Josifas Kobzonas buvo sovietų ir rusų estrados dainininkas, kurio karjera apėmė kelis dešimtmečius, palikdamas ryškų pėdsaką tiek muzikos, tiek politikos pasauliuose. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo gyvenimo kelionė, pradedant ankstyvaisiais metais ir kylant į šlovę, baigiant politine veikla ir prieštaringais vertinimais.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Josifas Kobzonas gimė 1937 m. rugsėjo 11 d. Ukrainoje, Donecko srities Časov Jaro miestelyje, žydų šeimoje. Jo vaikystė buvo paženklinta Antrojo pasaulinio karo, o pirmasis prisiminimas - evakuacija į Uzbekistaną. Augo be tėvo, kuris po karo grįžo į kitą šeimą. Motinos įkalbėtas, įgijo rimtą profesiją - baigė kasybos technikumą.
Tačiau muzika traukė jį labiau. Armijoje iš karto atsidūrė dainų ir šokių ansamblyje, vėliau įstojo į Gnesino muzikos institutą. Netrukus pasirodė įvairiose Maskvos salėse, o karjeros šuolis prasidėjo 1964 metais, kai laimėjo Visos Sąjungos estrados artistų konkursą ir socialistinių valstybių dainų festivalį Sopote. Šie laimėjimai atvėrė jam duris į didžiąją sceną ir leido susidraugauti su daugeliu tuometinių Sovietų Sąjungos estrados grandų.
Būdamas vos devynerių, Kobzonas dainavo pačiam Stalinui Kremliuje, laimėjęs naujųjų talentų konkursą. Šis pasirodymas prestižiniame koncerte, kur jis atliko kūrinį „Skrenda migruojantys paukščiai“, įsiminė jam visam gyvenimui.
Karjera ir Pripažinimas
Kobzono talentas ir charizma greitai pavertė jį vienu populiariausių Sovietų Sąjungos dainininkų. Jis tapo nepakeičiamu atlikėju per Rusijos valstybines šventes, dažnai vadinamas „sovietų Franku Sinatra“. 9-ame dešimtmetyje jis dainavo SSRS kariams Afganistane, o 2016-aisiais - Rusijos pajėgoms Sirijoje, demonstruodamas savo lojalumą šaliai.
Taip pat skaitykite: Josifo Kobzono kelias nuo scenos iki politikos
Jo šešiasdešimtmečiui skirtas koncertas truko beveik visą parą, o paskutinis didelis solinis koncertas surengtas 75-ojo gimtadienio proga. Nors dainininkas kelis kartus skelbė apie karjeros pabaigą, jis vis grįždavo į sceną, patvirtindamas savo aistrą muzikai.
Politinė Veikla
Nuo 2003 metų Kobzonas įsitraukė į politiką ir tapo valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ nariu. Jis buvo vienas iš įtakingų Rusijos parlamento veikėjų, ėjo Valstybės Dūmos deputato pareigas ir buvo parlamentinio kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas.
1973-1991 metais Kobzonas priklausė Sovietų Sąjungos Komunistų partijai. Jis dainavo „jaunųjų komunistų statybose“, surengė pasirodymą Damansko saloje po Kinijos ir Sovietų Sąjungos ginkluoto konflikto, koncertavo Černobylio zonoje ir devynis kartus skrido dainuoti į Afganistaną.
Prasidėjus naujai Rusijos erai, Kobzonas neslėpė nostalgijos praėjusiems laikams. Jis apgailestavo dėl Sovietų Sąjungos žlugimo ir sveikino visus integracinius judėjimus posovietinėje erdvėje.
Kontroversijos ir Ryšiai
Kobzono karjera nebuvo be prieštaravimų. Kaip ir legendinis amerikiečių dainininkas Frankas Sinatra, jis ilgai negalėjo atsikratyti kalbų apie įtariamus savo ryšius su organizuoto nusikalstamumo pasauliu. Jis tvirtino, kad susitikdavo su įtartinais veikėjais tiesiog kaip dainininkas.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Jungtinės Valstijos ne kartą atsisakė išduoti jam vizą dėl ryšių su konkrečiais Rusijos verslininkais, kuriuos amerikiečių saugumas įvardijo kaip organizuoto nusikalstamumo lyderius.
Santykiai su Šabtajumi Kalmanovičiumi
Josifo Kobzono vardas dažnai siejamas su verslininku Šabtajumi Kalmanovičiumi. Jie kartu įkūrė kelias kompanijas, kurios prekiavo kosmetika ir parfumerija. Tačiau labiausiai Š.Kalmanovičių išgarsino ne verslo, o krepšinio projektai. 1996-aisiais jis investavo į Kauno „Žalgirį“, kuris vėliau laimėjo Eurolygą.
Po kiek laiko Š.Kalmanovičius sukonfliktavo su „Žalgirio“ klubo valdyba ir tapo Jekaterinburgo moterų krepšinio klubo rėmėju. Vėliau jis tapo Maskvos moterų krepšinio klubo „Spartak“ prezidentu.
Š.Kalmanovičiaus nužudymas 2009 metais tapo viena garsiausių žmogžudysčių Rusijoje. Tyrėjai aiškinosi įvairias versijas, įskaitant ryšius su nusikalstamu pasauliu ir verslo konfliktais.
Santykiai su Anzoriu Kikališviliu
Kobzonas taip pat buvo siejamas su Anzoriu Kikališviliu, kuris Lietuvos saugumo departamento buvo paskelbtas Lietuvoje nepageidaujamu asmeniu. Teigiama, kad A. Kikališvilis kartu su J. Kobzonu dalyvavo ginklų tiekimo iš Vokietijos į vieną iš arabų šalių sandėryje.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kobzonas ir KGB
Vladimiro Popovo knygoje „Niekšų sąmokslas. Buvusio KGB papulkininkio užrašai“ teigiama, kad KGB buvo apraizgęs viską ir visus: mokslininkus, sportininkus, menininkus, dvasininkus, studentus ir, be abejo, kadrinius darbuotojus. Knygoje keliamas klausimas, kas iš tiesų buvo Šabtajus Kalmanovičius, Josifas Kobzonas, iš kur atsirado Vladimiras Putinas?
Palaikymas Krymo Aneksijai ir Sankcijos
2014 metais Kobzonas palaikė Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, vėliau gavo vadinamosios „Donecko liaudies respublikos“ pasą ir „Herojaus“ titulą, griežtai smerkė Ukrainos politiką. Dėl šių veiksmų jis pateko į Ukrainos ir Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
Liga ir Mirtis
2005 metais Kobzonui buvo diagnozuotas vėžys. Nepaisant ligos, jis tęsė savo karjerą ir aktyviai dalyvavo politikoje. 2018 m. rugpjūčio 30 d. Josifas Kobzonas mirė po ilgai trukusios ligos, būdamas 80 metų.
Šeima
Josifas Kobzonas buvo vedęs tris kartus. Jo trečioji žmona buvo Ninel Kobzon. Jiedu susipažino, kai Kremliaus dainininkas jau dukart buvo išsiskyręs, o ji pati simpatizavo kukliam inžinieriui. 1974 m. šeimoje gimė sūnus Andrejus, 1976 m. - duktė Natalija.