Jūratė Miliauskaitė - atlikėja, pedagogė, interjero dizainerė ir mama, kurios gyvenimo kelias vingiuoja per muziką, kūrybą ir asmeninius iššūkius. Jos istorija - tai pasakojimas apie talentą, atsidavimą ir nuolatinį tobulėjimą.
Vaikystė ir Muzikinės Karjeros Pradžia
Jūratė Miliauskaitė gimė ir augo Mažeikiuose, nedideliame Lietuvos šiaurės vakarų mieste. Nors lankė muzikos mokyklą, pati atlikėja teigia, kad muzika iš pradžių nebuvo jos aistra. „Galima sakyti, kad jis privertė mane dainuoti, nes aš pati niekada nedegiau noru muzikuoti ir nesvajojau kaip visos mažos mergaitės, kad užaugusi būsiu dainininkė. Bet pradėjau dainuoti mokyklos ansamblyje, ruoštis „Dainų dainelės“ konkursui. Tada mane priėmė į miesto ansamblį ir tas kelias taip ir prasidėjo“, - pasakoja ji. Lemtingas įvykis buvo susijęs su muzikos mokytoju Antanu Dargiu, kuris pastebėjo jos talentą ir paskatino dainuoti.
Jūratė lankė Mažeikių muzikos mokyklą, kurioje baigė fortepijono klasę, be to, du metus mokėsi groti fleita. Savo malonumui ji dar mokėsi groti bosine ir akustine gitaromis, mušamaisiais. 1980 ir 1982 m. „Dainų dainelės" konkursuose tapo diplomante.
Baigusi Mažeikių I-ąją vidurinę mokyklą (dabar M. Račkausko gimnazija), J. Miliauskaitė pasirinko muzikos kelią. Ji lankė estradinės muzikos ansamblį, kuriam vadovavo tuometinis muzikos mokytojas Antanas Dargis (grupės „Sekmadienis" įkūrėjas ir vadovas). Daugelis muzikantų buvo iš tos mokyklos. Arba kaimyninės. Juos subūrė mokytojas Antanas Dargis. Surado kiekvieną, „susižvejojo“ per pamokas, perklausas, choro repeticijas, pasirengimus populiariajai „Dainų dainelei“.
Studijos ir Grupė "Sekmadienis"
Po mokyklos J. Miliauskaitė išvyko į Klaipėdą, kur baigė džiazo vokalo specialybę Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose estradinės muzikos katedroje 1987 m. Po studijų trumpam grįžo į Mažeikius, kur prasidėjo jos karjera su grupe „Sekmadienis“.
Taip pat skaitykite: Apie Jūratės Miliauskaitės kūrybą
„Tuomet susikūrė „Sekmadienis“. Tai buvo pašėlę dveji metai - per dieną būdavo po porą koncertų, ištisi turai. Gyvenimas buvo ant ratų. Per mėnesį koncertuodavome po 3 savaites, šlavėme visą Lietuvą", - prisimena Jūratė. Grupė greitai išpopuliarėjo ir koncertavo visoje Lietuvoje. 1987 m. kartu su grupe „Sekmadienis” debiutavo festivalyje „Baltijos jaunystė”, kuriame pelnė du įvertinimus - kaip jauniausia atlikėja ir žiūrovų simpatijų prizą. 1988 m. J. Miliauskaitė atstovavo Lietuvą tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Jurmala 88”. Vėliau su grupe „Sekmadienis” dažnai koncertuodavo masiniuose koncertuose „Rudens paradas", „Debiutai" ir kt.
Grupė "Sekmadienis" buvo labai populiarus. Galima sakyti, kad jis gimė tuometinėje Mažeikių pirmojoje vidurinėje. 2017-aisiais grupė „Sekmadienis“ atšventė savo 30-ąjį jubiliejų. Kalbėdama apie bėgančius metus pašnekovė neslėpė, kad jie padarė didelę įtaką tiek atlikėjams, tiek pačiam garsui. „Manau, kad pasaulinė muzika padarė didelę įtaką lietuviškai. Keitėsi laikai, muzika skaitmenizavosi. Kai mes pradėjome groti, viskas gimdavo melodiniu pagrindu su realiais instrumentais, o tik vėliau bandydavai atitaikyti tinkamą tembrą, muzikos užuomazga būdavo visai kitokia. Šiuo metu yra labai daug talentingo jaunimo, kuris dainuoja žymiai geriau, nei vyresnioji karta. Bet visgi atlikėjai pasidarė vienodi… Visgi smagu, kad jau mokykloje tie vaikai geba gerai dainuoti", - teigia moteris.
Visgi, Jūratė nusprendė pasitraukti iš „Sekmadienio“ ir išvyko į Kauną, kur sukūrė šeimą ir susilaukė sūnaus. „Sekmadienis“ gyvavo ir toliau. Po kiek laiko J. Miliauskaitė nusprendė grįžti į tą pašėlusį gyvenamą „Sekmadienyje“: „Vėliau aš vėl grįžau į koncertinį maratoną, bet viskas galiausiai iširo - kas turi pradžią, vis tiek turi ir pabaigą. Buvo sunku derinti motinystę su koncertais, bet tai sunku bet kuriai dirbančiai moteriai. Muzika ir muzikavimas yra labiau gyvenimo būdas, nes kartais jau nebežinai, kur yra darbas“, - pasakoja moteris.
Solinė Karjera ir Dabartinė Veikla
Pasibaigus „Sekmadienio“ erai, J. Miliauskaitė pasuko solinės karjeros link. Pasak dainininkės, tai, kad ji buvo šios grupės dalimi, ir padėjo, ir trukdė: „Iš vienos pusės mane iki šiol žino, kad aš „Sekmadienio“ dainininkė ir tai tarsi atveria vartus, kad esi žinoma, bet iš kitos pusės dėl to visada klijuoja etiketes, o tai sumažina galimybę parodyti daugiau savo spalvų. Didžioji dauguma žmonių yra įsiminę „Sekmadienio“ laikus ir tarsi to iš manęs laukia, o muzikantas juk nuolat keičiasi - atsiranda naujos spalvos, nauja koncepcija, naujos dainos. Jau daug metų bandau eiti akustinės muzikos keliu ir koncertai yra akustiniai, kameriniai, bet „Sekmadienio“ šleifas nepaleidžia“, - šypteli.
Nuo 1994 m. J. Miliauskaitė moko dainavimo vaikus Kauno m. A. Kačanausko MM estradinio dainavimo skyriuje ir vadovauja Lietuvoje gerai žinomai vaikų grupei “Linksmasis Do”. 2000 m. balandžio 28 d. įkūrė dar vieną vaikų šou grupę „Saulės vaikai”, kurios solistės skina laurus tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: UAB "NT Market" straipsnis
J.Miliauskaitė rengia išskirtinį koncertinį turą po Lietuvą, kuriame pristato autorinį akustinės muzikos albumą „Keliaujanti laike“. Tai - septintas jos solinis albumas, išleistas ir kompaktine, ir viniline plokštele.
J. Miliauskaitė per metus nesurengia daugybės pasirodymų - dažniausiai vasarą dainuoja asmeninėse ir bendruomenių šventėse. Kartais žmonės tarsi iš meniu renkasi, kokias atlikėjos dainas norės išgirsti. „Vasarą būna daugiau asmeninių ar bendruomenių švenčių, kur mane pasikviečia dainuoti. Jų metu dainuoju ir pop dainas. Kai kurie žmonės dainas renkasi kaip iš meniu restorane, o kartais jie pasikviečia ir sako, kad nesvarbu, ką aš dainuosiu, nes patinku jiems kaip atlikėja. Dabartiniai atlikėjos koncertai yra kur kas kitokie nei buvo anksčiau. Dabar atlikėjos balsą lydi tik gyva akustinė muzika, o ir dainos, kaip sako pati J. Miliauskaitė, prasmingesnės.
Ji - muzikos mokytoja, kuri 2019 metais buvo išrinkta geriausia tarp Lietuvos mokytojų. „Iš tikrųjų nežinau, kokią įtaką darau vaikams. Kartais tėvai paskatina vaikus, bet dažniausiai vaikai patys nori muzikuoti. Be abejo, aš jiems darau kažkokią įtaką, nes kartu praleidus 8 metus tampu jų muzikinio kelio dalimi. Kai vaikai įgauna muzikinius pagrindus, paauglystėje jie jau gali rinktis, kokia muzika jiems artimesnė, kokius žanrus nori dainuoti. Vaikiškame amžiuje, ką jie dainuos, priklauso nuo mokytojo, o šiuo atveju - nuo manęs. Aš labai daug kuriu vaikams - pati darau repertuarą, programą vaikams, apie 90 proc. sudaro mano pačios kūryba. Laikausi tokios koncepcijos, kad vaikai turi dainuoti vaikišką muziką. Aš nesu už tai, kad 6-7 metų vaikas dainuotų angliškus tekstus, kurie skirti tik suaugusiems žmonėms. Mano kolektyvai irgi dainuoja tik vaikišką muziką. Bet su solistais yra individualiai - turiu solistę, kuriai dabar yra 14 metų, o ji pas mane pradėjo dainuoti 9-erių, bet vaikiškų dainų pas mane ji ir nedainavo. Labai priklauso nuo to, kokią muziką kabina vaikas, kokią išveža savo balsu. Įdomiausia, kad dirbant su vaikais nėra vienos formulės - naujam solistui neišeina duoti kito solisto programos.
Kūryba ir Pomėgiai
Jūratė yra baldų ir interjero dizainerė, baigusi Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institutą. Čia įgijo grafinio dizaino specialybės bakalaurą, o vėliau - grafinio dizaino specialybės magistro kvalifikacinį laipsnį.
