Nesivystantis nėštumas yra skaudus išgyvenimas moterims, kai embrionas arba vaisius žūsta gimdoje iki 21 nėštumo savaitės. Tai nėštumo komplikacija, kai embrionas ar vaisius nustoja augti. Organizmas kurį laiką gali „neatpažinti“ šio fakto, todėl nėščioji dažnai nesulaukia tipiškų persileidimo simptomų, tokių kaip stiprus kraujavimas ar spazmai. Ši būklė gali sukelti daug klausimų ir emocinę tuštumą. Suprasti, kas tai yra, kokios galimos priežastys bei kaip padėti sau po tokios patirties - svarbus žingsnis link sveikimo.
Nesivystančio nėštumo tipai
Nesivystantis nėštumas skirstomas į:
- Embrioninį nesivystantį nėštumą: kai nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį. Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną. Tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad moteris net nežino, kad yra nėščia. Esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
- Vaisiaus nesivystantį nėštumą: kai nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Embrioninio nesivystančio nėštumo požymiai
Jei kiaušialąstė sutriko, moteris galėjo pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti mėnesinės.
Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Mėnesinės yra sunkesnės nei įprastai
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime. Taip pat, nepaisant intensyvaus šios nėštumo tyrimo, 26-66% atvejų neišsivysčiusio nėštumo priežasčių lieka neaiškios.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Nesivystančio nėštumo priežastys
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui). Kad nėštumas nenutrūktų, patartina nustatyti šios komplikacijos atsiradimo rizikos veiksnius ir, jei įmanoma, juos pašalinti.
Akušeriai-ginekologai šiems veiksniams priskiria šias pozicijas:
- Moters amžius, jei jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų;
- Įprastas persileidimas;
- 1-ojo nėštumo nutraukimas (medicininis abortas);
- Pirminis ir antrinis nevaisingumas;
- Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos;
- Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos (74 proc. atvejų, tiriant endometriumo įbrėžimus ir kiaušialąstės audinius, nustatyta urogenitalinė infekcija);
- Hormoniniai sutrikimai;
- Lytinių organų infantilizmas;
- Gimdos fibroma, endometriozė;
- Partnerio spermos patologija;
- Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs, daugiau nei 7 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių takų).
Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė.
Be to, periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).
Kitos galimos priežastys
- Chromosominės anomalijos: Netinkamas genetinis „kodas“ trukdo vaisiui normaliai vystytis. Tai natūrali atranka, kuri dažnai nepriklauso nuo moters sveikatos ar elgesio.
- Hormonų disbalansas: Ypač progesterono trūkumas.
- Imuninės sistemos sutrikimai.
- Uždegimai, infekcijos: Pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalo virusas.
- Ankstesnės gimdos ligos: Miomos, sąaugos ar gimdos formos anomalijos.
- Blogi gyvenimo įpročiai: Nors daugeliu atvejų ne tai lemia vystymosi sustojimą.
- Stresas: Ilgalaikis ir stiprus psichologinis spaudimas gali turėti įtakos, nors tiesioginio ryšio mokslas dar neįrodė.
Svarbu žinoti, kad motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Klinikiniai požymiai
Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.
Kaip nustatomas nesivystantis nėštumas?
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:
- Nebūdingas kraujavimas.
- Pilvo maudimas.
- Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Diagnostikos metodai
- Žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygio kraujyje sekimas: Gydytojas seka žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) hormono lygį kraujyje, kuris turėtų stabiliai didėti nėštumo metu.
- Ultragarso tyrimas: Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas.
Ką daryti po persileidimo?
Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau.
Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti.
Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį. Bet kokiu atveju, kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti. Kai kurioms šeimoms, problemas išsprendžia paprastas atsipalaidavimas, išvykimas atostogų.
Ką daryti po diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika: Jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą. Tai natūralus būdas, kai organizmas pats palaipsniui išvalo gimdą.
- Vaistinis išvalymas: Skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus. Skiriami vaistai (pvz., misoprostolis), kurie padeda gimdai susitraukti ir išvalyti nesivystančio nėštumo likučius.
- Chirurginis išvalymas (abraziija): Atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.
Nesivystančio nėštumo nutraukimo būdai
- Laukimas: Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
- Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas: Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas.
- Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
- Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas).
Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.
Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai;
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
- Tėvai turi chromosomų pokyčių;
- Atrankos metu nustatytos rizikos;
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Kas tai yra chromosominė patologija?
Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro - 46, XY. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos.
Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas - du skirtingi tyrimai.
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Kada galima vėl bandyti pastoti?
