Kūdikiui augant, jo mitybos poreikiai keičiasi, o kartais tėvai susiduria su situacija, kai kūdikis staiga nustoja valgyti. Tai gali kelti nerimą, tačiau svarbu suprasti galimas priežastis ir tinkamai reaguoti. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias kūdikių apetito stokos priežastis ir pateiksime patarimų, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Normalus kūdikio maitinimo režimas
Gimęs kūdikis prie krūties dedamas nuo 6 iki 12 kartų per 24 valandas. Aktyvaus augimo laikotarpiu kūdikis kasdien valgo daugiau. Tačiau kartais nutinka taip, kad mažylis staiga praranda apetitą. Tai signalizuoja apie kažkokią problemą, į kurią mama turi reaguoti kuo greičiau.
Galimos apetito stokos priežastys
Kūdikio atsisakymą valgyti gali išprovokuoti ne tik bloga nuotaika ar neskanus pienas, bet ir patologinės priežastys. Dažnai tokiomis sąlygomis, be atsisakymo valgyti, pasireiškia šie požymiai: vaikas verkia, jei paliečiate ausį ar pilvuką, išmatos yra aštraus kvapo ir žalios, vaikas atpilinėja, yra aukšta temperatūra.
Fiziologinės priežastys
- Augimo tempas: Kūdikio apetitas priklauso nuo jo augimo tempo, kurį įtakoja ir paveldėtas medžiagų apykaitos greitis. Kūdikystėje, ypač 1-3 gyvenimo mėnesį, žmogus auga sparčiausiai, tad tuo metu jo apetitas didžiausias.
- Sveikatos būklė: Apetitą įtakoja kūdikio sveikatos būklė - susirgusio apetitas sumažėja, o jei sunkiai suserga, atsisako valgyti. Tai natūralu, nes organizmui reikia jėgų kovoti su ligos sukėlėjais.
- Fizinis aktyvumas: Grynas oras, mankšta, masažas pagyvina medžiagų apykaitą, dėl to pagerėja apetitas. Nuo 2-3 mėnesių valgus ir nevalgus kūdikis turi būti masažuojamas, mankštinamas tam, kad jis sparčiau tobulėtų. Jis turi būti aprengtas taip, kad drabužėliai nevaržytų judesių.
- Skonio pokyčiai: Vaikų skonis nuolat kinta. Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.
- Sotumas: Vaikas gali būti sotus dėl užkandžių ar gėrimų, vartotų tarp valgymų.
- Blogai apžioja spenelį: Pasistenkite rasti žindymo padėtį, kuri leistų kūdikiui lūpomis gerai apimti spenelį ir rudąjį laukelį apie jį. Jei tai nepadeda, į burnytę įkišite savo pirštą, lėtai ištraukite spenelį ir vėl duokite krūtį iš naujo. Galite pabandyti ir tokį būdą: kelis lašus pieno nuvarvinkite į kūdikio burnytę ir tada žindykite.
- Permaitintas kūdikis: Dažna mama stengiasi kūdikį kuo sočiau pamaitinti. O jo skrandis dar labai mažas, todėl pieno perteklių atpila. Tad jei gydytojas pasako, kad vaikas priaugo pakankamai svorio, nesijaudinkite ir nebrukite pieno per prievartą. Ne visi kūdikiai suvalgo tiek, kiek rekomenduojama vadovėliuose.
- Pasikeitusi mamos mityba: Vaiko organizmo sistema dar nebrandi, kai kurių fermentų organizme stinga, todėl jei mama prisivalgė aštraus, neįprasto maisto ar gėrė vaistų, kurie taip pat kartais keičia pieno skonį, vaikas dalį nesuvirškinto pieno gali atpilti. Todėl nevalgykite labai aštraus, kvapaus maisto.
- Aktyvus kūdikis: Toks vaikas juda, mataruoja kojomis ir rankomis ar keičia kūno padėtį, todėl pavalgęs atpila. Pamaitintą aktyvuolį 10-20 minučių palaikykite priglaudusi prie savęs.
- Dirglus kūdikis: Neramus, dirglus vaikas gali prašyti krūties norėdamas prisiglausti prie mamos ir nusiraminti.
- Padidėjusi raumenų įtampa: Dažno kūdikio raumenys yra įsitempę, tuo pačiu metu ir prievarčio raumuo tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Todėl vaikui skauda, pučia pilvą.
- Pilvo bėdos: Jei gimusiam kūdikiui trūko deguonies, reikėjo gaivinti arba sunkiai sirgo užkrečiamąja arba kita liga, taip pat gali atlieti pieno.
- Prievarčio susiaurėjimas (stenozė): Esant stenozei antrą gyvenimo savaitę (liga gali išryškėti ir vėliau, sulaukus 1,5-2 mėnesių) kūdikis maisto pradeda atpilti jau ne gurkšnį. Atsirūgęs iš karto arba net po 1-2 val. fontanu išpila visą išgertą pieną. Nustoja augti jo svoris, nes privalgęs pieno atpila ir lieka alkanas.
