Įvadas
Benamių gyvūnų problema yra aktuali daugelyje šalių, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybes. Šios problemos sprendimo būdai dažnai sukelia aštrias diskusijas, apimančias etinius, teisinius ir praktinius aspektus. Šiame straipsnyje nagrinėjama benamių gyvūnų naikinimo praktika, ypatingą dėmesį skiriant Rumunijos patirčiai, taip pat aptariami alternatyvūs sprendimai ir situacija Lietuvoje bei kitose Europos šalyse.
Rumunijos patirtis: nuo tragedijos iki įstatymo
Po mirtinos tragedijos 2013 m., kai benamių šunų gauja Bukarešte užpuolė ir nužudė ketverių metų berniuką Ionuț Anghel, Rumunijoje buvo priimtas vadinamasis „Ionuț“ įstatymas (įstatymas Nr. 258/2013). Šis įstatymas leido užmigdyti sugautus šunis, jei per 14 dienų nuo sugavimo jie nebuvo atsiimami ar pasiimami globai. Tai sukėlė masinį šunų gaišinimą šalyje.
"Ionuț" įstatymo priėmimas ir pasekmės
Po incidento 2013 m. Rumunijos vyriausybė rekordiškai greitai apsvarstė ir priėmė vadinamąjį „Ionuț“ įstatymą (įstatymas Nr. 258/2013), skirtą tūkstančių benamių šunų didėjančiai populiacijai valdyti. Juo numatytas sugautų šunų užmigdymas, jei per 14 dienų nuo sugavimo jie nėra atsiimami ar pasiimami globai. Taigi, 2013 m. prasidėjo masinis šunų gaišinimas. Likus metams iki naujojo įstatymo priėmimo, 2012 m., buvo užregistruota 16 tūkstančių šunų įkandimo atvejų. Tuo metu buvo manoma, kad vien Bukarešte klajoja apie 65 tūkstančiai beglobių šunų.
Šunų naikinimo mastas ir finansiniai aspektai
Rumunijos naujienų portalas „HotNews“, remdamasis Bukarešto savivaldybės 2015 m. sausio mėnesio duomenimis, pranešė, kad nuo 2013 m. spalio buvo sugauta daugiau nei 51 200 šunų, iš kurių apie 30 tūkstančių buvo užmigdyti, o nuo 23 iki 24 tūkstančių atiduoti globai. 2018-2023 m. Rumunijos sostinėje buvo sugauta apie 13 500 šunų. 2024 m. šalyje buvo sugauti 3 871 benamiai šunys, iš kurių 3 286 buvo nužudyti, tokia veikla sugeneravo daugiau nei 2,7 mln. Rumunijos lėjų (apie 540 000 eurų).
Kritika ir abejonės dėl efektyvumo
Nors dėl masinio benamių šunų naikinimo šių gyvūnų skaičius Rumunijos miestuose sumažėjo, jų keliamo pavojaus visuomenei problema nebuvo išspręsta. Šunų užpuolimų atvejų Rumunijoje fiksuojama ir toliau. Šunų migdymas vis dar kelia ne tik klausimų dėl veiksmingumo, bet ir etinių diskusijų bei neigiamų vertinimų tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
2021 m. gruodį šešerių metų mergaitę Cotu Văii kaime, Konstancos apskrityje, užpuolė benamių šunų gauja. 2022 m. sausį dar vienas šešerių metų vaikas iš Conțești kaimo Dâmbovițos apskrityje buvo mirtinai sužalotas keturių benamių šunų. 2023 m. sausį 43 metų moteris žuvo bėgiodama prie Morii ežero Bukarešte, kai ją užpuolė šunų gauja. Šių metų liepą benamis šuo taip pat sunkiai sužalojo trejų metų vaiką - jis buvo išvežtas į ligoninę su daugybiniais sužalojimais, tačiau išgyveno. Rumunijos žiniasklaidoje pranešimų apie šunų įkandimus pasirodo kone kasdien.
ES lėšų įsisavinimo klausimai
2025 m. keletas skirtingų Europos Parlamento politinių frakcijų narių pateikė oficialius klausimus Europos Komisijai dėl įtariamo sistemingo benamių gyvūnų, daugiausia šunų, žudymo Rumunijoje ir galimo piktnaudžiavimo ES lėšomis. Kreipimesi pažymima, kad vietos savivaldybės Rumunijoje sudaro sutartis su privačiomis organizacijomis, kurių veiklos modelis grindžiamas benamių gyvūnų gaudymu ir naikinimu. Dokumente teigiama, kad šiai veiklai naudojamos lėšos gali būti ES finansavimas, kuris formaliai skirtas gyvūnų apsaugai ir gerovei, tačiau realiai panaudojamas žudymui.
