Sunegalavus kūdikiui, tėvams dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į medikus. Jūs geriausiai pažįstate savo vaiką ir galite nuspėti reakcijas, kurias jam sukelia įvairios ligos, taigi nuojauta padės jums suprasti, ar vaikui sunkus negalavimas ir apsispręsti. Šiame straipsnyje aptarsime, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kodėl vertėtų gydymo įstaigoje lankytis reguliariai, kokie signalai rodo, kad vertėtų kreiptis į gydytoją specialistą.
Kada nedelsiant kreiptis į gydytoją
Yra situacijų, kai būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tai apima:
- Aukšta temperatūra: Kūdikiui aukšta temperatūra (didesnė kaip 38,6 laipsnių). Kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus, kurių temperatūra yra 38 oC, turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC. Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
- Atminties sutrikimai: Atminties sutrikimai (vaikas neprisimena, kur jis yra, kuri šiandien diena ir tt.).
- Traukuliai: Buvo ir pasikartojo traukuliai. Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
- Ūmus skausmas: Ūmus galvos, krūtinės arba pilvo skausmas, kuris stiprėja pastarąsias dvi valandas. Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
- Kaklo stingulys: Sustingęs ir skaudamas kaklas, vaikas negali palenkti į priekį galvos tiek, kad smakru galėtų pasiekti krūtinę (meningito tikimybė).
- Bėrimas: Vaiką išbėrė plokščiomis violetinėmis dėmėmis, kartais iškylančiomis virš odos paviršiaus (meningito tikimybė). Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
- Akių paraudimas ir patinimas: Paraudo ir patino aplink akis. Tai gali būti alerginė reakcija.
- Apsinuodijimas: Įtariate, kad vaikas apsinuodijo chemine medžiaga ar vaistais.
- Nudegimai: Vaikas nusidegino: nusiplikė karštu skysčiu, cheminių medžiagų pateko ant odos arba į akis.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kūdikio raidos
Tėvai turėtų kreiptis į medikus ir pastebėję, kad jų kūdikis laiku nesivarto, nesėdi, neguguoja, nesišypso ar neužmezga akių kontakto. Ypač tai svarbu, jei buvo komplikuotas nėštumas ar gimdymas. „Reikėtų susirūpinti, jei 2 metų vaikas nekalba žodžių junginiais, nežaidžia funkcinių žaidimų, pavyzdžiui, nevaizduoja, kad siurbia siurbliu, kalba telefonu, važiuoja mašinėle, vyresnis vaikas nežaidžia vaidybinių žaidimų su lėlėmis, mašinėlėmis, kai pats vaizduoja žmogų vorą ar princeses, - pataria gydytoja. - Pastebėję tokius raidos sutrikimus, gydytojai mažuosius pacientus nukreipia pas vaikų neurologą.“
Kada kreiptis į gydytoją specialistą
Vis dažniau vaikai skundžiasi prastėjančia rega, kenčia nuo nutukimo ir ydingos laikysenos. Pastaruoju metu daugėja ir alergiškų vaikų. Vaikų ligos, ypač lėtinės, neretai priklauso nuo jų amžiaus.
- Alergijos: Kūdikis iki vienerių metų gydytojams tenka nukreipti pas vaikų alergologus, nes tokio amžiaus vaikams išryškėja odos bėrimai ir kitos alergijos formos. „Kai kūdikio veidas, lenkiamieji kūno paviršiai ar visas kūnas išbertas, oda yra išsausėjusi ar pleiskanoja, reikėtų atkreipti dėmesį. Jeigu dėl intensyvaus niežulio sutrinka kūdikio miegas, jis ima dažnai ir gausiai atpylinėti, viduriuoti (neretai su gleivių ar kraujo gyslelių priemaišomis), būtina apsilankyti ne tik pas šeimos gydytoją, bet ir pas vaikų alergologą bei atlikti alergologinius tyrimus“, - pataria gydytoja pediatrė Agnija Vaščiūnaitė. Aleginis rinitas arba šienligė - tai alergenų sukeltas nosies gleivinės uždegimas, kuris yra itin paplitęs tarp vaikų.
- Otorinolaringologas: 1-5 metų mažylius, ypač pradėjus lankyti darželį, dažnai užklumpa sloga, ausų uždegimas, miegodami jie ima knarkti. Pasitaiko, kad vėluoja tokio amžiaus vaikų kalbos raida. Visais šiais atvejais būtina gydytojo otorinolaringologo konsultacija. Vidurinės ausies uždegimas arba ūminis otitas yra viena dažniausių vaikų ligų. Juo paprastai serga vaika nuo kelių mėnesių iki 3-4 metų.
- Pulmonologas: Darželį lankantiems vaikams dažniau pasireiškia ir kvėpavimo takų obstrukcijos, kurios gali būti bronchų astmos pradžios požymis. Pavyzdžiui, jeigu vaikas daugiau nei 5 kartus yra sirgęs obstrukciniu bronchitu, kai daug kosti, būna sunku kvėpuoti, pailgėja iškvėpimas, tokiu atveju reikalinga vaikų pulmonologo konsultacija.