- Silpnas čiulpimo refleksas: Silpnas čiulpimo refleksas vaikui atsiranda po sudėtingo natūralaus gimdymo, kai tenka panaudoti žnyples, ar po cezario pjūvio. Arba jei kūdikis gimė neišnešiotas, tada pastebimi neurologiniai simptomai.
- Netinkama maitinimo padėtis: Tai dažna problema, ypač tarp jaunų mamų. Pirmiausia pasirinkite patogią maitinimo pozą. Krūties ir spenelių forma yra individuali, todėl svarbu išsirinkti tokią, kuri tiktų abiems.
- Įdubę speneliai: Beveik plokšti, įdubę speneliai neleidžia kūdikiui žįsti ir normaliai valgyti. Problemą galima išspręsti maitinimo įklotų pagalba.
- Pieno srovės intensyvumas: Kai pieno daug, tada jis stipria srovele pataiko į vaiko burnytę, jis springsta ir nenori valgyti. Norėdami susilpninti srovelės intensyvumą, prieš maitinimą turite šiek tiek ištraukti pieną.
- Kūdikio diegliai: Kūdikis noriai ima krūtį ir žįsta. Bet po dviejų ar trijų minučių atitrūksta nuo krūtinės ir rėkia, išsiriečia. Šis simptomas rodo kūdikio dieglius.
- Dantų dygimas: Jei dantys kalasi, kūdikis blogai valgo, čiulpdamas jaučia dantenų skausmą.
- Pienligė ar stomatitas: Sergant pienlige ar stomatitu burnoje atsiranda mažų balkšvų dėmelių. Laikui bėgant jos didėja. Gleivinė yra sudirgusi, ryškiai raudonos spalvos. Vaikas blogai valgo, nes jam skauda.
- Užsikimšusi nosis: Kūdikis aiškiai alkanas, bet greitai atstumia krūtį, verkdamas. Patikrinkite, kaip jūsų kūdikis kvėpuoja pro nosį. Laisvai arba sunkiai, šniokščia. Jei nosis užkimšta, vaikui sunku žįsti krūtį.
- Ausų skausmas: Jei kūdikiui skauda ausis, tada čiulpiant ir ryjant skausmas tampa intensyvesnis.
- Individualios savybės: Kartais kūdikis nevalgo gerai, nes nuo pat gimimo nemėgsta daug valgyti. Jam trūksta pieno, svoris taip pat lėtai auga. Jei raidos nukrypimų nėra, jis ramus ir judrus, vadinasi, tai yra fiziologinė jūsų kūdikio savybė.
Psichologinės priežastys
- Stresas: Mama pabudusi prie jo nepriėjo, jis apsipylė ašaromis. Todėl gali ignoruoti krūtį ir garsiai, piktai verkti.
- Nepatogus mišinys: Jei vaikas anksčiau žįsdavo krūtį ir dėl kokių nors priežasčių buvo pervestas į dirbtinį maitinimą, tada jis gali nevalgyti, nes jam tiesiog neskanu.
- Nepatogus žindukas: Kai kuriems kūdikiams patinka anatominės formos silikoniniai žindukai. Kitiems lengviau čiulpti tradicinius guminius. Atkreipkite dėmesį į žinduko skylės, per kurią teka mišinys, skersmenį.
- Protestas: Nevalgymas gali būti būdas atkreipti tėvų dėmesį arba protestuoti.
- Savimonė ir savarankiškumas: Apie antruosius gyvenimo metus vaikas labai nori būti savarankiškas. Jaučia poreikį pats rengtis, eiti, lipti, aišku, ir valgyti. Mažylis labai džiaugiasi, kad gali pats tai daryti.
- Išrankumas maistui: Pasitaiko maistui išrankių vaikų, kurie nevalgo tų produktų, kurių nemėgsta, arba intuityviai atsisako tų, kuriems yra alergiški.
Ką daryti, jei kūdikis atsisako valgyti?
- Kreipkitės į gydytoją: Jei gerai valgęs mažylis staiga atsisakė valgyti kelis maitinimus iš eilės, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Nesiimkite prievartos: Negalima mažylio prievartauti įkyriai siūlant ištuštinti puoduką ar buteliuką.
- Būkite kantrūs: Nenustebkite, jei kitą kartą jis atmestą valgį ragaus su didžiausiu pasimėgavimu - šiuo amžiaus tarpsniu pomėgiai labai dažnai keičiasi.
- Leiskite vaikui pačiam valgyti: Duokite mažyliui šaukštą (kai kuriems pakanka jį tiesiog laikyti) arba pateikite tokį mastą, kurį jis galėtų imti pirščiukais.
