Nėštumas yra ypatingas gyvenimo laikotarpis, kai moteris rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros dažnai yra puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir išlaikyti fizinį aktyvumą. Tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis ežere, baseine ar jūroje, o ir po gimdymo? Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kokiomis sąlygomis maudymasis yra saugus tiek nėštumo metu, tiek po gimdymo, o kada reikėtų būti atsargesnei.
Maudynės nėštumo metu
Ar nėštumo metu galima maudytis ežere?
Maudymasis ežere gali būti puikus būdas atsigaivinti karštomis dienomis ar tiesiog mėgautis gamta. Daugeliu atvejų tai yra visiškai saugu, tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Vandens kokybė: Prieš maudantis ežere, svarbu įsitikinti, kad vanduo yra švarus ir saugus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar vietose, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ar kitų mikroorganizmų kiekį vandenyje.
- Temperatūra: Vanduo neturėtų būti per šaltas arba per karštas. Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - padidinti kūno temperatūrą ir pakenkti vaisiui.
- Saugumas: Rinkitės vietas su lygiais krantais, kad išvengtumėte slydimo ar kritimo. Taip pat venkite stiprios srovės ar gilių vietų, kur galite prarasti pusiausvyrą.
- Infekcijų rizika: Nors infekcijų tikimybė maudantis ežere nėra didelė, vis dėlto verta atkreipti dėmesį į galimus pavojus, ypač jei vanduo nėra reguliariai tikrinamas. Jei turite atvirų žaizdų ar makšties infekcijų, geriau vengti maudynių natūraliuose vandenyse.
Ar galima maudytis baseine nėštumo metu?
Baseinas dažnai yra saugiausias pasirinkimas nėščiosioms, nes vanduo yra reguliariai valomas ir prižiūrimas. Be to, plaukimas ir vandens aerobika baseine yra puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu. Plaukimas padeda sumažinti sąnarių apkrovą, mažina nugaros skausmus ir gerina kraujotaką.
- Baseino vandens kokybė: Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas nėščiosioms, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu.
- Temperatūra: Karštos vonios ir sūkurinės vonios nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C, o tai gali padidinti kūno temperatūrą ir kelti pavojų vaisiui.
- Saugumas: Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, kad sumažintumėte kritimo riziką. Taip pat dėvėkite neslystančias šlepetes baseino zonose.
- Infekcijų prevencija: Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte baseine naudojamus chemikalus nuo odos.
Ar saugu maudytis jūroje nėštumo metu?
Maudymasis jūroje gali būti labai malonus ir naudingas, ypač dėl druskingo vandens teigiamo poveikio odai. Jūros vanduo natūraliai turi antibakterinių savybių, o plaukimas vandenyje padeda atsipalaiduoti ir stiprina raumenis.
- Vandens švara: Pasirinkite maudymosi vietas, kuriose vanduo yra švarus, o paplūdimiai - prižiūrimi. Venkite maudytis po stipraus lietaus, kai į jūrą gali patekti teršalų.
- Bangavimas ir srovės: Nėščiosioms nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui ar srovėms, nes galite prarasti pusiausvyrą ar būti nunešta gilyn į jūrą.
- Saugumas: Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu. Venkite uolėtų vietų ar vietų su slidžiais akmenimis.
- Saulės poveikis: Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl venkite tiesioginių saulės spindulių ilgą laiką ir naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Kada nėštumo metu reikėtų vengti maudynių?
Nors maudymasis paprastai yra saugus, yra atvejų, kai geriau jo vengti:
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
- Jei yra infekcijų rizika: Pavyzdžiui, jei turite makšties infekciją ar neseniai buvo atlikta medicininė procedūra.
- Jei yra nėštumo komplikacijų: Tokios kaip priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos.
- Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą: Jei maudantis pradeda mausti pilvą, nugara arba jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami nutraukite maudynes.
- Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms: Tai ypač aktualu maudantis jūroje arba ežeruose.
Maudynės po gimdymo
Po gimdymo moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena ir leisti kūnui atsigauti. Maudymosi klausimas po gimdymo yra svarbus, nes reikia atsižvelgti į galimas komplikacijas ir infekcijų riziką.
Kada galima maudytis vonioje po gimdymo?
Pirmąsias kelias savaites po gimdymo gimdos kaklelis vis dar būna išsiplėtęs, todėl padidėja infekcijos rizika. Nors nėra atlikta šį faktą patvirtinusių tyrimų, tačiau manoma, kad į gimdą su vonios vandeniu gali patekti bakterijų.
- Gimdymo būdas: Jei gimdėte natūraliai (t. y., per makštį), maudynes vonioje patariama atidėti bent 6 savaites. Jei gimdymo metu tarpvietė plyšo arba buvo atlikta epiziotomija, ilgas gulėjimas vonioje gali paskatinti žaizdos atsivėrimą. Jei buvo atliktas cezario pjūvis, maudynes vonioje po gimdymo rekomenduojama atidėti 4-6 savaitėms arba luktelėti pirmosios gydytojo ginekologo apžiūros po gimdymo. Jei pjūvis dar ne visiškai sugijo, randą panardinus po vandeniu toje vietoje gali prasidėti infekcija.
Kada galima maudytis ežere, baseine ar jūroje po gimdymo?
Kol visiškai nesugijo tarpvietės žaizda (ir vėliau 6-8 savaites po gimdymo), negalima maudytis vonioje, baseine, jūroje, ežere ir kituose atviruose vandens telkiniuose. Tai padės išvengti infekcijų ir užtikrins tinkamą žaizdos gijimą.
Sėdimosios vonelės po gimdymo
Gydomoji priemonė - sėdimosios vonelės, kurių metu siekiant paskatinti gijimą šiltame vandenyje mirkoma dubens sritis - makštis, tarpvietė ir išangė. Tokios vonelės puikiai tinka nuo pat pirmųjų dienų po gimdymo. Jos gali padėti sumažinti patinimą, numalšinti skausmą ir paskatinti tarpvietės gijimą. Paprastai tokiose vonelėse sėdima ne ilgiau nei 10 minučių, o į vonelę pilama 5-10 cm vandens.
Higienos patarimai po gimdymo
- Dušas: Pirmąsias savaites po gimdymo geriausia praustis po dušu. Venkite per karšto ar per vėsaus vandens.
- Švara: Prieš maudynes patikrinkite, ar vonia švari.
- Maudynių priemonės: Naudokite kuo natūralesnės ir švelnesnės sudėties bekvapį kūno prausiklį, skirtą jautriai odai. Visos priemonės, kurių kvapas yra per intensyvus ar kurių sudėtyje yra agresyvesnių chemikalų, gali sudirginti odą. Jeigu neturite tinkamų priemonių, galite naudoti kūdikio kūno prausiklį ar šampūną. Neutralesnio kvapo higienos priemonės svarbios ir jei žindote, nes intensyvūs ar neįprasti kvapai gali lemti krūties streiką, t. y., kūdikis gali atsisakyti žįsti.
- Odos šveitimas: Odą šveiskite kuo švelniau. Kelis pirmuosius kartus maudynių metu, ypač jautriose srityse, nepatariama naudoti šiurkščių, aštrių plaušinių, lufų, šveičiamųjų priemonių.
- Odos nušluostymas: Po maudynių tinkamai nusišluostykite odą, taip pat kuo dažniau keiskite rankšluosčius: tai padės sumažinti infekcijų riziką.
- Apsiplovimas po pasišlapinimo ir pasituštinimo: Pagimdžius, po kiekvieno pasišlapinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus ir tarpvietę šiltu vandeniu (nepilant vandens į vidų!) ir nusausinti priglaudžiant ir sugeriant drėgmę (netrinant!) vienkartine servetėle. Po kiekvieno pasituštinimo reikia apsiplauti išorinius lytinius organus, tarpvietę, išangės sritį šiltu tekančiu vandeniu ir bekvapiu vaikišku muilu (kryptimi iš priekio į užpakalį, o ne atvirkščiai!) ir nusausinti rankšluostėliu priglaudžiant.
- Žolelių vonelės ir tepalai: Papildomos žolelių vonelės, nei gydomieji tepalai tarpvietės žaizdos gijimo nepagreitina.
- Apatiniai drabužiai ir įklotai: Geriau dėvėti medvilnines, o ne sintetinio pluošto apatines kelnaites. Tinka įklotai, įklijuojami į kelnaites, negalima naudoti tamponų į makštį, taip pat nepatartina naudoti storų pačių pasigamintų įklotų iš marlės ir vatos, kurie gali sukelti odos iššutimą ir bloginti žaizdos gijimą.
Galimos gimdymo takų traumos
Dažniausi gimdymo takų sužalojimai yra gimdos kaklelio, makšties ir tarpvietės plyšimai. Gerokai rečiau pasitaiko dubens sąnarių sužalojimas, gimdos išvirtimas, gimdos kūno plyšimas, lytinių organų bei šlapimo takų, žarnų pratakos - fistulės.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Plyšimų priežastys:
- greitas gimdymas
- taikytos akušerinės operacijos gimdymui baigti (vaisiaus ištraukimas akušerinėmis replėmis, vakuuminiu ekstraktoriumi).
