Cezario pjūvis: indikacijos, eiga ir viskas, ką svarbu žinoti

Cezario pjūvis - chirurginė operacija, kurios metu naujagimis išimamas per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota procedūra arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti ir žinoti, ko tikėtis.

Kas yra cezario pjūvis?

Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:

• Planinė: Suplanuojama iš anksto nėštumo metu dėl tam tikrų medicininių ar kitų priežasčių. Esant absoliučioms indikacijoms, iš anksto suplanuojama cezario pjūvio operacija, paskiriama tiksli jos data.
• Skubi: Atliekama neplanuotai gimdymo metu, kai kyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai. Pirmosios ir antrosios grupės pagal skubumą CPO turėtų būti atliekamos kiek įmanoma greičiau priėmus sprendimą operuoti, atsižvelgiant į riziką vaisiui, tačiau nepamirštant ir moters saugumo.

Cezario pjūvio priežastys

Dažniausia cezario pjūvio priežastis - sutrikusi normalaus gimdymo eiga, kai nustoja vertis gimdos kaklelis arba gimdos susitraukimai yra per silpni, kad būtų išstumtas vaisius. Blogėjanti vaisiaus būklė taip pat gali lemti cezario pjūvio operaciją. Ji reikalinga, kai sutrinka vaisiaus širdies veikla (plaka per lėtai ar per greitai), jam trūksta deguonies. Taip pat, jei vaisius yra labai didelis (sveria daugiau nei 4 kg), gimdymas natūraliu būdu gali būti ypač sunkus.

Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?

Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:

• Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus. Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moters ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija. Seniai paneigti mitai, jog jei moteris pirmą kartą gimdė atliekant cezario pjūvį, antrą kartą jos taip pat laukia operacija. 80 proc. tikimybė, kad ji pagimdys natūraliai.
• Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
• Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
• Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
• Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
• Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
• Tam tikros sunkios motinos ligos.
• Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu. Kai moters organizmas užkrėstas infekcija (ŽIV ar aktyvia lytinių organų pūsleline), kurią, natūraliai gimdydama, moteris gali perduoti vaisiui.
• Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).
• Daugiavaisis nėštumas, anksčiau atliktas cezario pjūvis (nebūtinai) arba gimdos plyšimo pavojus.
• Padidėjusios rizikos nukraujuoti arba sudėtingų jos ligų, širdies bei kraujagyslių patologijos.

Cezario pjūvis pagal pageidavimą Lietuvoje

Nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:

Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas

• Norinti moteris turi konsultuotis su akušeriu ginekologu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
• Pati operacija, atliekama tik pagal pageidavimą, nėra kompensuojama valstybės (PSDF) lėšomis - už ją reikia susimokėti pačiai. Jeigu cezario pjūvis atliekamas tik pacientei pageidaujant, o gydytojų komitetas nusprendė, kad jokių (nei medicininių, nei santykinių) indikacijų nėra, pacientė pati turės sumokėti už konsultacijas, tyrimus ir kitas procedūras, atliktas priimant sprendimą, taip pat ir už pačią cezario pjūvio operaciją, jei pacientė ją vis tik pasirinktų.
• Galimų pooperacinių komplikacijų gydymas yra apmokamas PSDF lėšomis.
• Ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje teikia šią mokamą paslaugą pagal pageidavimą.
• Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda.

Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?

Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:

• Gresiantis gimdos plyšimas.
• Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
• Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
• Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai). Cezario pjūvio operacija atliekama, jei nustatoma, kad vaisiui trūksta deguonies, diagnozuojamos įvairios vaisiaus padėties anomalijos arba kai yra tikimybė vaisiui žūti.
• Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
• Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
• Virkštelės iškritimas.

Pasiruošimas operacijai

Moteriai turi būti suteikta nešališka mokslo įrodymais pagrįsta informacija apie cezario pjūvio operaciją (CPO) ir natūralų gimdymą, aptariamos CPO indikacijos, trumpai cezario pjūvio eiga, galima operacijos nauda ir rizika, operacijos įtaka kitam nėštumui ateityje bei gimdymo ypatumai esant randui gimdoje. Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių.

Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė.

Būtinas bendrasis kraujo tyrimas (tinka atliktas 1 mėn. laikotarpiu iki operacijos).

Nuskausminimas operacijos metu

Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:

Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą

• Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šalia stuburo smegenų. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iš karto pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris. Epidūras. Vaistas suleidžiamas ne į stuburą, kaip dažnai manoma, bet į tarpslankstelinį tarpą, į patį nugaros smegenų kanalą tarp kaulinės dalies ir kietojo dangalo. Procedūra visiškai neskausminga. Jūs išliekate budri ir viską stebite bei girdite
• Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda. Bendroji nejautra. Gali būti sukeliama per kvėpavimo kaukę, panašią į deguonies, arba anestetikas leidžiamas į kraują specialiai įvestu intraveniniu kateteriu. Jūs užmiegate

Anesteziologo konsultacija (surenkama anamnezė, parenkamas nuskausminimo būdas. Dažniausiai taikoma regioninė anestezija (t.y. spinalinė nejautra).

Kaip vyksta operacija?