- Pasiūlykite pasirinkimą: Užuot klausę „Ar valgysi sriubytės?“, verčiau klauskite „Ko norėtum - sriubos ar košės?“.
- Sukurkite malonią aplinką: Dažniausiai taip nutinka labai aktyviems vaikams - sėdėti jiems yra tikra kančia. Todėl sodinkite vaiką prie stalo tik tuomet, kai viskas paruošta ir leiskite pakilti, kai tik jis pasisotins ir norės eiti sau.
- Skatinkite pažintį su maistu: Leisdami mažiukui paragauti maisto, suspausti jį kumštelyje, patrinti, padedate vaikui pažinti įvairius patiekalus ir suvokti malonumą, kuris gaunamas valgant.
- Mokykite gerti iš puodelio: Mokykite gerti vaiką iš puodelio. Net ir tada, kai jis daugiau išpila nei išgeria.
- Siūlykite įvairų maistą: Labai svarbu atsiminti, kad pradėjus papildomą maitinimą mažyliui svarbu palaipsniui duoti įvairiausių produktų, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, košių, mėsos, žuvies, pieno produktų.
- Valgykite kartu: Pageidautina, kad visa šeima valgytų kartu. Nuo mažens siūlykite kuo įvairesnio maisto.
- Atsižvelkite į vaiko skonį: Vaikai turi skonio receptorius. Paragaukite. Jei Jums neskanu - turbūt ir vaikui neskanu.
- Atskirkite protestą nuo nevalgymo: Kartais nevalgydamas vaikas kovoja su mama. Taip vaikas bando gauti mamos dėmesio.
- Reguliuokite mitybos įpročius: Jeigu maitinimosi režimas yra išderintas, kaip grįžti į vėžes, įpratinti maitintis „tvarkingai“?
Ką siūlyti vietoj košės?
Jei vaikas atsisako valgyti košę, svarbu pasiūlyti kitų maistingų alternatyvų.
- Daržovių tyrės: Daržovių košė valgo. Pradžioje rinkitės veršieną, triušieną bei ėriuko mėsą, o vėliau ir kitas mėsas.
- Vaisinės tyrės: Tarp daržovių su mėsa tyrelių ir kruopų košių, galite įvesti ir vaisines tyreles. Pratinti irgi reikia nuo vieno vaisiaus, pridedant palaipsniui ir kitus.
- Gabaliukais pjaustytas maistas: Nuo 7 mėn pradėjau duoti gabaliukais.
- Šeimos maistas: gali valgyti šeimos maisto (žinoma, be prieskonių, riebių, aštrių padažų).
Kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikas nepriauga svorio? (Du kilogramai per metus iki paauglystės yra normalus svorio prieaugis.)
- Vaikas nepriauga ūgio? (iki brendimo vidutiniškai apie 4-5 cm per metus yra normalus augimas)
- Vaikas po kiekvieno maitinimo bėga į tualetą?
- Vaikas nuolat vengia vienos ar kitos maisto produktų grupės? (mėsa, daržovės, vaisiai, kruopos).
- Po valgio atsiranda nusiskundimų (skausmas, pūtimas) ir vaikas bijo valgyti?
- Vaikas nustojo būti aktyvus, pasikeitė elgesys?
- Šalia blogo apetito dažnos infekcijos?
Valgymo režimas ir porcijos
- Skrandukas - mažytis: Vaiko skrandis - jo kumščio dydžio. Pajausti sotumą, dažnai, jam daug nereikia.
- Užkandžiai: Todėl limonadai, kompotai, pieno gėrimai šiuo atveju - irgi maistas.
- Subalansuota mityba ir režimas: Taip, subalansuota mityba yra gerai. Ir režimas yra gerai. Bet dažnai būna kad tas, kas tinka visiems, netinka niekam.
- Valgymo ritualai ir aplinka: Vaikas mėgsta ritualus.
Tėvų klaidos
- Nepatartina už tėtį ir mamą šaukštą kišti. Neverskite valgyti per prievartą.
- Kartais mamos vaikų pasiteirauja, ko šie norėtų pietums ar vakarienei. Gerai, bet neturėtų būti patiekalų, kuriuos greitai paruošiamų.
- Neduokite mažyliui kyšio už tai, kad malonės ką nors suvalgyti. Taip tik įsivelsite į neišmintingą žaidimą, kuris ilgainiui gali virsti rimtu rūpesčiu.
- Nereikia duoti jokių keptų produktų!
Košės nauda
„Košė - vienas iš pagrindinių patiekalų, teikiančių būtinąsias maistines medžiagas, greitai panaudojamas fizinio krūvio metu ir suteikiančias pakankamai energijos. Košė tiek vaiko, tiek suaugusio žmogaus organizmą aprūpina ne tik reikalingais kompleksiniais angliavandeniais, bet ir vandenyje tirpiais vitaminais, mineralinėmis medžiagomis ir taip reikalingomis skaidulomis.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)