Neišnešiotumas yra aktuali perinatologijos problema, paliečianti daugybę šeimų visame pasaulyje. Neišnešiotas naujagimis - tai kūdikis, gimęs per anksti, ir jam reikalinga ypatinga priežiūra bei dėmesys. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, koks gestacinis amžius laikomas neišnešiotumu, kokie yra neišnešiotų naujagimių ypatumai, priežiūros niuansai ir kokią emocinę paramą gali gauti šeimos, susidūrusios su šia situacija.
Gestacinis amžius ir jo vertinimas
Gestacinis amžius - tai laikotarpis, skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo. Šis rodiklis yra labai svarbus vertinant naujagimio būklę ir raidą. Pagal gestacinį amžių naujagimiai skirstomi į tris grupes:
- Neišnešioti: mažiau kaip 259 dienos (nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės).
- Išnešioti: gimę 259-293 dienomis.
- Pernešioti: gimę po daugiau kaip 294 dienų.
Neišnešiotas naujagimis laikomas gebančiu išgyventi, jei gimė nuo 22 nėštumo savaitės ir sveria 500 g ar daugiau.
Kūno masė ir fizinė raida
Be gestacinio amžiaus, svarbu įvertinti ir naujagimio kūno masę. Pagal gimimo kūno masę naujagimiai skirstomi į:
- Normalios gimimo masės: daugiau kaip 2500 g.
- Mažos: mažiau kaip 2500 g.
- Labai mažos: mažiau kaip 1500 g.
- Itin mažos gimimo kūno masės: mažiau kaip 1000 g.
To paties gestacinio amžiaus naujagimių fizinė raida gali labai skirtis, todėl ji vertinama procentilių metodu. Pagal tai naujagimiai būna:
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
- Hipotrofiški: kūno masė tam tikrą gestacijos savaitę yra mažesnė nei 10 procentilių.
- Eutrofiški: tarp 10 ir 90 procentilių.
- Paratrofiški: daugiau kaip 90 procentilių.
Taip pat vertinamas ir naujagimio ūgis, kurio normalus intervalas yra apie 48-56 cm.
Sveiko išnešioto naujagimio požymiai
Sveikas išnešiotas naujagimis turi poodžio riebalų sankaupų skruostų, nosies, sprando (kaklas atrodo trumpas), dilbių srityse. Oda rausva, švelni, dėl spaudimo gimdant naujagimio kūne gali būti gimdymo dėmių (kai kurios išnyksta greitai, kitos pastebimos iki kelerių metų, paryškėja verkiant, karščiuojant), prakaito liaukos nepakankamai išsivysčiusios.
Naujagimis kvėpuoja 35-45 kartus per minutę, jo širdis plaka 120-140 kartų per minutę. Naujagimis dažniausiai miega (apie 20 valandų per parą), atsibunda dėl alkio, skausmo, šalčio ar kitų nemalonių pojūčių.
Naujagimio galva, palyginti su kūnu, neproporcingai didelė, plika arba apaugusi švelniais plaukeliais, su momenėliais, kaklo raumenys silpni, nosis, kartais kakta, smakras būna nusėti mažyčiais baltais taškeliais - užsikimšusiomis riebalinėmis liaukomis, kurie savaime išnyksta per kelias savaites.
Plaštakos ir pėdos dažnai vėsios, net melsvokos dėl silpnesnės kraujotakos, tamsesnės negu kūnas. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos (rainelės pigmentinės ląstelės nepakankamai išsivysčiusios), dar aiškiai nemato, bet užsimerkia nuo ryškios šviesos, į objektus žvilgsnio nesutelkia.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Ramiai gulinčio naujagimio rankos ir kojos sulenktos, plaštakos sugniaužtos (vadinamoji fleksinė poza). Rengiant naujagimį gali drebėti galūnės, smakras.
Naujagimių refleksai
Naujagimiui būdingi tam tikri refleksai:
- Ieškojimo: palietus lūpų kampą, naujagimis suka galvą ir žiojasi.
- Čiulpimo: palietus gomurį, čiulpia įkištą krūtį, pirštą.
- Moro: iki 5-6 mėnesių išsilaikantis stresinis refleksas išsigandus garso ar staigaus judesio - naujagimis išskečia rankas į šonus, paskui apglėbia save.
- Toninis kaklo: galvą pasukus į vieną pusę, ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje per alkūnę lieka sulenkta - vadinamoji fechtuotojo poza; lieka iki 6-7 mėnesių.
- Griebimo: palietus delną, pirštai susigniaužia į kumštį; lieka iki 2 mėnesių.
- Babinskio: pabraukus padą, išsiskleidžia pirštukai; lieka iki 2 metų.
- Žingsniavimo: laikant už pažastų ir atrėmus padus į stalą, naujagimis žingsniuoja.
Fiziologinės naujagimių savybės
Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias 3 paras mažai šlapinasi, kartais šlapimas būna oranžinės spalvos (dėl šlapimo rūgšties kristalų), vėliau - 15-20 kartų per parą, tuštinasi iš pradžių mekonijumi, vėliau košės pavidalo išmatomis 4-7 kartus per parą (dažniausiai po kiekvieno maitinimo). 80-90 % naujagimių pirmąją ar antrąją gyvenimo savaitę oda ir gleivinės šiek tiek pagelsta (vadinamoji fiziologinė gelta). Pirmomis paromis po gimimo naujagimio kūno masė sumažėja apie 10 % (fiziologinio svorio kritimas) per 2 savaites kūno masė pasiekia gimimo masę. Virkštelės liekana nukrinta po 5-7 dienų, bamba užgyja po 12-14 dienų. 3-7 dieną 2/3 naujagimių dėl motinos estrogenų poveikio paburksta krūtys, mergaitėms iš makšties skiriasi baltos gleivės).
Sveikas naujagimis, kai nemiega, įnirtingai spardosi. Gulėdamas ant pilvo jis pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankas prie veido. Pajutęs, kad padui yra į ką atsispirti, jis trukčiojamais judesiais ant slidaus pagrindo šliaužia į priekį, o galvą netvirtai kilsteli ir didelėmis pastangomis pakreipia į kitą pusę. Naujagimis negali sėdėti, tiesiai laikyti galvos (ji virsta į vieną ar kitą pusę), jos pakelti gulėdamas ant pilvo. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas: jis nurimsta paimtas ant rankų, priglaustas prie krūties, išskyrus, kai yra alkanas arba jam skauda.
Neišnešiotų naujagimių ypatumai
Vienas svarbiausių dalykų, ką reiktų žinoti apie per anksti pasaulį išvydusį vaikelį - ankstukai nesugeba palaikyti tinkamos kūno temperatūros, taigi jiems itin svarbi aplinka su reguliuojama temperatūra. Ankstukų raida nėra tokia pati kaip laiku gimusių vaikučių ir priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė. Vos gimusio ankstuko raida labai priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė - pavyzdžiui, tarp vaiko gimusio 29 nėštumo savaitę ir to, kuris gimė trimis savaitėmis vėliau yra daug skirtumų. Neišnešiotukai skirstomi į kelis laipsnius pagal jų būklę ir poreikius:
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
- IV laipsnis: Jie labai trapūs ir jautrūs, todėl gyvena inkubatoriuje. Jame nuolat galima palaikyti temperatūrą nuo 28 iki 38°C.
- III laipsnis: Vaikelis tebėra labai mažas ir trapus, tačiau stipresnis.
- II laipsnis: Vaikeliui dar gali reikėti pagalbos kvėpuojant ir jis tebėra maitinamas per zondą, tačiau mažylio plaučiai (o taip pat ir visi kiti organai bei jų sistemos) sparčiai bręsta.
- I laipsnis: 35-37 savaitės. Šie naujagimiai, nors ir gimę anksčiau numatyto termino, yra pakankamai dideli ir „savarankiški“.
Neišnešiotukui pakankamai užaugus, priaugus svorio, prisitaikius gyventi be pypsinčių aparatų tėveliai gali lengviau atsikvėpti, tačiau nereikėtų tikėtis, kad vaikelio raida bus tokia pati, kaip jo bendraamžių. Koreguotas amžius yra skirtumas tarp numatytosios ir tikrosios vaiko gimimo datos. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė 10 savaičių anksčiau, o dabar jam yra 12 savaičių, tai jo koreguotas amžius bus 2 savaitės. 2 savaičių naujagimis dar tik susipažįsta su pasauliu, jis reaguoja į tėvelius, stengiasi įsižiūrėti į jų veidus, tačiau greitai pervargsta, didžiąją dalį laiko miega. Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų) - apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir toliau su jais vystosi vienodu tempu. Tai kaip sparčiai prieš laiką gimęs kūdikis „susilygins“ su bendraamžiais labai priklauso nuo neišnešiotumo laipsnio, t.y. Žinoma, svarbios ir individualios savybės - juk ir laiku gimę vaikai vystosi nevienodu tempu ir tai yra visiškai normalu. Jeigu baiminatės, kad kūdikio raida vėluoja, siūlome paskaityti šį straipsnį: Sutrikusi vaiko raida.
Neišnešiotų naujagimių priežiūra
Naujagimis, gimęs nuo 22-ų nėštumo savaičių iki 36-ių savaičių ir 6-ių dienų, laikomas neišnešiotu. Jam reikalinga ypatinga priežiūra ir gydymas, todėl pirmąsias savo gyvenimo dienas ar net savaites jis gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Ten nuolat stebimos naujagimio gyvybinės funkcijos: kvėpavimas, pulsas, nervų sistemos veikla, ir atliekami nuolatiniai papildomi tyrimai sveikatai įvertinti.
Anksčiau laiko gimę naujagimiai rizikingi galvos smegenų kraujosruvoms, ypač kraujo išsiliejimui į šoninius smegenų skilvelius.
Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai
- Termoreguliacijos problemos: Neišnešioti naujagimiai neturi pakankamai riebalų, todėl sunkiai palaiko kūno temperatūrą. Jie laikomi inkubatoriuose, kur palaikoma optimali temperatūra.
- Kvėpavimo sutrikimai: Plaučiai gali būti nepakankamai išsivystę, todėl gali reikėti dirbtinės plaučių ventiliacijos ar surfaktanto.
- Maitinimo sunkumai: Neišnešioti naujagimiai gali būti per silpni žįsti, todėl maitinami per zondą arba intraveniniu būdu.
- Infekcijos: Neišnešioti naujagimiai yra labiau pažeidžiami infekcijų, todėl jiems skiriami antibiotikai.
- Naujagimių gelta: Dažna neišnešiotų naujagimių problema, gydoma fototerapija.
Mažiausio išgyvenusio naujagimio istorija
2019 metais Kauno klinikose gimė mažiausias išgyvenęs neišnešiotas naujagimis Lietuvoje - mergaitė, gimusi 22-ą nėštumo savaitę ir svėrusi 350 gramų. Šis atvejis parodo, kokią didelę reikšmę turi medicinos pažanga ir gydytojų profesionalumas gelbstint pačius mažiausius pacientus.
Elžbietos istorija
Elžbieta savarankiškai nekvėpavo beveik tris mėnesius (viena po kitos sekė daugiau nei 11 apnėjų). Per tą laiką ji tris kartus persirgo kraujo užkrėtimu bei kitomis infekcijomis (odos, žarnyno, plaučių, trachėjos), teko daryti kraujo perpylimų. Į delną telpantis kūdikis priėmė skausmingiausias neišnešiotukus gelbėjančias procedūras: nesuskaičiuoju, kiek sykių ėmė kraujo, vedė kateterius; epidūrinės nejautros, intubavimai ir ekstubavimai, nuolatinis „maitinimas“ vaistais. Tuo pačiu krito svoris. Kita pačių mažiausių neišnešiotukų problema - AAL (atviras arterinis latakas), kuris Elžbietai per pirmąsias tris savaites buvo uždarytas chirurginiu būdu. Tuomet ji svėrė vos 640 g! Laimė, pastaroji intervencija buvo rezultatyvi ir mergaitė sparčiai pradėjo vytis gyvenimą. Sėkmingai augo svoris. Sulaukus trijų mėnesių diagnozuota dažnokai giliai neišnešiotų naujagimių neaplenkianti retinopatija, kuri „aplanko“ dėl deguonies pertekliaus (jis būtinas, kol išmoksta kvėpuoti). Dėl pernelyg didelio neišnešiotumo, liga išsirutuliojo iki trečio laipsnio. Tačiau medikų profesionalumas, naujausių technologijų taikymas - ir sulaukėme sėkmės. Mergaitė mato abiem akytėm! Su Elžbieta ligoninėje praleidome 103 paras. Per šį laiką mergaitė suvartojo apie 21 skirtingų rūšių medikamentų (antibiotikai, morfijus ir kt.), priėmė sudėtingiausias gaivinimo procedūras ir ištvėrė 2 neišvengiamas operacijas. Dabar Elžbieta yra grakšti 4 metukų mergaitė, visiškai pasivijusi bendraamžius (ūgiu ir tvirta sveikata kai kuriuos net lenkia!). Kasdien džiaugiamės dukra.
Friedos istorija
Vokietės duktė gimė po 21 savaitės ir 5 dienų nėštumo, o jos brolis dvynys Kilianas, gimęs septyniomis valandomis anksčiau, neišgyveno.
Emocinė parama šeimoms
Didžiulis šokas, pasimetimas, susidūrimas su nežinomybe, baimė dėl mažylio likimo - mamas, kurioms gimsta neišnešiotas naujagimis, užklumpa daug nemalonių jausmų ir minčių. Mamos sutaria, kad didžiausia pagalba ankstukų susilaukusioms mamoms - šeimos palaikymas, padedantis išgyventi sunkiausias akimirkas ir pamatyti šviesą tunelio gale, o ankstukų tėvų bendruomenės tarpusavio pagalba - svarbus įrodymas, kad esi ne vienas ir visuomet gali kreiptis pagalbos į bendruomenės narius.
I. I. Prudnikovaitė prisimena, kad tik gimus Veronikai ją užplūdo įvairiausi jausmai - šokas, baimė, pasimetimas ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Visos jos svajonės, kaip priglaus mažylį, maitins jį, apsivertė aukštyn kojomis, o žinios apie neišnešiotus kūdikius buvo labai miglotos, trūko informacijos. Skaudžiausia Ievai buvo tai, kad ji negalėjo būti su vaiku - pirmąsias savaites neišnešiotukai praleidžia inkubatoriuje.
„Kiekviena procedūra, tyrimas ar dūris gąsdino ir varė į neviltį. Atvykus į neišnešiotų naujagimių skyrių šokiravo ten esančios mamos - tikra zombių kariuomenė. Pavargusios, išsigandusios, išsekusios nuo jaudulio ir maldų. Teliko pasitikėti gydytojais ir sesutėmis, kuriems visada būsime labai dėkingi, ir mokytis būti ankstuko mama. Esu labai laiminga, kad Veronika buvo labai stipri, imli, stipriai kabinosi į gyvenimą ir netgi išmoko žįsti.Operos solistė pažymi, kad tokioje situacijoje atsidūrusiems tėvams palaikym…
Motinos pieno svarba
Motinos pienas laikomas tinkamiausiu maistu neišnešiotiems naujagimiams. Tačiau dažniausiai jie nėra pakankamai stiprūs, jog būtų maitinami tik krūtimi. Siekiant padidinti neišnešiotų naujagimių žindymo dažnį, svarbu įvertinti veiksnius, kurie turi įtakos neišnešiotų naujagimių maitinimui krūtimi.
Prenatalinis amžiaus nustatymas
Kūdikio amžiaus nustatymas yra svarbus aspektas stebint jo raidą ir užtikrinant tinkamą priežiūrą.
Paskutinių mėnesinių data
Kūdikio amžius dažniausiai skaičiuojamas nuo paskutinių mėnesinių ciklo (PMC) - remiantis šiuo skaičiavimu, galima apskaičiuoti vaisiaus amžių. Nėštumo amžius skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Nėštumo pradžia tradiciškai pradedama skaičiuoti nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos. Nuo jos skaičiuojama lygiai 40 savaičių ir taip nustatoma preliminari gimdymo data.
Nagelio taisyklė
Preliminariai gimdymo datai nustatyti plačiai naudojama Nagelio taisyklė: prie pirmosios mėnesinių dienos pridedami vieneri metai, atimami 3 mėnesiai ir pridedamos 7 dienos. Jeigu ciklas yra trumpesnis arba ilgesnis, skaičiavimus pagal Nagelio taisyklę reikės pakoreguoti. Pavyzdžiui, jei ciklas trunka 26 d., tada iš numatytojo termino reikia atimti 2 dienas. Jei ciklo trukmė - 32 d., pridėti 4 d. Jei žinote tikslią pastojimo datą, galite pasinaudoti ir dar viena taisykle gimdymo laikui identifikuoti: iš pastojimo dienos atimkite 3 mėn. ir 7 d.
Ultragarsinis tyrimas
Nėštumo amžių galima tiksliau nustatyti atliekant ultragarso tyrimą, jis tinkamas, kai reikia nustatyti pastojimo laikotarpį, bet ne tikslią datą. 11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės matmuo. Ultragarsas matuoja kūdikio dydį maždaug 5 ar 6 savaitę po PMC. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. nėštumo trukmė.
Kiti prenataliniai tyrimai
HARMONY PRENATALINIS TYRIMAS - tai vaisiaus DNR, paimto iš mamos kraujo, analize paremtas tyrimas, skirtas įvertinti riziką susilaukti kūdikio su chromosomine skaičiaus patologija.
Raidos vertinimas po gimimo
Kūdikio raida apima kelias sritis: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančias procedūras.
Kada atlikti vertinimą
Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Kūdikių iki 1 metų raida vertinama 3, 6, 9 mėnesių amžiaus. Neišnešiotų naujagimių raida vertinama koreguojant amžių.
Vertinimo metodai
Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. DISC testas taikomas vaikams iki 5 metų amžiaus.
Motorinės raidos vertinimas
Įvertinus vaiko motorinę raidą, nustatomas vadinamasis motorinis amžius. Jo santykis su biologiniu amžiumi, padaugintu iš 100, vadinamas motoriniu koeficientu (MQ). Jei vaiko MQ daugiau kaip 70, laikoma, kad motorinė raida yra normali, jei MQ yra tarp 50 ir 70, laikoma, kad motorinė raida sutrikusi ir tokį vaiką reikia atidžiai stebėti.
Raidos vėlavimo atveju
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo.
Kūdikių raidos etapai
- Naujagimystės laikotarpis (0-1,5 mėn.): Naujagimis gali fiksuoti veidą ar šviesą akių plokštumoje. Mažylis jau stebi žmogų, seka akimis judantį daiktą. Nuo gimimo iki 1,5 mėnesio išlieka mažylio žingsniavimas ir atramos reakcija. Klausosi aplinkinių balsų ir guguoja.
