Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra ovuliacija, kaip atpažinti jos požymius, kokie yra natūralūs šeimos planavimo (NŠP) metodai ir kaip jie gali padėti planuoti pastojimą arba jo išvengti. Aptarsime įvairius metodus, nuo bazinės kūno temperatūros (BKT) stebėjimo iki gimdos kaklelio gleivių analizės, taip pat atskleisime mitus ir faktus apie vaisingumą.
Kas yra ovuliacija?
Ovuliacija - tai menstruacinio ciklo etapas, kai iš kiaušidės išsiskiria subrendęs kiaušinis, paruošiant sceną galimam apvaisinimui. Subrendęs kiaušinis keliauja per kiaušintakius, kur gali susitikti su sperma ir būti apvaisintas. Kiekviena moteris gimsta su milijonais neišsivysčiusių kiaušinių, kurie laukia savo eilės būti paleisti, paprastai po vieną kiekvieną mėnesį. Luteinizuojančio hormono (LH) padidėjimas skatina kiaušinio išsiskyrimą ovuliacijos metu.
Ovuliacijos požymiai
Ovuliacija kiekvienai moteriai yra individuali, tačiau yra keletas ženklų, kuriuos atpažinus galite padidinti pastojimo tikimybę arba, atvirkščiai, jos išvengti.
Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai: Vienas iš pagrindinių ovuliacijos požymių yra gimdos kaklelio gleivių pokyčiai. Artėjant ovuliacijai, gleivės tampa skaidresnės, tąsesnės ir panašios į žalio kiaušinio baltymą. Šios gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą link kiaušinėlio.
Padidėjęs uoslės aštrumas: Kai kurios moterys pastebi, kad antroje normalaus menstruacinio ciklo pusėje uoslė tampa aštresnė, kas gali būti ovuliacijos ženklas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Krūtų jautrumas: Krūtų jautrumas ar skausmingi speneliai gali būti dar vienas ovuliacijos požymis dėl hormonų antplūdžio prieš ir po ovuliacijos.
Pilvo skausmas: Kai kurios moterys gali jausti lengvą skausmą ar diskomfortą apatinėje pilvo dalyje, paprastai vienoje pusėje. Šis ovuliacijos šalutinis poveikis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Kraujavimas: Ovuliacija kartais gali sukelti nedidelį kraujavimą ar rudos spalvos išskyras dėl hormonų padidėjimo.
Lytinio potraukio pokyčiai: Lytinio potraukio pokytis yra dar vienas dažnas ovuliacijos simptomas. Kai kurios moterys pastebi, kad jų seksualinis potraukis ovuliacijos metu padidėja.
Gimdos kaklelio pokyčiai: Ovuliacijos metu jūsų gimdos kaklelis gali tapti aukštesnis, minkštesnis ir labiau atviras.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Ligos jausmas: Kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia ligos jausmą.
Bazinės kūno temperatūros (BKT) pokyčiai: Bazinė kūno temperatūra yra jūsų kūno temperatūra poilsio būsenoje. Stebint BKT kiekvieną rytą prieš keliantis iš lovos, galima pastebėti temperatūros padidėjimą po ovuliacijos, kas patvirtina jos įvykimą.
Kada tikėtis ovuliacijos?
Moterų menstruacinis ciklas gali svyruoti nuo 25 iki 35 dienų, o ovuliacija įvyksta paprastai maždaug viduryje ciklo, tarp 10 ir 19 ciklo dienų, kas būna maždaug 12-16 dienų prieš kitas mėnesines. Ši informacija gali būti naudinga norint suplanuoti pastojimą arba vengti jo.
Vaisingas langas
Jūsų cikle yra šešių dienų „vaisingas langas”, kai esate labiausiai linkusi pastoti. Tai apima penkias dienas iki ovuliacijos ir pačią ovuliacijos dieną. Po 24 valandų nuo ovuliacijos, kiaušinėlis tampa negyvybingas ir tikėtina, kad pastoti nebegalima iki kitų mėnesinių ciklo. Taigi, tai reiškia, kad pastoti neįmanoma, jei lytiniai santykiai vyko po šio laikotarpio.
Kaip stebėti ovuliaciją?
Yra keletas būdų, kaip stebėti ovuliaciją ir nustatyti vaisingas dienas:
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Menstruacijų grafikas: Užrašykite menstruacijų pradžios ir pabaigos datas kelis mėnesius. Jei jūsų menstruacinis ciklas yra reguliarus (nuo 25 iki 35 dienų), tikėtina, kad ovuliacija įvyks maždaug 14 dienų prieš kitas menstruacijas.
Ovuliacijos prognozavimo rinkiniai: Be recepto galite įsigyti ovuliacijos prognozavimo rinkinius, kurie matuoja šlapime esančio liuteinizuojančio hormono (LH) kiekį. LH padidėjimas dažnai signalizuoja artėjančią ovuliaciją.
Vaisingumo monitoriai: Vaisingumo monitoriai yra pažangesni įrenginiai, kurie matuoja ne tik LH, bet ir estrogenų kiekį šlapime. Jie gali nustatyti penkias vaisingiausias dienas, padėdami dar tiksliau numatyti ovuliaciją.
Bazinės kūno temperatūros stebėjimas: Ilgą laiką galima stebėti bazinę kūno temperatūrą (BBT) kiekvieną rytą prieš keliantis iš lovos. Pastebėję temperatūros padidėjimą po ovuliacijos galite patvirtinti jos įvykimą.
Natūralūs šeimos planavimo (NŠP) metodai
Natūralus šeimos planavimas (NŠP) - tai metodų rinkinys, kurio tikslas - nustatyti vaisingas ir nevaisingas ciklo dienas. Šie metodai gali būti naudojami tiek siekiant pastoti, tiek norint to išvengti. Svarbu paminėti, kad NŠP efektyvumas priklauso nuo teisingo metodo taikymo ir poros įsipareigojimo.
Istorija ir raida
Žmonija jau nuo neatmenamų laikų pastebėjo, kad moters vaisingumas yra susijęs su tam tikrais kūno siunčiamais ženklais. Šiuo metu žinomos bent trys Afrikos gentys (taita, kamba, luo), kurių moterims nuo seno buvo įprasta gimdos kaklelio išskyrų pakitimus naudoti kaip vaisingumo požymį. Australijos aborigenų genties vyresnioji Niranji yra aprašiusi, kaip jaunas jos genties mergaites šventoje vietoje mokydavo suprasti gleivių teikiamas žinias.
Šiuolaikinis NŠP, kaip jį suprantame šiandien, atsirado tik XX a. Tai sutapo su sparčia mokslo pažanga vaisingumo fiziologijos srityje.
Metodų raida
- Senovės kultūros: Nėra žinoma, kiek senosiose kultūrose išmanyta apie tai, kuri moters ciklo dalis yra vaisingiausia.
- XI a.: Maimonidas prakalbo apie vaisingumą ciklo viduryje, tačiau vaisinga laikė tik vieną dieną.
- Apie 1840 m.: Pastebėta, kad daugeliui gyvūnų ovuliacija įvyksta poravimosi metu.
- 1905 m.: Olandų ginekologas Theodoor Hendrik van de Velde atrado, jog menstruacinio ciklo metu ovuliacija įvyksta tik vieną kartą.
- 1929 m.: Kyusaku Ogino Japonijoje ir Herman Knaus Austrijoje nepriklausomai vienas nuo kito įrodė, jog ovuliacija ir vaisingumo pikas būna likus dviems savaitėms iki kitų mėnesinių.
- 1930 m.: Olandų gydytojas katalikas John Smulders pritaikė Knaus ir Ogino atradimą nėštumo atidėjimo tikslais ir pristatė savo darbą Olandų Romos Katalikų medicinos asociacijoje. Metodas buvo pavadintas kalendoriniu ritmo metodu.
Pagrindiniai NŠP metodai
Kalendorinis (ritmo) metodas: Šis metodas pagrįstas ne vaisingumo požymių stebėjimu, o tik statistiniu skaičiavimu, remiantis ilgiausio ir trumpiausio ciklų per pastaruosius 6-12 mėn. trukme, kiaušialąstės ir spermatozoidų gyvenimo trukme bei liuteininės fazės trukme. Nors ritmo metodo sukūrimas ir buvo didžiulis įvykis NŠP istorijoje, netruko paaiškėti, jog toks metodas, nestebint vaisingumo požymių, yra nepatikimas. Šiuo metu kalendorinis naudojamas tik kaip sudėtinė keliasimptomių metodų dalis.
Temperatūrinis metodas: Šio metodo esmė - kasdien matuoti bazinę kūno temperatūrą ir stebėti jos pokyčius. Ovuliacijos metu temperatūra šiek tiek pakyla, todėl galima nustatyti vaisingas dienas.
Simptoterminis metodas: Tai metodas, apjungiantis BKT matavimus ir gimdos kaklelio gleivių stebėjimą. Šis metodas laikomas patikimesniu nei vien tik temperatūrinis ar kalendorinis metodai. Simptoterminio metodo pradidinkais laikomi amerikiečių visuomenės sveikatos specialistas Edward F. Keefe (1951 m.) ir austrų akušeris Josef Roetzer (1953 m.)
Bilingsų ovuliacinis metodas: Šis metodas pagrįstas gimdos kaklelio gleivių stebėjimu. Moteris mokosi atpažinti gleivių pokyčius ir pagal tai nustato vaisingas dienas. 1964 m. John ir Evelyn Billings pasiūlė gimdos kaklelio gleivių požymius naudoti kaip vienintelį indikatorių tiek vaisingosios fazės pradžiai, tiek jos pabaigai nustatyti.
Kreitono modelis: Tai gimdos kaklelio gleivių metodo modifikacija su itin standartizuotu, detaliu požymių vertinimu. Šio metodo autorius - amerikiečių gydytojas Thomas W. Hilgers.
Dviejų dienų metodas: Tai labai supaprastinta ovuliacinio metodo modifikacija, skirta visų pirma besivystančioms šalims.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM): Moteris yra 98 procentais apsaugota nuo netikėto pastojimo, kai ji yra gimdžiusi mažiau nei prieš šešis mėnesius, amenorėjiška (neatsinaujinusios mėnesinės po gimdymo), maitinanti krūtimi ar beveik tik krūtimi.
Gimdos kaklelio gleivės: tipai ir reikšmė
Gimdos kaklelio gleivės yra vandeningas sekretas, gaminamas gimdos kaklelio liaukų. Jos svarbios spermatozoidų migracijai ir brendimui moters lytiniuose takuose, taip pat sudaro barjerą, neleidžiantį patogenams pasiekti endometriumo.
Gimdos kaklelio gleivių tipai
Tiriant gimdos kaklelio gleivių mėginius šviesiniu bei skenuojančiuoju elektroniniu mikroskopais išskirti 4 pagrindiniai jų tipai:
E gleivės (estrogeninio tipo): Tai vaisingos gleivės, kurių sekreciją skatina estrogenai. Jos esti nuolat kintančios, besiskiriančios savo išvaizda, struktūra ir funkcijomis. E gleivės yra šarminio pH, todėl spermatozoidai jose gali išlikti gyvybingi net iki 6 dienų. Jų porūšiai:
- L gleivės: Tirštos ir dribsniuotos, sulaiko bei nepraleidžia nevisaverčių spermatozoidų.
- S gleivės: Pačios vaisingiausios, skysčiausios, skaidrios, tąsios gleivės, išoriškai primenančios nevirto kiaušinio baltymą.
- P gleivės: Sekretuojamos veikiant estrogenams gleivių piko dienomis ir kristalizuojasi į specifinius, skirtingos simetrijos kristalus.
G gleivės (gestageninio tipo): Jos sekretuojamos nevaisingųjų ciklo fazių metu veikiant gestageniniam hormonui progesteronui. Šios gleivės tirštos, savyje turinčios tik 90 proc. vandens, mažai natrio jonų (todėl nesikristalizuoja), rūgštinės pH, lipnios, drumstos, išorinis jų vaizdas nekintantis.
Gimdos kaklelio gleivių kitimas ciklo metu
Mėnesinių ciklo metu, priklausomai nuo kiaušidžių išskiriamų hormonų bei jų kiekio, kinta tiek biofizikinės, tiek biocheminės gimdos kaklelio gleivių savybės.
- Nevaisingos gleivės: Joms būdinga pastovi, nesikeičianti išvaizda ir konsistencija. Tai G gleivės, pasirodančios ciklo pradžioje, iškart po mėnesinių, užpildančios gimdos kaklelio kanalą ir sudarančios apsauginį barjerą - klampų, tamprų, spermatozoidams nepralaidų kamštį.
- Vaisingos gleivės: Yra besikeičiančios išvaizdos ir konsistencijos. L, S, P gleivės atsiranda padidėjus estrogenų koncentracijai kraujyje (tada gimdos kaklelio L nišos pradeda gaminti vaisingas gleives). Vaisingos gleivės yra mažiau klampios ir dažniausiai pasirodo išorėje.
Gimdos kaklelio gleivių tyrimo metodika
Išmokti vertinti gimdos kaklelio gleives gali kone kiekviena moteris. Yra du būdai stebėti gimdos kaklelio gleivių požymius - išorinis (privalomas simptoterminio metodo komponentas) ir vidinis.
Mitas ar faktas: ar galima pastoti per mėnesines?
Sklando mitas, kad pastoti negalima menstruacijų metu. Nors tikimybė pastoti menstruacijų dienomis yra mažesnė, ji nėra lygi nuliui. Jei bandote pastoti (arba bandote nepastoti), svarbu stebėti savo ciklą. Tai padės jums sekti vaisingiausias dienas, kai lengviau pastoti.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote, kad jūsų mėnesinės vėluoja ir tai nėra susiję su nėštumu, yra keletas kitų priežasčių, dėl kurių tai gali atsitikti. Taip pat reikėtų kreiptis į gydytoją, jei jaučiate stiprius mėnesinių skausmus, nereguliarias mėnesines ar kitus neįprastus simptomus.
tags: #kaip #atpazinti #artejancia #ovuliacija