Simptomai ir gydymas:
- Jeigu tarpvietė įkirpta prieš tai nuskausminus, moteris jokio skausmo nejaučia. Jeigu įplyšta nenuskausminus, jaučiamas spaudimas, tempimas, maudimas, nestiprus skausmas tarpvietės srityje.
- Susidarius hematomoms (kraujosrūvoms), moteris skundžiasi stipriais sąrėminiais skausmais, spaudimu dubens dugno srityje, lyg noru tuštintis. Išorinio kraujavimo, esant hematomoms, dažniausiai nebūna. Dėl giliai esančių hematomų, patinsta makštis ir išoriniai lytiniai organai.
- Gimdos kaklelio plyšimų niekada neskauda. Pagrindinis gimdos kaklelio plyšimų simptomas yra kraujavimas iš lytinių takų gimus vaisiui. Įplyšę gimdos kaklelio audiniai kraujuoja vienodai, nenutrūkstama srove, skaisčiai raudonu arteriniu krauju, gana smarkiai.
- Prieš pat užgimstant vaisiui, vaisiaus galvutė spaudžia ir tempia dubens dugną bei tarpvietę. Tarpvietės venos persipildo, tarpvietė pamėlynuoja, paburksta, išsipučia, glaudžiai aptempia vaisiaus galvutę. Galvutei toliau judant į priekį ir bandant prasiveržti, audiniai dar smarkiau spaudžiami, užspaudžiamos net smulkios arterijos ir tarpvietė pabąla. Tai gresiančio tarpvietės plyšimo požymiai. Tada reikia tarpvietę nuskausminti ir įkirpti tiek, kiek reikia vaisiui užgimti. Jeigu tai nėra atliekama, kito sąrėmio ir stangos metu tarpvietė plyšta. Ji gali plyšti negiliai (plyšta tik tarpvietės oda, paodis, makšties gleivinė) ir giliai (plyšta dubens dugno raumenys, net dalis tiesiosios žarnos). Taip pat gali įtrūkti lytinių lūpų gleivinė, sužalojama moters varputė. Apžiūrint matoma gili žaizda, kuri gausiai kraujuoja. Kirpti audiniai visada sugyja geriau ir gražiau negu plyšę.
Komplikacijos:
- Gimdos kaklelio plyšimai gali komplikuotis gausiu kraujavimu.
- Į nesusiūtą žaizdą gali patekti infekcija, išplisti aukštyn į gimdos kūną ir puriuosius priegimdžio audinius.
- Nesusiūtas gimdos kaklelio plyšimas gali skatinti ikivėžinių būklių ir vėžio atsiradimą.
- Didelės arba mažos daugybinės hematomos, neatvertos chirurginiu būdu, gali supūliuoti.
- Gilūs tarpvietės plyšimai pažeidžia tiesiąją žarną, šlapimkanalį, išangės rauką ir keliamuosius raumenis; nekokybiškai susiuvus tokius plyšimus, vėliau gali būti šlapinimosi sutrikimų, dujų ir išmatų nelaikymas.
Apžiūra ir gydymas:
- Gimus vaisiui ir placentai, moters gimdymo takai apžiūrimi išplėtus makštį skėtikliais. Be apžiūros ir apčiuopos, jokie kiti tyrimo būdai nereikalingi.
- Pagimdžiusios moters išoriniai lytiniai organai, tarpvietė, vidinis šlaunų paviršius apiplaunami šiltu vandeniu, patepami spiritiniu dezinfekuojančiu tirpalu.
- Išoriškai matomi tarpvietės plyšimai dar kartą nuskausminami sušvirkščiant į audinius plyšimo vietoje vietinių anestetikų tirpalo.
- Plyšęs gimdos kaklelis susiuvamas atskiromis ketguto ar tirpstančio sintetinio siūlo siūlėmis. Siūlai, sugijus žaizdai, maždaug po 7-10 dienų, ištirpsta patys, jų dirbtinai šalinti nereikia.
- Makštis, radus jos plyšimų, taip pat susiuvama tirpstančiais siūlais pavienėmis siūlėmis.
- Hematomas, prieš tai nuskausminus, būtina įpjauti: pašalinami susikaupę kraujo krešuliai ir užsiuvama trūkusi kraujagyslė.
