Įvadas
Naujagimio žarnynas yra dinamiška ekosistema, kurią kolonizuoja įvairios bakterijos, grybeliai ir virusai. Ši mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų, pradedant imuninės sistemos formavimuisi ir baigiant maistinių medžiagų įsisavinimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios bakterijos kolonizuoja naujagimio žarnyną, kokie veiksniai tai įtakoja ir kokią reikšmę tai turi kūdikio sveikatai.
Žarnyno mikrobiotos formavimasis
Žarnyno imuninė sistema pradeda formuotis dar įsčiose. Vaisiaus žarnynas vystosi sterilioje aplinkoje, o po gimimo mikroorganizmai pradeda kolonizuoti žarnyną ir kitus organus. Pirmosios bakterijos patenka iš motinos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, E.coli, streptokokai). Taip pat mikroorganizmai perduodami iš mamos per gimdymo takus, pirmajį odos prisilietimą, mamos pieną. Jie kolonizuoja gleives ir gleivines, odą, akis, burną, virškinamąjį traktą, žarnyną, šlapimo ir kvėpavimo takus, lytinius organus.
Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Kokios bakterijos apsigyvens pas naujagimį nulemia aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją - po jos bifidobakterijų kiekis pasiekia normą 6mėn. vėliau nei gimdant natūraliai), maitinimas (mamos pienu - vyrauja bifidobakterijos, o dirbtiniai - bakteroidai, E.coli). Pradinė bakterijų kolonizacija nulemia kokia bus žmogaus pastovi mikrobiota. Vaikų žarnyno mikrobiota supanašėja su suaugusiųjų 1-3 metų amžiuje.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys žarnyno mikrobiotos sudėtį
Žarnyno mikrobiotos sudėtį lemia daugybė veiksnių:
- Gimdymo būdas: Po natūralaus gimdymo kūdikio žarnyną labai greit kolonizuoja mikroorganizmai iš motinos organizmo, taip pat mikrobai iš aplinkos. Po cezario pjūvio operacijos gimusių kūdikių žarnyne yra mažiau gerųjų bakteroidų iš motinų žarnyno ir daugiau oportunistiškų patogenų, tokių kaip enterokokai (Enterococcus), enterobakterijos (Enterobacter) ir klebsielės (Klebsiella).
- Mityba: Mamos pienas yra nepakeičiamas norint užtikrinti visavertę naujagimio mitybą. Mamos piene esama įvairių maisto medžiagų, tarp kurių galima rasti ypač reikalingų probiotinių bakterijų ir oligosacharidų, kurie turi prebiotinį efektą. Šios medžiagos yra vienos svarbiausių užtikrinant normalios mikrofloros vystymąsi ir funkcionavimą. Mamos pienu matinamo kūdikio žarnyne po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Jei kūdikis maitinamas dirbtinai, jo žarnyne vyrauja bakteroidai ir E. coli.
- Aplinka: Aplinka, kurioje gimė vaikas (gimdymo stacionaras, šalis), turi įtakos žarnyno mikrobiotos formavimuisi. Neišnešiotų naujagimių, patekusių į reanimacijos ar terapinį skyrių, žarnyne apsigyvena tik keletos rūšių bakterijos: laktobakterijos ir bifidobakterijos randamos retai, vyrauja Enterococcus faecalis, E. coli, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis and Staphylococcus haemolyticus.
- Antibiotikai: Antibiotikai naikina ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas, todėl jų vartojimas gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą. Gydytoja S. Liubinskienė pasakoja, kad pacientus gydant antibiotikais, pakinta ir išsibalansuoja žarnyno mikrobiota, kadangi sistemiškai veikiami ne tik „blogieji“ bet ir „gerieji“ probiotiniai mikroorganizmai.
- Kiti veiksniai: Kiti veiksniai, tokie kaip higienos sąlygos, šeimos dydis, augintinių buvimas, kultūriniai ypatumai, geografinė vietovė, oro užterštumas ir žalingi įpročiai, taip pat gali turėti įtakos žarnyno mikrobiotos sudėčiai.
Žarnyno mikrobiotos svarba kūdikio sveikatai
Žarnyno mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų, kurios yra būtinos kūdikio sveikatai:
Taip pat skaitykite: Profilaktinė kūdikių ir vaikų sveikatos priežiūra
- Imuninės sistemos formavimasis: Žarnyno mikrobiota reikšmingai veikia imuninės sistemos raidą ir funkcijas, apsaugo organizmą nuo ligų, skatina sveikimą.
- Maistinių medžiagų įsisavinimas: Žarnyno mikrobiota dalyvauja fermentacijos reakcijose, kuriose maistinės medžiagos metabolizuojamos iki įvairių galutinių produktų, pvz. trumpos grandinės riebalų rūgščių (TGRR), arginino, glutamino ir kt.
- Apsauga nuo patogenų: Žarnyno mikrobiota neleidžia patogeniniams mikroorganizmams patekti į organizmą.