- Ortopedas-traumatologas: Šiek tiek vyresniems vaikams, dažniausiai iki 7 metų, atsiskleidžia laikysenos bėdos ir plokščiapadystė. „Susirūpinti dėl plokščiapadystės reikėtų tuomet, jeigu penkerių-šešerių metų vaikui stovint pėdų vidinis kraštas virsta į vidų ar netaisyklingai nudėvimi batai. Tokio amžiaus vaikams būna augimo šuolis ir laikysena neretai tampa netaisyklinga. Įtarus plokščiapadystę ar netaisyklingą laikyseną, reikėtų pasikonsultuoti su vaikų ortopedu-traumatologu.“
- Nefrologas: Nėra gerai, jei vaikas po ketvirtojo gimtadienio dienomis nelaiko šlapimo, o po penktojo - naktimis, mažylis nespėja nueiti į tualetą arba jam yra dažnos šlapimo organų infekcijos. Tokiais atvejais mažieji pacientai nukreipiami pas vaikų nefrologą.
- Urologas: Tokio amžiaus berniukams pasitaiko ir apyvarpės angos susiaurėjimas - fimozė. Vertėtų kreiptis į vaikų urologą, jeigu tėvai pastebi, kad berniukui sunku šlapintis, šlapinantis išsipučia apyvarpės maišelis, o pasišlapinus laša šlapimas. Taip pat būtina specialisto konsultacija, jeigu berniukui būna dažni apyvarpės uždegimai ir net sulaukus 5 metų nepavyksta jos atitraukti.
- Gastroenterologas: Jei vaikas dažnai skundžiasi pilvo ar krūtinės skausmais, pykinimu, vėmimu, pakitusiu apetitu, kosti naktį, rytais būna užkimęs, bet praeina per porą valandų, - reikėtų kreiptis į vaikų gastroenterologą. Gydytoja pastebi, kad dažna ikimokyklinukų bėda yra ir vidurių užkietėjimas, nes būna, jog vaikai darželyje vengia tuštintis, o tėvai to nė nežino. Virškinimo problemos kamuoja ir pradėjusius eiti į mokyklą vaikus ir paauglius.
- Neurologas: Pastebima, kad vyresnius vaikus dažnai vargina ir streso, įtempto gyvenimo būdo, netinkamo dienos režimo sukelti įtampos galvos skausmai, tačiau tai taip pat gali būti ir prasidėjusios migrenos požymis. Tikslesnę negalavimų priežastį gali įvardyti tik vaiką apžiūrėjęs vaikų neurologas.
Šiuolaikinių vaikų problemos
Dar viena dažna vaikus iki 18 metų kamuojanti bėda - nutukimas. Pastaraisiais metais pastebimas nutukusių vaikų skaičiaus didėjimas. Tai lemia netinkami mitybos įpročiai, nepakankamas fizinis aktyvumas, vis daugiau laiko praleidžiama prie kompiuterio. Tačiau vyresniems paaugliams gresia ir visiškai priešingo spektro sutrikimai - nervinė anoreksija ir bulimija.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Didelė šiuolaikinių vaikų bėda yra ir netaisyklinga laikysena. Paaugliai sparčiai auga, daug laiko praleidžia sėdėdami mokykloje, prie kompiuterio ir išmaniųjų įrenginių, dėl to formuojasi netaisyklinga laikysena, stuburo iškrypimai, atsiranda regėjimo sutrikimų.
Ką daryti, kad vaikas greičiau pasveiktų ir rečiau sirgtų?
Naujagimiai ir kūdikiai iki pusės metų, vaikų ligų gydytojo teigimu, serga labai mažai, palyginus su lopšelius ar darželius lankančiais mažyliais. „Naujagimis paprastai gauna mamos imuninę atmintį, kaip manoma, maždaug pusei metų. Žinoma, kūdikis gali susirgti ir sloga, ir pakosėti, tačiau labai greitai pasveiksta, ypatingai tas, kuris yra maitinamas mamos pienu.
Nė vienas vaikas neužaugo be taip vadinamų peršalimo ligų - slogos, kosulio ir gerklės perštėjimo. Jei vaiko sloga vandeninga ar šiek tiek tirštesnė, pasak gydytojo, - nieko blogo, teisiog stebėkite vaikučio savijautą, kaskart iš nosytės išsiurbkite išskyras specialiu siurbtuku (jei vaikas dar nemoka pats išsipūsti nosies) bei papurkškite jūros vandeniu. Nuvalius nosytę, kaip pataria vaikų ligų gydytojas, vaiko panosę galima patepti riebesniu kremu, kuris sumažina odos perštėjimą. Jei vaikutis suslogavo, ėmė kosėti, duokite jam gerti kuo daugiau šiltų skysčių: mėgstamos arbatos ar tiesiog vandens.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis.
Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo:
- Vėsūs kompresai
- Vėsinamoji vonelė
- Drėgna paklodė
Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Gydymas namuose: Rekomendacijos
- Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
- Nepkrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
- Stebėti Vaiką (Ir Naktį):
- Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
- Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
- Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
- Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
- Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Pasiruošimas vizitui pas gydytoją
Grįžus su naujagimiu namo reikėtų paskambinti poliklinikos, kurioje vėliau pageidausite lankytis, registratūros telefonu ir informuoti apie gimusį naujagimį bei susitarti dėl jo lankymo namuose. Reikėtų žinoti, kad naujagimį lankantis sveikatos specialistas yra įpareigotas įvertinti šeimos socialinį ir psichologinį pasirengimą. Kūdikiui iki 1-erių metų poliklinikoje dažniausiai tenka lankytis kartą per mėnesį. Svarbu prisiminti, kad įvairios medicininės procedūros (pavyzdžiui, kraujo tyrimai, skiepai ir kt.) nėra privalomos.
Ruošiantis apsilankymui pas gydytoją rekomenduojama iš anksto susirašyti visus rūpimus klausimus apie vaiko sveikatą, priežiūrą, higieną, skiepijimą ir kt.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai