veido, rankų ar kojų. Bėrimas gali būti raudonas, niežtintis ir pūslelėmis arba šašais dengtas. Tuo tarpu virusinis bėrimas dažnai prasideda nuo tam tikrų kūno vietų, pvz., veido ar viršutinės kūno dalies, ir vėliau plinta toliau. Alerginiai bėrimai paprastai būna susiję su kitais alergijos simptomais, tokiais kaip sloga, čiaudulys, akių ašarojimas arba dusulys. Alerginiai bėrimai dažnai atsiranda staiga, vos kelios minutės po kontakto su alergenu. Jie gali atsirasti bet kuriuo metu ir būti labai įvairūs - nuo lengvo paraudimo iki stipraus bėrimo su pūslėmis.
Kontaktinis dermatitas
Kontaktinis dermatitas - tai kitokio tipo egzema, kurią sukelia fizinis prisilietimas prie ko nors, kas dirgina arba sukelia alerginę reakciją. Šiam sutrikimui būdingas intensyvus niežulys, lydimas bėrimo su skysčio pripildytomis pūslelėmis. Skiriami du kontaktinio dermatito tipai: dirginantis, kuris yra dažnesnis ir pasireiškia, kai oda reaguoja į kokią nors cheminę medžiagą (pvz., kvepalus ar ploviklį), ir alerginis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kokią nors medžiagą. Dažni kontaktinio dermatito sukėlėjai yra nikelio papuošalai, plaukų dažai, kosmetika, odos priežiūros priemonės, nagų lakas, formaldehidas, šveičiamasis alkoholis ir nuodingoji gebenė. Lietuvoje, pvz., rūta, dilgėlė ar kiti daug eterinių aliejų turintys augalai.
Seborėjinis dermatitas
Seborėjinis dermatitas (kartais vadinamas „galvos egzema“) yra grybelio sukeliamas bėrimas. Šis grybelis dažniausiai auga riebaluotis linkusiose kūno vietose, tokiose kaip galvos oda, veidas, viršutinė krūtinės dalis ir nugara. Pastebėta, kad per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius juo serga apie 12 procentų gyventojų ir iki 70 procentų kūdikių, kol sulaukia vienerių. Dažnai jį sukelia Malassezia genčiai priklausantys grybai.
Grybelinė infekcija
Simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje infekcija pasireiškia, tačiau visus juos sukelia grybelis. Užsikrėsti galima kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, naminiu gyvūnėliu ar paviršiumi, ant kurio „gyvena“ grybelis. Šios grybelinės infekcijos taip pat gali būti perduodamos per tokius daiktus, kaip batai ir rankšluosčiai. „Pasigauti“ šią infekciją galima persirengimo kambaryje, prie baseino ir pan.
Bakterinė infekcija
Bakterinės infekcijos gali prasidėti kaip nekaltas nubrozdinimas, bet negydomos jos gali virsti didelėmis problemomis. Nesutvarkyta žaizda, vabzdžio įkandimas ar kitas odos pažeidimas gali leisti bakterijoms patekti į jūsų odą ir joje veistis. Susidariusi infekcija gali būti mažos dėmelės dydžio arba išplisti po visą kūną, o infekcijos sunkumas taip pat gali būti įvairus - nuo nedidelio užpūliavimo iki pavojingos gyvybei būklės.
Dilgėlinė
Dilgėlinę gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant tam tikrus maisto produktus (pvz., žemės riešutus, kiaušinius, riešutus ir vėžiagyvius), taip pat vaistus, didelį šaltį ar karštį ir ligas bei vabzdžių įkandimus. Taip pat gali būti kalta ir genetika. Bėrimas atsiranda, kai, reaguodamos į dirgiklį, organizmo ląstelės išskiria histaminą, cheminę medžiagą, kuri priverčia organizmą įsijungti į uždegiminę veiklą, kad atsikratytų alergeno. Organizmui reaguojant į histaminų antplūdį, atsiranda dilgėlinė ir patinimas. Jei dilgėlinę lydi akių, burnos, rankų, pėdų, kojų ar gerklės patinimas arba pasunkėjęs kvėpavimas, gali būti, kad sergate angioneurozine edema. Ji panaši į dilgėlinę, tačiau gali būti sunkesnė ir dažnai pažeidžia akis ir lūpas. Sunkiausiais atvejais gali būti pažeidžiami vidaus organai, pavyzdžiui, kvėpavimo takai ir žarnynas.
Pūslelinė
Ant lūpų iškilusią pūslelę tikriausiai esame turėję visi. Vis dėlto kartais Herpes simplex viruso sukeliama būklė pasireiškia ir kitose kūno vietose. Nors herpes simplex viruso (HSV) infekcijos gali būti perduodamos lytiniu keliu, tai nėra vienintelis būdas, kaip virusas perduodamas tarp žmonių. Medikų teigimu, mažiausiai 80 proc. žmonių yra užsikrėtę herpeso virusu, kai pradeda lankyti darželį. Tai įvyksta dėl bendrų žaislų, giminaičių bučinių ir kitų kontaktų su viruso nešiotojais. Mūsų imuninė sistema paprastai kovoja su šia liga, todėl simptomų visi užsikrėtusieji nejaučia. Tačiau apie 20 proc. žmonių išberia. Burnos herpesas, dažniausiai 1 tipo HSV, paprastai yra opaligės kaltininkas, kuris atsiranda vaikystėje per neseksualinį kontaktą. Herpeso protrūkį gali sukelti stresas, liga, nuovargis ir saulės spinduliai, teigia „Harvard Health Publishing“. Nors tai pasitaiko retai, tačiau lazerio ir injekcinės procedūros (pvz., lūpų užpildas) gydytojo kabinete taip pat gali išprovokuoti bėrimą. Herpeso infekcijos paprastai kartojasi toje pačioje kūno vietoje, nes virusas gyvena po oda.