- Nervų sistemos veikla: Žarnyne gaminamos endokrininės medžiagos, hormonai ir neurotransmiteriai yra svarbūs įvairių organų veiklai bei centrinei nervų sistemai. Yra tyrimų, kurie atskleidžia, kad mikrobiotos sutrikimai ir uždegiminiai žarnyno procesai gali sietis su neurodegeneracinių ir psichikos ligų geneze, kognityvinėmis bei psichomotorinėmis funkcijomis.
Žarnyno mikrobiotos disbalansas (disbiozė)
Mikrobiotos kiekybinis ir/ar kokybinis pasiketimas, kuomet sumažėja obligatinės, t.y. normalios mikrofloros, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių, vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, obstipacija, diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.), medikamentai (antibiotikai, priešvėžiniai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, anticholinerginiai ir kt.), operacijos, maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų), aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.), stresai (psichiniai - po 24val. atsiranda disbijozė; fiziniai).
Ilgalaikė žarnyno disbiozė gali sąlygoti lėtinių, autoimuninių, uždegiminių ir onkologinių ligų vystymąsi.
Kaip palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą
Norint palaikyti sveiką žarnyno mikrobiotą, rekomenduojama:
- Maitinti kūdikį motinos pienu: Motinos pienas yra geriausias maistas naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėnesių.
- Vartoti probiotikus ir prebiotikus: Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie, patekę į organizmą, gali suteikti naudos sveikatai. Prebiotikai yra medžiagos, kurios nesuvirškintos pasiekia žarnyną ir ten tampa substratu probiotikams. Simbiotikais vadinamas vienas kitą papildantis probiotikų ir prebiotikų derinys.
- Vengti antibiotikų vartojimo be reikalo: Antibiotikus reikia vartoti tik tada, kai juos paskiria gydytojas.
- Valgyti sveiką maistą: Vartoti kuo šviežesnius, mažiau perdirbtus bei termiškai apdorotus maisto produktus. Mikrobiotai mažiausiai palankus yra gyvulinės kilmės ir riebus maistas, rafinuoti angliavandeniai, cukrus, ilgo galiojimo perdirbti maisto produktai. Vartoti raugintus ir fermentuotus maisto produktus - kopūstus, agurkus, jogurtus, pieną, kefyrą, rūgpienis, pasukos, sūris, varškė, natūrali gira ir kiti produktai.
Probiotikai ir prebiotikai: nauda ir vartojimas
Probiotikai, tai gyvi mikroorganizmai, kurių suvartojus tam tikrą kiekį pasireiškia teigiamas poveikis sveikatai. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Probiotinių (naudingų) bakterijų vartojimas turi senas tradicijas. Įvairios probiotikų padermės pasižymi skirtingomis charakteristikomis ir poveikiu, o juolabiau rūšys ar gentys, todėl labai svarbu tiksliai identifikuoti koks probiotikas yra vartojamame produkte. Negalima lyginti mokslinių tyrimų rezultatų gautų vartojant skirtingų genčių probiotikus.
Probiotikai naudojami įvairių ligų profilaktikai ir gydymui. Daugelį šimtmečių žmonės ieško jaunystės eleksyro. Probiotikai vieni iš jų. Jie naudojami įvairių ligų profilaktikai:
Taip pat skaitykite: Parama našlaičiams Lietuvoje
- Infekcinės kilmės viduriavimas, ypač rotavirusinės
- Clostridium difficile sukeltas viduriavimas
- Antibiotikų sukeltas viduriavimas
- Radiacinės terapijos sukeltas viduriavimas
- Pooperacinės ar sunkių būklių infekcinės komplikacijos
- Kvėpavimo sistemos infekcijos
- Genitourinarinės sistemos infekcijos
- Maisto, rečiau inhaliacinė alergija
- Oralinės tolerancijos išsivystymas
- Naujagimių nekrozinis enterokolitas
- Onkologinių ligų, ypač storosios žarnos vėžio profilaktika
- Dantų ėduonis
- I tipo cukrinio diabetas ?
- Geriant probiotikus prieš vakcinaciją, susidaro didesnis antikūnų kiekis nei negeriant.
Prebiotikai tai įvairios maisto medžiagos, kurios nesuskaldomos žmogaus fermentų - kasos, plonosios žarnos ir kt., o tuo pačiu ir nerezorbuojamos plonojoje žarnoje, tačiau bakterijų fermentuojamos storojoje ir nedaug plonojoje žarnoje. Prebiotikai kaip ir probiotikai skiriasi pagal savo poveikį į mikroorganizmų funkcionavimą, aktyvių maisto metabolitų susidarymą, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatą. Pagrindinė prebiotikų veikimo vieta storasis žarnynas.
Taip pat skaitykite: Švietimo svarba vaiko teisėms
tags: #kokios #bakterijos #pirmiausia #kolonizuoja #sveiko #kudikio