Gydytojas, atsižvelgęs į moters fizinės ir psichinės sveikatos būklę, patars, kada galima vėl bandyti pastoti. Įprastai rekomenduojama būtinai palaukti, kol vėl prasidės ir normalizuosis mėnesinių ciklas.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Dažniausiai rekomenduojama palaukti, kol atsistatys ir normalizuosis mėnesinių ciklas - tikslus laukimo laikas priklauso nuo to kuriuo nėštumo periodu ir kaip vyko persileidimas, ar reikėjo papildomų intervencijų, bendros moters fizinės ir psichologinės sveikatos būklės. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.
Progesterono testas
Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai: skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Testu galima identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.
Vaginaliniu kraujavimu ar skausmu pirmajame nėštumo trimestre skundžiasi beveik 30 proc. moterų. Dažnai į pagalbą pasitelkiamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina normaliai besivystantį nėštumą. Tačiau to nepakanka norint nustatyti, ar nėštumas sėkmingai vystysis toliau. Prognozę galima įvertinti su progesterono testo pagalba.
Žemas progesterono kiekis kraujo serume yra susijęs su savaiminiu persileidimu, abortu ar negimdiniu nėštumu. Esant progesterono kiekiui žemiau ribos, nesėkmingo nėštumo rizika sudaro 99, 2 proc., aukščiau ribos - 44, 8 proc. Esant progesterono slenkstinei ribai 3,2 - 6 ng/mL, tyrimo jautrumas sudaro 74,6 proc., o specifiškumas 98,4 proc.
Testu galima prognozuoti nesėkmingą nėštumo baigtį, tačiau atskirti savaiminio persileidimo, aborto ar negimdinio nėštumo galimybės juo neįmanoma. Tokiu atveju progesterono testas turėtų būti papildytas kitais tyrimo metodais, tarp jų - β chorioninio gonadotropino tyrimu.
Tyrimų rezultatai paprastai interpretuojami įvertinus anamnezę, apžiūros duomenis, ultragarsinio tyrimo duomenis.
Emocinė pagalba
Nesivystantis nėštumas yra ne tik medicininė diagnozė, bet ir didelis emocinis sukrėtimas. Moteriai ir jos partneriui gali kilti kaltės, sielvarto ar bejėgiškumo jausmai. Svarbu suprasti, kad tokia patirtis dažniausiai nėra susijusi su mamos veiksmais ar sprendimais. Deja, daugeliu atvejų jo išvengti neįmanoma, nes priežastys dažniausiai yra genetinės.
Nesivystantis nėštumas yra ne tik fizinė, bet ir emocinė trauma. Moterys dažnai jaučia kaltę, liūdesį, pyktį ir bejėgiškumą. Artimųjų supratimas ir kantrybė padeda moteriai lengviau susidoroti su netekties jausmu.
Tyrimas parodė, kad emocinė savijauta po persileidimo pasižymi itin ryškiais simptomais - moterys pasidalijo išgyvenusios tokius jausmus, kaip liūdesį, kaltę, prislėgtumą, gėdą, vienišumą, bejėgiškumą, savęs nuvertinimą ir netgi žeminimą. Psichologė taip pat paminėjo, kad net 15 proc. moterų po persileidimo išsivysto potrauminio streso sindromas.
Dažnai, anot pašnekovės, moterys patiria sunkumų santykyje su savo kūnu: „Moterys kalba apie konfliktą su savo kūnu, lyg jis būtų neatidirbęs darbo, kurį turėtų „natūraliai“ padaryti. Dalyvės minėjo, kad jautėsi išduotos savo kūno, ne tokios moteriškos, kaip turėtų teoriškai, „pagal vadovėlį“, būti. Šią skaudžią patirtį, nurodo M. Kukulskienė, moterys yra linkusios nukreipti į save.
Kaip padėti sau?
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
- Neužsidaryti savyje. Labai svarbu rasti erdvę su kuo nors kalbėtis.
- Rasti, kaip susidraugauti iš naujo, kaip priimti savo vienintelį tokį kūną. Su atjauta sau.
- Užsiimti fizine veikla - tai gali būti namų tvarkymas, vaikščiojimas ar sportas. Tai padeda atkurti santykį su savo kūnu.
- Užsiimti edukacine ir kūrybine veikla, padėti gali ir įvairios terapijos, pavyzdžiui, meno, grupinės.
Padėti norintiems artimiesiems būtina suprasti, kad psichologinį sukrėtimą patyrusioms moterims svarbu būti išgirstoms.
tags: #kaip #atpazinti #nesivystanti #nestuma