- 0-3 mėnesiai: Nuo gimimo iki 3 mėnesių išlieka Moro refleksas.
- 0-4 mėnesiai: Nuo gimimo iki 4 mėnesių budravimo metu išlieka čiulpimo ir ieškojimo refleksas.
- 0-6 mėnesiai: Nuo gimimo iki 6 mėnesių išlieka kūdikio griebimo delnais refleksas, o griebimo padais refleksas išlieka iki 9-12 mėnesių.
- Vėlesni raidos etapai: Jau trumpai sėdi, tačiau reikalinga dubens atrama. Rankomis jau sugriebia didelį daiktą. Skirią mamą tarp kitų žmonių. Guguoja. Mažylis jau pats atsisėda. Sėdi tvirtai. Daiktus jau griebia nykščiu ir rodomuoju pirštu. Į daiktus rodo pirštu. Reaguoja į kveitimą, šaukimą vardu.
Tėvų rolė stebint kūdikio raidą
Kuo anksčiau pastebimi vaiko raidos vėlavimai ar tam tikri sutrikimai, tuo anksčiau jam galima suteikti reikiamą pagalbą.
Kada kreiptis dėl vaiko raidos įvertinimo?
Tam reikia kreiptis į gydytojus, kurie įvertins, kaip vaikas pagal savo amžių atlieka atitinkamas užduotis. Vadovaudamiesi tuo, gydytojai užpildys vaiko raidos vertinimo lapą ir pateiks tėvams atsakymus bei tolimesnes rekomendacijas.
Ką daryti gavus siuntimą?
Gavote gydytojo siuntimą, užsiregistravote kompleksiniam vaiko raidos įvertinimui, atlikote visus reikiamus testus, gavote dokumentus su medicininėmis diagnozėmis bei rekomendacijomis. O ką daryti toliau?
Svarbūs aspektai stebint raidą
Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn. Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems.
Neišnešioti naujagimiai pasaulyje
Neišnešiotų naujagimių pasaulyje kasmet gimsta vis daugiau. Pasaulyje kasmet gimsta daugiau nei 15 mln. neišnešiotukų. Daugiau kaip 1,1 mln. jų neišgyvena. Mokslų daktaras Džojus Launas priduria, kad neišnešiotumas yra beveik pusės visų naujagimių ir kūdikių pagrindinė mirties priežastis.
Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena
Lapkričio 17 dieną visas pasaulis švenčia Neišnešiotų naujagimių dieną - taip garsiai ir drąsiai kalbant apie šių naujagimių problemas ir jų sprendimo būdus. Nuo 2012 metų Lietuvoje lapkričio 17 dieną yra minima ,,Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena“. Asociacijos iniciatyva kasmet organizuojami prasmingi renginiai Lietuvoje. Vienas jų - šventė ir neišnešiotų naujagimių šeimų lankymas Lietuvos ligoninėse: Kauno klinikose, Santaros klinikose, Klaipėdos universiteto ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Šią dieną purpurine spalva nušvinta garsūs šalies pastatai, taip prisijungiant prie pasaulinės iniciatyvos - palaikyti šeimas ir atkreipti visuomenės dėmesį į priešlaikinio gimdymo problematiką.
Neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas
Šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 proc. iki 67 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 g), - nuo 48 proc.
Iš labai neišnešiotų naujagimių, kurių gimimo svoris mažiau nei 1 kilogramas, anksčiau išgyvendavo tik apie 10 proc. Šiandien jų išgyvenamumas siekia net 80-90 proc. Prieš laiką gimusių naujagimių galimybei išgyventi labai didelę reikšmę turi ne tik svoris gimimo metu, bet ir gestacinis amžius. 22 savaičių amžiaus naujagimiai gimsta labai retai. Deja, didžioji dalis jų neišgyvena.
tags: #kada #kudikis #skaitosi #neisnesiotukas