Cezario pjūvio operacija trunka apie 20-30 minučių, tačiau esant komplikacijoms ji gali užsitęsti. Rekomenduojamas „sprendimo-gimimo“ intervalas (angl. „decision-to-delivery“ interval) turėtų būti ne ilgesnis kaip 30 min. Pilvo siena prapjaunama pasluoksniui Joel-Cohen (Phannenstil, apatiniu laparotominiu) pjūviu. Po oda esantys audiniai atveriami ir praplečiami pirštais ar prireikus prakerpami žirklėmis, bet ne skalpeliu (išskyrus aponeurozės centre skersai padaromą kelių centimetrų ilgio pjūvį).

• Pjūvis: Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos. Pjūvis atliekamas taip žemai, kad vėliau randas pasislepia po kelnaitėmis ir nesukelia estetinių problemų
• Eiga: Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais. Perkerpama gimdą dengianti pilvaplėvė ties ta vieta, kur ji pereina ant šlapimo pūslės. Nuleidžiami vaisiaus vandenys (kai kuriais atvejais vaisius gali būti ištraukiamas vaisiaus pūslėje, t. y. „su marškinėliais“). Gimda susiuvama vieno arba dviejų aukštų siūle neiškelta arba iškelta iš pilvo ertmės. Nei gimdą dengianti, nei pasieninė pilvaplėvės nesiuvamos. Kruopščiai susiuvama aponeurozė.
• Pirmasis kontaktas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje. Atlikus operaciją, stengiamės neatskirti naujagimio nuo mamos ir iškart dedame vaikelį jai ant krūtinės.

Visoms moterims, kurioms atliekamas planinis arba skubus cezario pjūvis, skiriama viena I kartos cefalosporinų dozė (2 g cefazolino). Jeigu moteris alergiška penicilino grupės antibiotikams, galima vartoti klindamicino arba eritromicino. Antibiotikai suleidžiami 15-60 min. prieš operaciją, t. y. prieš odos pjūvį. Jeigu operacija užsitęsia ilgiau kaip 3 val. ar kraujo netenkama daugiau kaip 1500 ml, papildoma antibiotikų dozė gali būti paskiriama praėjus 3-4 val. po pirmosios dozės suleidimo. Įvairių antiseptinių tirpalų odai dezinfekuoti veiksmingumas yra panašus.

Po operacijos

• Pooperacinė palata/Intensyvi terapija: Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį. Moteris kurį laiką stebima intesyviosios priežiūros skyriuje, vėliau perkeliama į skyrių po gimdymo.
• Perkėlimas į palatą: Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.
• Pirmosios dienos: Būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais. Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto.
• Mobilizacija: Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - iš pradžių pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos.
• Kateteris ir žarnynas: Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto.
• Žindymas: Skatinamas ir palaikomas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba.

Žaizdos priežiūra ir išvykimas namo

• Siūlės/Kabės: Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą. Pašalinti tvarstį po operacijos praėjus 24 val. Jeigu tai nėra priimtina, tvarstį galima palikti ir nekeisti tol, kol jis nesusitepa. Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų.

• Išrašymas: Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 3-5 dieną 5-6 dieną.

  Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai

• Tolesnė priežiūra: Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras.

Galimos rizikos ir sveikimas

Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos: infekcija, gausesnis kraujavimas, kraujo krešuliai, anestezijos komplikacijos, ilgesnis atsigavimo laikotarpis, galimos problemos būsimų nėštumų metu. Jeigu moteris skundžiasi pakitusiu šlapinimusi, gali būti šlapimo takų infekcija, šlapimo nelaikymas dėl krūvio (apie 4 proc. atvejų). Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.

Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.

Pavojai „cezarinukui“

Kūdikiai, kurie gimė atlikus cezario pjūvį, turi didesnę tikimybę susirgti laikina tachipnėja (pagreitėjęs kvėpavimas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo sutrikimų išsivystymo pavojus. Gimdymo takais gimdamas, vaisius gauna daugybę mikroorganizmų. Jų žmogaus organizme yra daugiau nei ląstelių. Tie mikroorganizmai aktyvina vaisiaus imuninę sistemą. Atsiranda vis daugiau duomenų, kad natūraliai gimusiųjų imunitetas yra stipresnis, gimimo būdas susijęs su vėliau pasireiškiančiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma, cukriniu diabetu.

Cezario pjūvių statistika

Lietuvoje cezario pjūvių iš bendro gimdymų skaičiaus per metus atliekama apie 25 proc. Lietuvoje iš visų gimdymų cezario pjūvio operacija atliekama apie 20 proc., tačiau Perinatologijos centruose, į kuriuos kreipiamasi dėl pačių sunkiausių patologijų, atliekama apie 25 proc. Pastaruosius dešimtmečius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje gimdymų, užbaigiamų cezario pjūviu, vis daugėja ir viršija Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamą 15 procentų ribą.

Svarbu atsiminti

Cezario pjūvio operacija yra saugi procedūra, atliekama nustačius medicininę indikaciją/as, tačiau komplikacijų skaičius, lyginant su gimdymu natūraliais gimdymo takais, yra 5-7 kartus didesnis. Moterį, kuriai numatoma nėštumą užbaigti atliekant planinę cezario pjūvio operaciją, dar iš anksto labai svarbu informuoti, jog operacijos išvakarėse turėtų nebevalgyti.

Atsižvelgiant į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija. Jeigu moteris turi baimių, susijusių su gimdymu natūraliais takais, visuomet stengiamės atsakyti joms į kylančius klausimus ir nuraminti. Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys nenori gimdyti natūraliais takais, - skausmo baimė. Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.

tags: #kada #rekomenduojamas #cezario #pjuvis