Pooperacinė priežiūra:
- Skiriamas aktyvus režimas - kuo daugiau vaikščioti ir judėti.
- 10 dienų negalima sėdėti, leidžiama tik gulėti, stovėti arba gulsčiai remtis ant priešingos pusės klubo, negu buvo įkirpta tarpvietė.
- Rekomenduojama maitintis daug kartų per dieną, mažomis porcijomis, skystu, lengvai virškinamu maistu, vengti vidurių užkietėjimo.
- Per 6 val. po gimdymo moteriai reikia pačiai savarankiškai pasišlapinti tualete.
- Per 3 dienas po gimdymo reikia pasituštinti. Jei viduriai užkietėję, pravartu suvalgyti saują džiovintų slyvų arba rytą nevalgius išgerti stiklinę šalto vandens, išgerti 2 valgomus šaukštus alyvuogių aliejaus, vidurius laisvinančių priemonių.
- Jei po gimdymo yra skausmingi, paburkę, išsivertę išangės hemorojiniai mazgai, jie gydomi skausmą ir uždegimą mažinančiomis žvakutėmis į tiesiąją žarną.
Stangos:
- Kai gimdos kaklelio atsidarymas yra arti visiško (7-8-9 cm), moteris pajunta nenumaldomą norą stumti, stangintis, lyg tuštintis, ypač sąrėmių metu. Tačiau to daryti jokiu būdu negalima: jei moteris neklausys gydytojo ir sąrėmio metu pastums, vaisiaus galvutė ūmai smuktels žemyn gimdymo takais, ir ne visai atsidariusio gimdos kaklelio kraštai įplyš.
- Prieš pat užgimstant naujagimiui, galvutei veržiantis lauk, ji smarkiai tempia tarpvietę, jaučiamas veržimo, tempimo, deginimo, plėšimo jausmas. Tada, užgimus vaiko pakaušiukui, akušerė paprašo moters vieną sąrėmį nestumti, o tik paviršutiniškai pakvėpuoti per burną („lyg šuniukui”) ir nestumti. Šio sąrėmio metu užgimsta plačioji galvutės dalis - viršugalvio gumburai, todėl akušerė, tuo momentu spausdama tarpvietės audinius iš šonų ir stumdama juos žemyn, padaro daugiau vietos, sumažina audinių tempimą, nusmaukia juos nuo gimstančio vaiko veiduko ir apsaugo nuo tarpvietės plyšimo.
Pirmosios kūdikių maudynės atviruose vandens telkiniuose
Jau šį savaitgalį žadami karščiai, nors ir su lietumi. Su "Taurakalnio sveikatos namų" vaikų gydytoja kalbamės apie pirmąsias vaikučių maudynes atviruose vandens telkiniuose - ežeruose, upėse ar jūroje.
- Maudytis atviruose vandens telkiniuose galima oficialiai prasidėjus Lietuvoje maudymosi sezonui (birželio 1 d.). Tačiau reikia stebėti vandens, kuriame žadama maudytis, būklę - temperatūrą (mažiems vaikams patartina, kad vandens temperatūra ežeruose būtų 21-22 laipsniai, jūroje - 19-20 laipsnių šilumos), užterštumo lygį, dugno būklę.
- Oficialiai įrengtose maudyklose vanduo tiriamas, nurodoma jo temperatūra, užterštumas. Jei planuojama vykti prie ežero, kur nėra tokios informacijos, reiktų tėveliams apsidairyti, ar nesimato arti fermų, lauko tualetų, patikrinti dugną - rinktis smėlėtą, be dumblo ir žolių, krantą.
- Pirmosios maudynės svarbios ne tik tėveliams, bet ir vaikučiui. Jei maudomas kūdikis - tai yra viena iš grūdinimo procedūrų - vandeniu reikia iš pradžių sušlapinti kojytes, rankytes, žaidimo būdu (pvz., pasipliuškenant) vėliau sušlapinti ir visą kūnelį. Pirmosios maudynės neturi trukti ilgai - 2-3min., ir tai, jeigu vaikutis patenkintas. Vėliau maudymosi trukmę galima šiek tiek pailginti. Numaudžius mažylį reikia gerai nušluostyti sausu rankšluosčiu. Jeigu matote, jog vaikučiui vis tiek šalta, aprenkite šilčiau, duokite išgerti arbatos.
- Pirmojo pusmečio kūdikiams maudytis ežeruose nepatartina dėl labai plonos ir jautrios odelės.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai