Žindymas - natūralus, tačiau sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka. Tai labiau panašu į mokymąsi vaikščioti, nei į kvėpavimą. Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio žindymo naudą tiek mamai, tiek vaikui, paneigsime mitus ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus.
Žindymo Sėkmės Paslaptis - Palaikymas
Jeigu paklaustume bet kurios žindančios mamos, kas ją paskatino sėkmingai žindyti, dažna atsakytų, kad tai buvo artimųjų, draugų, specialistų palaikymas ir supratimas. Žindymas yra natūralus, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka. Jis yra labiau panašus į mokymąsi vaikščioti (veiksmas, kurį reikia išmokti) nei į kvėpavimą (didelių pastangų nereikalaujanti, automatinė organizmo funkcija). Dažnai dėl aplinkos spaudimo ar neigiamų komentarų moteriai gali kilti abejonės dėl savo gebėjimo gaminti pieną ir žindyti, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žindymas kelia nerimą ir tampa tikru iššūkiu. Todėl labai svarbu, kad šeima, draugai ir specialistai būtų šalia ir padėtų mamai jaustis užtikrintai dėl savo pasirinkimo, palaikytų ar nukreiptų tinkama linkme, iškilus problemai.
Žindymo Nauda Mamai
Žindymo nauda moteriai neapsiriboja vien fiziniais ar kt. teigiamais sveikatos būklės privalumais. Sklandus žindymas (pabrėžiant žodį - sklandus) kuria ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko, padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką (žindant išsiskiria hormonai, skatinantys gerą savijautą ir atsipalaidavimą). Šis procesas suteikia mamai pasitikėjimo savimi, padeda sukurti emocinį saugumą ir stiprina jausmą, kad ji gali patenkinti savo vaiko poreikius. Fiziologiškai žindymas padeda mamai greičiau atsistatyti po gimdymo, nes kūdikio stimuliuojamas spenelis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis stiprina gimdos susitraukimus ir mažina kraujavimo riziką, skatindamas gimdą greičiau grįžti į pradinę būklę. Taip pat tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda teigiamai kontroliuoti nėštumo metu priaugtą svorį bei mažina osteoporozės riziką vėlesniame gyvenimo etape. Jeigu moteris dėl vienokių ar kitokių priežasčių nežindo, šios rizikos didėja.
Emocinė Nauda Mamai
Iš moteris-gyvybės davėja pereinama į kitas stadijas: mamos gimdytojos ir mamos maitintojos etapą. Giliai širdyje to trokšta didžioji dauguma moterų, kurios neseniai tapo mamomis.
Žindymas kaip Streso Mažinimo Priemonė
Žindymas nėra vien tik maistinių medžiagų perdavimas iš mamos į vaiką. Maistinių medžiagų perdavimas yra svarbus ir turi savus privalumus, tačiau žindymas yra kievieną dieną ir naktį vykstantis mamos ir kūdikio bendravimas, kuris daro didelę teigiamą įtaką abiems. Nustatyta, kad kūdikiui esant prie krūties mamai mažėja stresas: iš karto palengvėja dabartinio streso keliama reakcija. Šiam efektui išgauti nepakanka kūdikį laikyti ant rankų, kūdikis iš tiesų turi savo oda liesti mamos krūtį. Žindanti mama pirmaisiais mėnesiais tai ir daro: kūdikis turėtų žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą bent 20-30 minučių, o tai sudaro bent 4 val per parą, kurias mama praleidžia sumažėjusiomis streso sąlygomis - tai yra labai daug lyginant su tuo, kad nežindanti mama neturi tokių lengvai prieinamų ir reguliariai taikomų priemonių stresui sumažinti. Po to, kai kūdikis praleido prie krūties 30 minučių, mamos daug ramiau reaguoja į aplinkos keliamą stresą. Mokslininkai laboratorijoje mamoms, laikiusioms savo mažylius oda prie odos, tyčia bandė sukelti stresą ir jiems nepavyko! Šis efektas truko bent pusvalandį po kontakto su kūdikiu. Vadinasi mamai, kuri žindo, poilsis nuo streso gali būti ne 4 val., o 8 val. Šis faktas labai svarbus ir mamoms, kurios nežindo ar negali žindyti savo kūdikių. Net ir nežindant, o tiesiog glausdamos kūdikį prie krūties (nebūtinai burnyte prie spenelio, tiesiog veiduku prie krūties) mamos gali padėti sau atsipalaiduoti ir sumažinti savo patiriamą sresą.
