Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis patiria stulbinančią raidą - nuo bejėgio naujagimio virsta savarankišku, judančiu ir tyrinėjančiu žmogumi. Šiame kelyje vienas svarbiausių etapų - vaikščiojimas, kurio tėvai nekantriai laukia. Tačiau kada tiksliai vaikas turi pradėti vaikščioti? Ar ankstyvas arba vėlyvas vaikščiojimas yra priežastis nerimauti? Šiame straipsnyje remsimės VUL Santaros klinikų vaikų ortopedės-traumatologės Julijos Ravinskienės įžvalgomis ir moksliniais tyrimais, kad atsakytume į šiuos klausimus ir išsklaidytume dažniausiai pasitaikančius mitus.
Vaiko Raida - Individualus Procesas
Kūdikių raida, kaip ir suaugusiųjų, yra individuali. Šeimos gydytojai, vertindami vaiko raidą, atsižvelgia į tam tikras ribas „nuo iki“. Tai reiškia, kad vartytis, sėdėti, ropoti, naudoti „pincetinį“ paėmimą pirštais ir kitus įgūdžius kiekvienas mažylis gali išmokti skirtingu laiku. Svarbu suprasti, kad nėra griežtų laiko standartų, o bandymai „įsprausti“ vaiką į rėmus gali sukelti nereikalingą stresą tėvams.
Anot gydytojos J. Ravinskienės, svarbu stebėti bendrą vaiko raidą, įskaitant sėdėjimą be atramos, stovėjimą su atrama, ropojimą, žingsniavimą prilaikant ir stovėjimą be atramos. Tik įvertinus šiuos etapus, galima spręsti apie savarankiško vaikščiojimo raidą.
Kada Sunerimti: Amžiaus Ribos Ir Specialistų Konsultacijos
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vaikai pradeda savarankiškai žingsniuoti nuo 8,5 iki 18 mėnesių amžiaus, o 50 procentų tai pradeda daryti 12 mėnesių. Taigi, vienerių metų riba yra orientacinė, tačiau didelis procentas vaikų būtent tuo metu pradeda vaikščioti. Visgi, jei pusantrų metų vaikas dar nepradėjo vaikščioti, būtina kreiptis į specialistus: neurologą, ortopedą, reabilitologą ir pediatrą.
Net ir tokiu atveju, pasak J. Ravinskienės, nereikia labai išsigąsti. Reikia vertinti visumą, kitus mažylio stambiosios motorikos gebėjimus. Gydytoja pabrėžia, kad net ir diagnozavus tam tikrus sutrikimus, tai nereiškia, kad vaikas išvis nevaikščios.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Mitai Apie Ankstyvą Ir Vėlyvą Vaikščiojimą
Internetiniuose forumuose gausu informacijos apie vaikų raidą, tačiau ne visa ji yra patikima. J. Ravinskienė paneigia kelis dažnus mitus:
- Anksti pradėjęs vaikščioti vaikas ateityje turės laikysenos problemų. Tai netiesa. Vaiko savarankiško vaikščiojimo pradžia neturi įtakos jo būsimiems sveikatos skundams.
- Avalynė padeda vaikui greičiau žengti pirmuosius žingsnius. Vaikas turėtų pradėti vaikščioti basa pėda. Batai skirti apsaugoti pėdą nuo sužeidimų ir sušalimo.
- Ankstyvas vaikščiojimas yra geriau. Sveikų vaikų sėdėjimo ar vaikščiojimo pradžia neturi jokios įtakos jų pasiekimams ateityje.
Kaip Paskatinti Vaiką Vaikščioti: Praktiniai Patarimai
Nors nereikia dirbtinai skatinti vaiko vaikščiojimo, tėvai gali jam padėti ir sudaryti palankias sąlygas:
- Sudarykite saugią aplinką. Pašalinkite kliūtis, patraukite laidus, uždenkite aštrius kampus.
- Leiskite vaikui tyrinėti. Duokite jam laisvę judėti ir tyrinėti aplinką. Padėkite žaisliukus kiek aukščiau, nei jis gali pasiekti ropodamas.
- Būkite šalia, bet nepersekiokite. Padrąsinkite vaiką, bet nespauskite jo. Jei vaikas pajus jūsų nepasitenkinimą arba nekantrumą, jo pažanga gali sulėtėti.
- Venkite gultukų, kėdučių ir vaikštynių. Šios priemonės riboja kūdikio judesius ir stabdo raidą. Specialistai tvirtina, kad labai svarbu nepradėti kažko daryti anksčiau laiko, mat per anksti statomų vaikučių raumenų tonusas gali padidėti, o tai gali pristabdyti raidą, taip pat gali nespėti susiformuoti atramos aparatas iki vaikutis turėtų pradėti eiti.
- Skatinkite ropojimą. Ropojimas stiprina nugaros ir liemens raumenis, kurie yra būtini vaikščiojimui.
- Žaiskite kartu. Pasisodinkite vaikutį ant minkšto kilimo, atsisėskite priešais ir stumdykite kamuoliuką. Mažylis jį stums jums, sieks paimti, bandys pakelti užpakaliuką ir ropoti link kamuolio.
Vaikščiojimo Etapai: Nuo Reflekso Iki Savarankiško Žingsnio
Vaikščiojimas - tai sudėtingas procesas, kuris prasideda dar kūdikystėje:
- Nuo 0 iki 2 mėnesių: Kūdikis turi primityvų automatinį žingsniavimo refleksą, prilaikant vaika ant pagrindo pradeda kelti kojas tarsi eitų. Šis refleksas išnyksta apie 4 mėnesį.
- Nuo 6 mėnesių: Prilaikomas ištiesia kelius ir šiek tiek per klubus. Gali išsilaikyti 2 sekundes.
- 8-9 mėnesiai: Kūdikis išmoksta atsistoti.
- 9-10 mėnesių: Atsirėmęs pastovi, panašiu metu išmoksta ir eiti remdamasis į baldus.
- 10 mėnesių: Kūdikis pastovėti be atramos ir žengti tiesiai prilaikomas už rankučių sugeba maždaug.
- 12 mėnesių: Mažylis jau geba eiti prilaikomas už rankyčių arba ir savarankiškai, t. y. be atramos.
- Nuo 12 iki 18 mėnesių: Pastatykite nugara atrėmus į baldus, tegul vaikas bando išlaikyti pusiausvyra nesilaikydamas.
Svarbu leisti vaikui pereiti visus šiuos etapus natūraliai, neskubinant ir nesikišant į jo raidą.
Pirmieji Žingsniai: Į Ką Atkreipti Dėmesį?
Pirmuosius žingsnelius vaikučiai žengia „plačia atrama“, t. y. išsižergę, toli viena nuo kitos statydami kojeles, eina nelabai stabiliai, nenulaiko pusiausvyros - parpuola, pinasi kojytės, ir tai yra visiškai normalu. Vėliau darydamas mostą jau „įjungs“ ir klubą, pradės lenkti kojas per keliukus, po truputį siaurins atramą, artins kojytes vieną prie kitos.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Kai vaikutis jau kurį laiką vaikšto, reikėtų atkreipti dėmesį į pėdutes. Jeigu jas stipriai suka į išorę arba vidų, reikėtų pasitarti su specialistais. Į specialistus reikėtų kreiptis ir tada, jeigu praėjo du mėnesiai nuo dienos, kai kūdikis pradėjo eiti, bet jam vis dar pinasi kojytės, jis vis dar nuolat parpuola.
Gana dažnas reiškinys, kai vaikučiai pradeda eiti pasistiebę, pirštų galiukais. Jeigu tokia eisena trunka ilgiau nei du mėnesius nuo savarankiško vaikščiojimo pradžios, reikia ieškoti priežasčių ir pagalbos. Kai kurį laiką jau vaikšto pats, svarbu atkreipti dėmesį, ar žingsniai nėra asimetriški, ar vaikutis nešlubčioja.
Vaikų Raidos Pasiekimai - Ne „Žiurkių Lenktynės“
Viena blogiausių šiuolaikinės tėvystės tendencijų - nepaliaujamos lenktynės tarp tėvų, nukreiptų į vaiko fizinę raidą. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi savo tempu. Nelyginkite savo vaiko su kitais ir nesistenkite jo paskubinti. Verčiau džiaukitės kiekvienu jo pasiekimu ir palaikykite jį šiame nuostabiame kelionėje.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
tags: #kada #vaikas #turi #pradeti #vaikscioti