Įvadas
Dalia Grybauskaitė - iškili Lietuvos valstybės ir politikos veikėja, ekonomistė, diplomatė, pirmoji moteris, užėmusi Lietuvos Respublikos prezidento postą. Jos politinė karjera, prasidėjusi nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, apima darbą Vyriausybėje, diplomatinę tarnybą ir ilgametį darbą Europos Komisijoje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiama D. Grybauskaitės biografija, karjeros kelias ir prezidentavimo laikotarpis, atskleidžiant jos indėlį į Lietuvos ir Europos politinį gyvenimą.
Biografija ir Studijos
Dalia Grybauskaitė gimė 1956 m. kovo 1 d. Vilniuje. Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. 1975-1976 m. dirbo LSSR valstybinėje filharmonijoje Kadrų skyriaus inspektore. 1976-1983 m. - Leningrado kailių fabriko „Rot-Front“ darbininkė, laborantė. 1983 m. baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado A. Ždanovo universitete. 1983 m. dirbo „Žinijos“ draugijos mokslinė sekretorė. 1983-1984 m. buvo Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja. 1985-1990 m. - politinės ekonomijos dėstytoja. 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė disertaciją ir įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. 1992 m. mokėsi Džordžtauno universitete Vašingtone, kur baigė specialią programą vadovams.
Karjeros Pradžia ir Darbas Vyriausybėje
Nuo 1991 m. D. Grybauskaitė pradėjo dirbti Lietuvos Vyriausybėje. 1990-1991 m. buvo Lietuvos ekonomikos instituto mokslinė sekretorė. 1991 m. - Lietuvos Respublikos Vyriausybės programų vadovė. 1993 m. pradėjo eiti Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento direktorės pareigas. 1994-1995 m. buvo Lietuvos Respublikos misijos prie Europos Sąjungos nepaprastoji pasiuntinė ir įgaliotoji ministrė, Nacionalinės pagalbos koordinatoriaus atstovė Briuselyje. 1996-1999 m. - Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose įgaliotoji ministrė.
1999-2000 m. D. Grybauskaitė dirbo finansų viceministre, 2000-2001 m. - užsienio reikalų viceministre, o 2001-2004 m. - finansų ministre. 1999-2000 m. vadovavo Lietuvos deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu ir Pasaulio banku.
Darbas Europos Komisijoje
2004-2009 m. D. Grybauskaitė buvo Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą. 2005 m. už pastangas reformuoti ES biudžetą paskelbta „Metų komisare“. Jos veikla Europos Komisijoje ženkliai prisidėjo prie Lietuvos vardo garsinimo Europoje ir padėjo pamatus tolimesnei politinei karjerai.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Prezidentūra
Išrinkimas ir Pirmoji Kadencija (2009-2014)
D. Grybauskaitė valstybės vadove buvo išrinkta 2009 m. liepos 12 d. Rinkimai įvyko 2009 m. gegužės 17 d., kur Dalia Grybauskaitė susikovė su šešiais kandidatais ir surinkusi 68,21 % balsų laimėjo pirmame ture. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia Lietuvos prezidento postą. Pirmąjį kartą vadovauti Prezidentūrai D. Grybauskaitė pradėjo 2009 m. liepos 12 d.
Antroji Kadencija (2014-2019)
2014 m. pasibaigus pirmajai jos kadencijai, valstybės vadovo postą rinkimuose lietuviai jai atidavė antrąjį kartą. Antroji D. Grybauskaitės kadencija truko nuo 2014 m. iki 2019 m. liepos 12 d., kai buvo inauguruotas ir prezidento pareigas pradėjo eiti Gitanas Nausėda.
Prezidentės Veikla ir Prioritetai
D. Grybauskaitės prezidentavimo laikotarpis pasižymėjo veikla, orientuota į skaidrumo užtikrinimą visose valstybės gyvenimo srityse, gynybinio ir energetinio saugumo stiprinimą, socialinio ir ekonominio teisingumo didinimą. Jos iniciatyvos apėmė nacionalinę kampaniją „Už saugią Lietuvą“.
„Prieš 100 metų įsteigtos prezidento institucijos istorija atspindi nelengvą atkurtos valstybės kelią. Jis nueitas kartu su tauta, ginant ir saugant tėvynės nepriklausomybę, įtvirtinant pasaulyje stiprios ir savarankiškos Lietuvos vardą“, - taip apie Lietuvos valstybės vadovo institucijos svarbą ir reikšmę kadenciją baigusi prezidentė kalbėjo praėjusių metų balandį.
Veikla Po Prezidentūros
Pasibaigus prezidentės kadencijai, D. Grybauskaitė aktyviai dalyvauja tarptautinėje veikloje. Ji tapo Jungtinių Tautų lyčių lygybės iniciatyvos „Lygių teisių karta“ ambasadore ir organizacijos „Friends of Europe“ Patikėtinių tarybos nare. Nuo 2019 m. ji yra nepriklausomo analitikos centro „Europos draugai“ (angl. Friends of Europe) Patikėtinių tarybos narė, o nuo 2024 m. vasario - centro tarptautinės darbo grupės, skirtos Ukrainos saugumui ir euroatlantinei integracijai, narė. Nuo 2020 m. balandžio D. Grybauskaitė yra Jungtinių Tautų komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (angl. Panel on International Financial Accountability, Transparency and Integrity, FACTI), viena vadovų. Nuo 2025 m. sausio ji prisijungė prie Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centro Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) valdybos.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Apdovanojimai ir Įvertinimas
Dalia Grybauskaitė yra pelniusi daugybę apdovanojimų ir pripažinimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jai įteikti šie užsienio šalių valstybiniai apdovanojimai:
- Latvijos Respublikos Pirmojo laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas su grandine
- Norvegijos Karališkasis Šv. Olafo ordino Didysis kryžius
- Islandijos Sakalo ordino Didysis kryžius su žvaigžde (2011)
- Latvijos Respublikos Pripažinimo kryžius
- Maltos Respublikos „Xirka Gieh ir-Repubblika" ordinas
- Monako Kunigaikštystės Šv. Karolio Didžiojo karininko ordinas (2012)
- Suomijos Baltosios rožės ordino Didysis kryžius su grandine
- Estijos Marijos žemės kryžiaus ordino grandinė
- Vokietijos ordino Už nuopelnus Aukščiausiojo laipsnio Didysis kryžius
- Sakartvelo Karalienės Tamaros ordinas (2013)
- Moldovos Respublikos ordinas
- Švedijos Karališkasis Serafimo ordinas
- Maltos ordino ordino Pro merito Melitensi grandinė (2015)
- Slovėnijos ordinas Už ypatingus nuopelnus
- Rumunijos Žvaigždės ordino grandinė (2016)
- Lenkijos Baltojo Erelio ordinas (2019)
Be valstybinių apdovanojimų, D. Grybauskaitė yra pelniusi ir kitų svarbių apdovanojimų, įskaitant Karolio Didžiojo apdovanojimą (Karlspreis; 2013) ir Vokietijos analitinės žiniasklaidos apdovanojimą Auksinė Viktorija (skirtas trims Baltijos šalims; 2014).
Gimtadienis ir Asmeninis Gyvenimas
Dalia Grybauskaitė gimė kovo 1-ąją, todėl jos gimtadienis sutampa su kalendoriniu pavasariu. Kaip portalui Žmonės.lt sakė pirmąją pavasario dieną gimusi D. Grybauskaitė, per gimtadienius ji džiaugiasi atbundančia gamta. „Kad gimtadienis pirmą kalendorinio pavasario dieną, tai jau tėvų nuopelnas. Kasmet šią dieną sulaukiu bent mažų, tačiau tikrų pavasario ženklų, ir tai yra geriausia dovana“, - sakė ji.
Kovo 1-ąją Dalia Grybauskaitė švenčia gimtadienį. Portalui Žmonės.lt kadenciją baigusi prezidentė atskleidė, kad išskirtinių planų šių metų gimimo dienos šventei neturi. „Gimtadienis karantininis ir tuo viskas pasakyta“, - sakė D. Grybauskaitė.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
tags: #kada #gime #grybauskaitei