Taip pat skaitykite: Teisės nėščiosioms ilgalaikio nedarbingumo atveju
Apsauga nuo Depresijos
Tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis stresas skatina uždegiminius procesus mamos kūne, nes patirdamas stresą mūsų kūnas spėja, kad galime patirti ir fizinius sužeidimus, į juos gali patekti infekcija ir su ja reikės kovoti, todėl ima ruoštis šiai kovai. Uždegiminiai procesai taip pat yra ir viena iš depresijos priežasčių. Streso sumažėjimas leidžia mamos kūnui skirti mažiau išteklių pasiruošimui kovai su infekcijomis ir tuo pačiu mažina mamos depresiją. Gamta numatė, kad mamos negyvens idealiomis sąlygomis, todėl pasirūpino priemonėmis, kaip sumažinti neigiamas mamos sunkumų patiriamas pasekmes kūdikiui.
Ilgalaikė Nauda Moters Sveikatai
Jeigu mama žindo 12 mėnesių, ji patiria ilgalaikę žindymo naudą savo fizinei sveikatai: mažėja susirgimo diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis rizika, mažėja tikimybė, kad mamai kils problemų dėl aukšto kraujospūdžio ar aukšto trigliceridų kiekio kraujyje. Šios ligos yra pagrindinės moterų mirčių priežastys visame pasaulyje. Jos dažniau atsiranda moterims, patiriančioms daug streso,o mes jau žinome, kad žindymas mažina stresą. Ilgiau žindančioms mamoms sumažėja tam tikrų ligų, pavyzdžiui, krūties, kiaušidžių vėžio, diabeto, hipertenzijos, infarkto ir kt.
Žindymo Nauda Vaikui
Žindymas yra unikalus tuo, kad su Motinos pienu vaikas gauna visas maistines medžiagas, reikalingas pagal jo amžių ir vystymąsi. Mamos pienas, skirtingai nei kitos alternatyvos, turi ne tik tinkamą baltymų, riebalų ir vitaminų santykį, bet ir imuninės sistemos komponentus, kurie saugo kūdikį nuo infekcijų ir ligų. Nuo pat pirmųjų žindymo dienų kūdikis gauna priešpienį - tirštą geltoną, baltymais ir imunoglobulinais prisotintą skystį, kuris veikia kaip pirmoji apsauga. Ilgalaikis žindymas sumažina riziką susirgti alergijomis, astma, virškinimo trakto infekcijomis bei vidurinės ausies uždegimu. Taip pat tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai turi mažesnę riziką susirgti diabetu ir nutukimu vėlesniame gyvenime.
Emocinis ir Psichologinis Vystymasis
Žindymas taip pat turi ilgalaikį poveikį vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Žindymo metu vaikas jaučia fizinį artumą, kuris skatina saugumo ir prisirišimo jausmą. Tai labai svarbu vaiko pasitikėjimo savimi ir bendrojo psichologinio stabilumo ugdymui. Yra įrodyta, kad vaikai, kurie buvo žindomi, pasižymi geresniais kognityviniais gebėjimais. Dažnas glaudimasis prie mamos ir mamos reagavimas į kūdikio poreikius kuria saugų kūdikio prieraišumą. Kūdikių ir vaikų elgesio tyrimas parodė, kad vaikai, žindyti daugiau kaip 12 mėnesių, yra geresnės psichinės sveikatos, vertinant pagal specialią vaikų probleminio elgesio skalę. Žindyti 12 ar daugiau mėnesių vaikai visose amžiaus grupės, nuo 2 iki 14 metų, gavo geresnius elgesio įvertinimus nei visiškai nežindyti vaikai. Tuo tarpu nesaugus prieraišumas kūdikiui sulaukus 12-18 mėnesių didina ligų, kylančių dėl uždegiminių procesų, riziką sulaukus 32 metų: šienligės, periodontito, aterosklerozės, reumatoidinio artrito. Nesaugus prieraišumas kelia streso kiekį, o tai skatina uždegiminius procesus organizme. Ilgiau išimtinai žindyti kūdikiai buvo laimingesni nei kūdikiai, kurie anksčiau gavo kito maisto, nei mamos pienas. Galbūt šis laimingumas yra susijęs su kitais faktoriais, pvz., su jautriu atsiliepimu į kūdikio poreikius, ir taip reaguoti į kūdikį gali ne tik žindanti mama.
Apsauga nuo Ligos
Žinodami šias žindymo naudas vaikui, galime suprasti, kodėl mamoms taip svarbu jausti paramą ir palaikymą. Dažnai žindymo pradžia gali būti sudėtinga, tačiau esant tinkamai pagalbai ir palaikymui, mama gali įveikti šiuos iššūkius ir suteikti savo vaikui geriausią pradžią. Net kai vaikas gauna pagrindines dienos kalorijas su kietu maistu ar papildomai duodamu motinos pieno pakaitalu, tik motinos pienas aprūpina vaiko organizmą antikūnais prieš ligas. Jau 1996 metais E. E. Nemažai mamų pasakoja, jog vaikai nesirgo nei ausies uždegimu, nei gripu ar kitomis vaikystei būdingomis infekcijomis iki tol, kol nenustojo žindyti. Mamos piene yra tūkstačiai antivirusinių, antibakterinių, antiparazitinių faktorių, apsaugančių nuo daugybės infekcijų ir ligų, pvz. Žarnyno lazdelės sukelto viduriavimo, plaučių uždegimo, streptokokinės anginos, salmoneliozės, gripo, rotaviruso, raudonukės, kiaulytės, tymų, cukraligės, meningito, vaikystės vėžio (leukemijos). Na, o jeigu jau taip nutiko, kad žindomas vaikelis visgi susirgo, žindymas užtikrins, jo greitesnį pasveikimą, sumažins dehidratacijos riziką, hospitalizacijos tikimybę, ir mažesnį svorio netekimą!
Taip pat skaitykite: Svarbiausi ilgalaikio nėštumo aspektai
Nepasisekęs Žindymas: Nežindymo Trauma ir Pagalbos Nebuvimas
Nepaisant daugybės žindymo privalumų, kai kurioms moterims žindymas tampa neįmanomas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti sveikatos problemos, medicininės komplikacijos ar intervencijos, nepakankama pieno gamyba (dėl anatominių priežasčių) ar psichologiniai barjerai. Nesėkmingas žindymas mamoms dažnai sukelia didelį stresą ir nusivylimą, ypač jei nepavyko pasiekti savo žindymo tikslų. Šis išgyvenimas vadinamas nežindymo trauma - tai emocinė žala, kurią moteris gali patirti dėl nepasisekusio žindymo ar neišpildytų lūkesčių. Labai svarbu paminėti, kad nežindymo trauma dažnai kyla ne tik dėl paties fakto, kad žindymas nepavyko, bet ir dėl aplinkos reakcijos bei paramos trūkumo. Jei mama nesulaukia tinkamos pagalbos ir supratimo iš šeimos ar specialistų, ji gali jaustis izoliuota, kalta ar nepilnavertė. Deja, visuomenėje kartais vyrauja nuostata, kad tik žindanti mama yra gera mama, o tai gali dar labiau pabloginti moters emocinę būklę. Todėl itin svarbu suprasti, kad kiekvienos mamos kelionė yra unikali. Jeigu žindymas yra ne toks, kokio tikėtasi, tai nereiškia, kad mama nesirūpina savo vaiku ar jį myli mažiau. Priešingai, mamos, kurios susiduria su žindymo sunkumais, dažnai daro viską, kas tik įmanoma, kad kuo ilgiau galėtų savo pienu maitinti vaikelį. Net jei kalbama tik apie Meilės lašus, kurie nors ir nepatenkina visų vaikelio maisto poreikių, tačiau atspindi milžiniškas mamos pastangas, kad bent lašelį savo pieno galėtų duoti mažyliui.
Kaip Galime Padėti?
Kadangi žindymo sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkos paramos, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad mamos jaustųsi palaikomos. Štai keletas būdų, kaip tai padaryti:
- Būkime empatiški ir supratingi: klausykitės mamų be išankstinių nuostatų ir nesmerkite jų pasirinkimų, nesvarbu, ar jos žindo, ar maitina alternatyviais būdais. Kiekviena situacija yra unikali, ir visos mamos nusipelno paramos. Nėra blogo ar gero maitinimo būdo, bet yra būdas, kuris geriausiai tinka konkrečiai šeimai.
- Palaikykime ir padėkime: jei pastebite, kad mamai sunku žindyti, suteikite jai konkrečią pagalbą, pavyzdžiui: pasirūpinkite ir prižiūrėkite vaikelį, kol mama ilsėsis arba intensyviai dirbs nusitraukinėdama pieną. Taip pat galite pasisiūlyti padėti surasti žindymo konsultantą ar kitą specialistą, kuris suteiktų profesionalią pagalbą ir palaikymą.
Nepriklausomai nuo to, ar moteris nusprendžia žindyti, ar maitinti dirbtiniu pieno mišiniu, svarbu gerbti jos sprendimą ir palaikyti šiame kelyje. Svarbiau, nei mūsų įsitikinimai ar norai, yra informuotas ir sąmoningas mamos pasirinkimas, kuris dažnai yra pagrįstas geriausiais ketinimais ir siekiais dėl savo ir vaikelio gerovės.
Ilgalaikis Žindymas: Faktai ir Skaičiai
Ilgalaikis žindymas - tai žindymas ilgiau nei vienerius metus. Lietuvoje dar ne retai mamai reikia įrodinėti išimtinio žindymo vos iki 6 mėnesių amžiaus naudą, o ką jau kalbėt apie žindymą metus ar dvejus. Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja žindyti bent 12 mėnesių ir ilgiau tiek, kiek mama ir vaikas nori.
Mitai apie Ilgalaikį Žindymą
Bijoma, jog ilgai žindomas vaikas bus išlepęs, „mamyčiukas“, ar vėluos jo savarankiškumo vystymasis. Mažylis vos pradėjęs vaikščioti, vis atsisuka įsitikinti, ar kartu lydi jį mama, kuri iškilus pavojui visada bus šalia ir jam padės. Vaikutis po įspūdžių kupinos dienos, sugrįžta prie mamos krūties nusiraminti, pasiguosti, pasidalinti patirtais įspūdžiais. O atėjus laikui ir sutiksėjus vidiniam laikrodžiui, žindomas vaikas lengviau išgyvena natūralų atsiskyrimą nuo mamos. Žindymas sąlygoja emocinį prisirišimą, dėl kurio, mamos tęsia žindymą vaikui atšventus pirmąjį gimtadienį. Žindomas vaikas lengviau paguodžiamas, kai užsigauna, serga ar įsižeidžia.
Taip pat skaitykite: Ar saugus cheminis garbanojimas nėštumo metu?
Mitybinė Vertė Ilgainiui
Įsitikinimas, kad mamos pienas ilgiau žindant praranda maistingumą ir virsta tarsi vandenėliu, yra klaidingas. Tyrimai rodo priešingai: motinos pienas išlaiko savo maistinę kokybę ir vertę visą žindymo laikotarpį, o nuo 12-ojo mėn. neretai tampa net šiek tiek kaloringesnis: jis teikia daugiau energijos, jame aptinkama daugiau riebalų, o tai gali teikti dar didesnę naudą sparčiai augančiam organizmui. Šiame tyrime buvo nustatyta, kad motinos pieno maistinė vertė vaiko antraisiais gyvenimo metais dažniausiai išlieka tokia pati. Cinko ir kalio motinos piene šiek tiek sumažėja, tačiau padidėja bendras baltymų kiekis.
Kada Nujunkyti?
Nėra nustatyto termino, kada jau laikas nujunkyti vaiką. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį kiekviena šeima turi priimti pati. Daugelis vaikų krūties natūraliai atsisako būdami 3-4 metų. Nujunkyti vaiką turite tuomet, kai 100 proc.
Statistika ir Rekomendacijos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teikia tokias rekomendacijas: iki 6 mėn. idealiausias kūdikiui maistas - motinos pienas, 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradedama duoti vertingo papildomas maisto ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau. JAV rinktos statistikos duomenimis, tarp 12 mėn. sulaukusių mažylių vis dar žindomų yra 36 proc., o tarp 18 mėn. Lietuvoje duomenų apie žindymą labai trūksta, tačiau mūsų šalyje išimtinai žindomi (t. y. vien tik mamos pienu maitinami) tik ~36,7-37,9 proc. kūdikių iki 6 mėn., iki 3 mėn. bent dalinai žindomų kūdikių dalis - 70,3 proc., o iki 6 mėn.
Žindymas ir Miegas
Pirma reakcija į pasakymą, kad žindymas leidžia mamoms geriau išsimiegoti yra “netiesa!”. Bet tyrimai rodo kad kaip tik žindančios mamos išsimiega geriau, nei nežindančios. Taip, žindomi kūdikiai miega trumpesniais intervalais (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 5,46 val.) nei nežindomi (ilgiausias išmiegotas intervalas yra 7,69 val.). Ir taip, ptabunda naktimis dažniau (vidutiniškai 2,52 karto per naktį), nei nežindomi kūdikiai (vidutiniškai 1,39 karto per naktį). Tačiau mamos, kurios žindo kūdikius, tipiškai užmiega greičiau, nei mamos, kurios maitina dirbtiniu maistu. Žindančios mamos užmiega vidutiniškai per 20 minučių, tuo tarpu nežindančioms mamoms prisireikia vidutiniškai 27 minučių užmigti. Jeigu mamai užmigti reikia daugiau kaip 25 minučių, jai gerokai padidėja rizika susirgti depresija. Taigi, nežindymas kelia depresijos riziką, o mamos depresija nežindant kelia riziką, kad kūdikis taip pat susirgs depresija! Kitas dalykas, kuris svarbus depresijos rizikai, yra kiek iš viso mama miega. Kuo mažiau valandų išmiegama, tuo didesnė depresijos rizika. Ir čia tyrimai kalba žindančios mamos naudai. Galbūt dėl to, kad nedaug mamų eina miegoti kartu su kūdikiais, visos mamos išmiega ne daugiau kaip 7 valandas per naktį. Žindančios mamos vidutiniškai miega daugiau (6,61 val.) nei nežindančios mamos (6,3 val.). Prie šio skirtumo neabejotinai prideda tai, kad žindančios mamos užmiega greičiau. Galiausiai vertinant mamų savijautą paaiškėja, kad mamos, kurios žindo, jaučiasi turinčios daugiau energijos dienos metu, nei tos, kurios maitina dirbtiniu maistu! Kartais, kai mamos po gimdymo skundžiasi, kad jos jaučiasi pavargusios - visiškai normalu taip jaustis po gimdymo! - joms siūloma papildomai pamaitinti kūdikį nutrauktu pienu ar dirbtiniu maistu. Tačiau tyrimai rodo, kad mišriai maitnančios mamos jaučiasi labiausiai pavargusios, net labiau, nei tos, kurios maitina vien tik dirbtiniu maistu.
Žindymas ir Socialiniai Aspektai
Maitinančios mamos, dažnai patiria aplinkinių spaudimą maitinimo klausimais. Iš pradžių visiems įdomu ar maitina pati. Vėliau, kai maitina šešis mėnesius, po truputį atsiranda „na? gal jau gana?” Dar vėliau spaudimas vis stiprėja. Ilgalaikis žindymas ne visada yra priimtinas visuomenei. Jei nuspręsite žindyti vaiką ilgai, galite sulaukti prieštaringų žvilgsnių ir kritikos. Gera žinia - kad jūsų pasirinkimą ir ilgo žindymo naudą palaiko ir įvairios tarptautinės organizacijos, ir medikų, ir mokslininkių bendruomenės. Laikui bėgant išmoksite atremti arba ignoruoti kritiką. Vaikui augant žindyti pagal poreikį, t. y. bet kada vaikui užsinorėjus, ne visada yra galimybių. Normalu, kad norėsite nustatyti tam tikras ribas bei tinkamą laiką. Pavyzdžiui, daugelis mamų vaikus žindo tik prieš pietų ir / arba nakties miegą, naktį. Su žindymu susijusios isterijos. Viena dažniau pasitaikančių priežasčių, paskatinančių mamas greičiau nutraukti žindymą - vaiko isterijos ir drabužių draskymas viešose vietose. Todėl vėlgi labai svarbu įsivesti aiškias taisykles (aišku, atitinkančias vaiko amžių), vaikui pačiam neleisti atidengti krūties, jei mama to nenori, ir t. t. Labai dažnai mamos yra linkusios būtent žindymą kaltinti dėl dažnų vaiko pabudimų naktį. Tačiau tie dažni kėlimaisi - natūrali vaiko raidos dalis, be to, tik žįsdamas vaikas nurimsta, atsipalaiduoja, greičiau užmiega, tad daugiau poilsio gauna ir tėvai.