Juostinė pūslelinė
Tai virusinis bėrimas, dažnai atsirandantis po vėjaraupių. Šie skausmingi, niežtintys ir dilgčiojantys bėrimai paprastai atsiranda ant liemens vienoje kūno pusėje, kartais - ant veido. Todėl virusą labai lengva diagnozuoti. Svarbu žinoti, kad juostine pūsleline sergantys žmonės neplatina viruso kitiems žmonėms, tačiau jie gali užkrėsti kitus vėjaraupiais, jei tas asmuo nesirgo vėjaraupiais ir neturi susidariusio imuniteto.
Kūdikių odos priežiūra
„Svarbiausias dalykas yra saugoti kūdikio odelę ir netrukdyti jai kvėpuoti”, - sako naujagimių gydytoja L. Banėnienė. Optimali aplinkos temperatūra - tai viena svarbiausių sąlygų norint tinkamai prižiūrėti odą. Kūdikio odos termoreguliacija silpna, todėl oda negali palaikyti nekintamos kūno temperatūros keičiantis aplinkos temperatūrai. Kambaryje, kuriame gyvena kūdikis, nuolat turėtų būti apie 20º šilumos (perkaitus gali atsirasti prakaitinis bėrimas), pakankamai erdvės, nuolat cirkuliuoti grynas oras. Kuo dažniau vėdinkite kambarį, kuriame kūdikis žaidžia, miega, gyvena. Nerenkite jo per šiltai nei dieną, nei naktį…
Maudymas
Sveiką kūdikį būtina maudyti kasdien. Jei oda nepakitusi, papildomų priemonių naudoti nereikia. Į vonelę pilame apie 37ºC temperatūros vandens iš čiaupo (vandens virinti nereikia), o muilą naudojame 1-2 kartus per savaitę. Jei kūdikėlio odelė linkusi sausėti, maudymo metu į vonelę galime įpilti šaukštelį specialaus aliejaus. Po maudynių kūdikio odelę labai atidžiai nusausinkite, ypač raukšles. Galite naudoti aliejų, tačiau būkite itin atidūs - oda pasidaro slidi, ir kūdikis gali išslysti iš rankų. Odos rankšluosčiu netrinkite, nusausinkite priglausdami rankšluosčiu.
Odos drėkinimas
Vaiko odą apžiūrinėkite kiekvieną dieną. Jei pastebėjote sausus plotus, juos sudrėkinkite intensyviu drėkinamuoju kremu ar losjonu. Taip pat tinka naminės priemonės - saulėgrąžų ar alyvų aliejus (prieš naudojimą aliejų pakaitinkite), uždegimą slopinantis medetkų aliejus arba kitas aliejus, skirtas kūdikio odos priežiūrai.
Raukšlių priežiūra
Atidžiai prižiūrėkite raukšlių odą - kirkšnis, kaklą, kelius ir kt. „Nupraususios gerai nusausinkite linkusią šusti odą ir tepkite ją specialiais kremais, kurių sudėtyje yra cinko oksido. Kremu tepkite užpakaliuką po kiekvieno prausimo. Raukšlėms prižiūrėti tinka ir specialūs prausikliai. Tačiau negalima kremu tepti visos odos - tai trukdo jai kvėpuoti”, - pataria vaikų gydytoja.
Oro ir saulės vonios
Saikingos saulės vonios yra būtinas odos higienos elementas, svarbi profilaktinė priemonė nuo prakaitinio bėrimo ir iššutimų. Vystydami kūdikį leiskite jam pabūti nuogam - tegul pasimuisto, pakrykštauja, tai ne tik geros emocijos, bet normalizuojasi prakaito liaukų veikla, oda geriau kvėpuoja. Labai efektyvios oro vonios, trunkančios 10-15 min. Vasarą jas galima daryti atvirame lauke. Rudeniop, be abejo, reikės apsieiti be saulės vonių, bet oro vonias galima puikiai atlikti ir kambaryje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei ūmių kūdikių odos būklių nepavyksta nuraminti per kelias dienas, savaitę, reikia pasitarti su gydytoju dėl gydymo ar diagnozės patikslinimo. Taip pat kreipkitės į gydytoją, jei:
- Bėrimas stiprėja arba plečiasi.
- Atsiranda pūlingo bėrimo požymiai.
- Kūdikį vargina stiprus niežulys.
- Atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.
Gydymo būdai
Pagrindinis gydymo būdas - vengti veiksnių, kurie sukelia pagausėjusį prakaitavimą. Medikamentinis gydymas vietiniais kortikosteroidais naudojamas esant išreikštam niežėjimui, uždegimui, prisidėjus antrinei infekcijai. Gydymas lazeriu - mažiausiai invazinis, mažiausiai skausmingas ir mažiausiai žymių odoje paliekantis metodas.
Jei bėrimas yra alerginis, svarbu nustatyti alergeną ir vengti kontakto su juo. Gydytojas gali paskirti antihistamininius vaistus, kurie sumažins niežėjimą ir uždegimą. Virusinio bėrimo gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kai kuriems virusams nėra specifinio gydymo, todėl gydymas dažnai būna simptominis: karščiavimą mažinantys vaistai, skysčių vartojimas ir poilsis.