Taip pat Jūratė - mama. Vienas iš jos sūnų serga autizmu. J.Miliauskaitė-Laurinaitienė sako, kad būtent šio sūnaus gimimas ir sugrąžino ją prie tapybos. „Piešiau ir anksčiau. Nuo penktos klasės lankiau dailės būrelį, tačiau sakydavau, kad tapytoja nebūsiu ir netapysiu. Tapyba sugrįžo tada, kai gyvenime atsirado sunkumai ir taip bandžiau ieškoti meditacijos. Atrodo, kad ieškai, kaip palengvinti savo mintis, kaip iš savęs išlaisvinti problemas. Tapyba mano gyvenime buvo tarsi sprogimas, o prieš 20 metų kurti eskizai tapo paveikslais“, - šypteli pašnekovė.
Taip pat skaitykite: Scenos legenda: Jūratė Onaitytė
Muzika lydi J. Miliauskaitę ir darbe. J. Miliauskaitė pripažįsta, kad būna akimirkų, kai nuo muzikos pavargsta: „Kartais skauda širdį, kad grįžus iš pedagoginio darbo namo ir pasižiūrėjus į gitarą nesinori nieko su ja daryti. Bet tuomet ir neverčiu savęs, pasižiūriu filmą, tvarkausi, darau jogą, ieškau seminarų ar dar ką nors“, - sako ji. Paklausus, o kas jos gyvenime slypi už muzikos, moteris juokiasi, kad ten lieka visa gyvenimiška buitis: „Už muzikos lieka gyvenimas ir buitis, laisvalaikis, lengvas sportas, pasivaikščiojimai miške, pasivaikščiojimai su šiaurietiškomis lazdomis, pasivažinėjimai dviračiu, užsiėmimai sodyboje, susitikimai su draugais, o prieš pandemiją ir kelionės. Bet tuo metu viduje vis tiek visada lyg kažkas sėdi ir žiūri, kad diena nepraeitų veltui. Aš esu kūrybos žmogus ir kuriu ne tik muziką. Praeitais metais įsirengiau namus, o tai irgi tam tikra kūryba. Kai esi muzikantas negali atskirti, kada muzika yra darbas, o kada tiesiog kūryba ar grojimas. Muzika nesideda į standartinį rėmą, kai eini į darbą ir dirbi nuo 9 iki 18 valandos“.
Diskografija
Jūratė Miliauskaitė yra išleidusi keletą albumų:
- 1989 m. kartu su „Sekmadieniu” išleido ilgai grojančią (LP) plokštelę „Šauksmas”
- 1994 m. išleido pirmąjį savo solinį albumą „Mano vardas naktinė”
- 1996 m. - „Gandrai”
- 2004 m. - „Akis"
- 2005 m. - „Sekmadienis"
- 2008 m. - „Šauk mane vardu“
Gyvenimo Pamokos
Šeimoje auga du sūnus, autizmu serga jaunesnysis - jam devyneri metai. Tačiau tiesa yra ir tai, kad išbandymai nėra siunčiami bet kam, o tiems, kurie stiprūs juos įveikti: „Gal ir taip. Imi vertinti, kas gyvenime yra svarbu Šeimoje gimęs toks kūdikis pamokas užduoda ir tėvams, o šių pareiga - jas išmokti. „Atsiranda kitokios vertybės. Kai atgaminau tapybos įgūdžius, šalia manęs ėmė piešti ir sūnus. Jaučiu, kaip tapyba mane išlaisvina. Galiu dirbti iki nakties, tačiau atėjus rytui suprantu, kad pabundu tarsi išsivaliusi. Kartais žmonės stebisi, kaip tiek visko spėju. Ne tik dirbu, tapau, tačiau kuriu ir marškinėlių kolekcijas. Jei nori, veiklos sau gali atrasti daug. Žmonės skundžiasi: kaip susitvarkyti su savimi? Tai atsakymas būtų paprastas: taip, kaip tu gali save realizuoti“, - kalbėjo moteris.
O kai labai nori, laiko užtenka viskam. Be to, džiugina kiekviena diena, kai matai, jog vaiko raida žengia pirmyn. „Tada tu pradedi vertinti, kas tau gyvenime yra svarbu. Ar tau svarbu dirbti ir uždirbti, nors tu nematai augančių vaikų? Ar svarbiau daugiau laiko skirti jiems? Suvoki, kad buvimas su vaikais jiems atneša didelį džiaugsmą. Pinigai laimės neatneš. Žinoma, jų reikia - reabilitacijoms, raidos centrams ir panašiai. Kartais juokaujame, kad mūsų vaikas, kalbant apie investicijas, yra vaikščiojantis automobilis“, - juokėsi J.Miliauskaitė-Laurinaitienė.
tags: #jurate #miliauskaite #gime