Ilgalaikis Žindymas: Svarbus Indėlis į Vaiko Vystymąsi
- Žindymas Prisideda Prie Jūsų Vaiko Mitybos: Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
- Ilgalaikis Žindymas Prisideda Prie Jūsų Vaiko Sveikatos: Amerikos šeimos gydytojų akademija (2001) pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai (Gulick 1986). „Antikūnių yra gausu mamos piene ir jų daugėja žindymo metu“ (Hamosh 1991; p. 134). Tiesa sakant, kai kurių imuninių veiksnių koncentracijos mamos piene padidėja antraisiais vaiko gyvenimo metais ir taip pat atjunkymo proceso metu (Goldman 1983, Goldman ir Goldblum 1983, Hamosh 1991). Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.
- Ilgalaikis Žindymas Prisideda Prie Jūsų Vaiko Intelektinio Vystymosi.
- Ilgalaikis Žindymas Prisideda Prie Jūsų Vaiko Psichinės Ir Socialinės Raidos: Keletas tyrimų parodė teigiamą ryšį tarp ilgalaikio žindymo ir socialinės raidos (Duazo 2010, Baumgartner 1984). Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“. Anot Sally Kneidel (1990), „Tyrimai apie žindymo psichologinius aspektus yra labai menki.
- Žindyti Vaiką Yra Normalu: Amerikos Pediatrijos Akademija (2005) rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija (2012) ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma. „Vidutinis atjunkymo amžius yra nuo 6 mėnesių iki 5 metų. Kaltinimai, kad ilgalaikis žindymas yra žalingas mamai ar vaikui visiškai neturi medicininio ar mokslinio pagrindo“ - sako A. Eidelman, Žindymo medicininės akademijos prezidentas. „Iš tikrųjų svarbesnis klausimas yra kokia padaryta žala šiuolaikinės praktikos atjunkyti kuo anksčiau?“. Pasaulinė gydytojų organizacija pabrėžia, kad „mamos piene yra maistinių medžiagų, antikūnių ir vitaminų, kurių nėra mišiniuose ar karvės piene.
- Ilgalaikio Žindymo Nauda Mamai: mažina krūties vėžio riziką.
Smurto Perdavimo Nutraukimas
Dar vienas svarbus dalykas yra tas, kad smurtas ir traumos yra perduodamos iš kartos į kartą. Tyrimai rodo, kad vaikai, augę smurtaujančioje aplinkoje, patys taip pat yra linkę smurtauti. Galbūt iš čia ir kyla tarp lietuvių populiari mintis “mane tėvai mušė, ir aš užaugau puikus žmogus, todėl manau, kad mušti savo vaikus yra normalus būdas auklėti”. Mamos, patyrusios smurtą, nebūtinai pačios smurtauja, tačiau gali būti depresyvios arba pasirinkti sutuoktinius, kurie linkę smurtauti. Liūdndoji žinia čia yra ta, kad kūdikių miego problemos didina riziką, kad traumuojanti patirtis bus perduota kūdikiui. Jau žinome, kad mamos depresyvią nuotaikos poveikį žindymo skatinamas fizinis ir emocinis kontaktas pašalina.
tags: #ilgalaikis #zindymas #zelioniene