Tarptautinės gyvūnų apsaugos organizacijos „Four Paws“ skyriaus, atsakingo už pagalbą benamiams gyvūnams, vadovė Manuela Rowlings interviu naujienų portalui „El Confidencial“ pabrėžė, kad Rumunijoje vis dar galioja ir aktyviai taikomas gyvūnų gaišinimo įstatymas. Ji, remdamasi neseniai surinktais viešųjų prieglaudų duomenimis, pažymėjo, kad iš daugiau nei 100 viešų prieglaudų Rumunijoje mažiausiai pusė vis dar migdo benamius šunis.
Alternatyvūs sprendimai: sterilizacija ir globa
Kelis Rumunijos organizacijos pateikė Parlamentui teisės aktų paketą, kuriuo siekiama atnaujinti įstatymus, kad gatvėse rasti šunys būtų ne migdomi, o sterilizuojami, laikraščiui „El Confidencial“ aiškino Rumunijos sostinę Bukareštą supančios Ilfovo apskrities gyvūnų apsaugos patarėja Cristina Caliu. Jos nuomone, dabartinė praktika yra beprasmiškas pinigų švaistymas: skaičiuojama, kad vieno sugauto ir užmigdyto šuns kaina Rumunijos valstybei siekia apie 1 700 lėjų (apie 330 eurų).
Bulgarijos pavyzdys: "Sugauti, sterilizuoti ir paleisti"
Tarptautinės gyvūnų gerovės organizacijos „Four Paws“ duomenimis, manoma, kad Europos gatvėse gali gyventi daugiau nei 100 milijonų benamių šunų ir kačių, tačiau išsamių ir tikslių duomenų nėra. „Four Paws“ skyriaus, atsakingo už pagalbą benamiams gyvūnams, vadovė M. Rowlings interviu naujienų portalui „El Confidencial“ kaip gerąją praktiką įvardija Bulgarijos sostinės Sofijos įgyvendinamą strategiją. „Ten pasirinktas visiškai kitoks kelias - ne migdymo, o nuoseklios sterilizavimo politikos“, - aiškina M. Rowlings.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Kaip ir Bukarešte, Bulgarijos sostinėje Sofijoje benamiai šunys ilgą laiką buvo didelė problema, tačiau ji sumažinta pasitelkus savivaldybės strategiją, vadinamą „sugauti, sterilizuoti ir paleisti“. Pagal šią strategiją šunys sugaunami, apžiūrimi veterinarijos gydytojo, sterilizuojami ir vėliau grąžinami į gatves. Kai 2007 m. buvo atliktas pirmasis oficialus skaičiavimas, Sofijoje buvo daugiau nei 11 000 benamių šunų. Nuo tada jų skaičius palaipsniui sumažėjo iki 3 500. Miestas taip pat įgyvendino aktyvią politiką, skatinančią šunis iš prieglaudų pasiimti globai.
Situacija Lietuvoje ir kitose Europos šalyse
ES nėra vieningos teisinės sistemos benamių gyvūnų populiacijai kontroliuoti. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kuri 2002 m. įtraukė gyvūnų apsaugą į savo Konstituciją ir kurioje veikia apie 1 400 gyvūnų prieglaudų, draudžiama be pateisinamos priežasties žudyti sveikus gyvūnus.
Lietuva: eutanazija tik išimtiniais atvejais
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) įkūrėja ir vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė pažymi, kad pagal Lietuvos įstatymus mūsų šalyje sveikų gyvūnų migdyti negalima. „Masiškai ši priemonė Lietuvoje tikrai nėra taikoma“, - patikina ji. B. Vaitiekūnaitė taip pat pabrėžia, kad apskritai pats gyvūnų gaišinimo principas kaip priemonė nėra veiksmingas. „Galbūt su šunimis situacija šiek tiek kitokia, tačiau kalbant apie kates, jų naikinimas nėra sprendimas. Veiksmingiausia priemonė benamių kačių populiacijai mažinti išlieka sterilizacija“, - patikslina ji.
„Kai gyvūnai yra sterilizuojami ir paliekami gyventi jiems įprastoje teritorijoje, jie nebeturi poreikio daugintis ir plėsti savo populiacijos. Be to, tokios katės nebeįsileidžia į savo teritoriją naujų gyvūnų. Dėl to susiformuoja stabilios, nusistovėjusios kolonijos, o naujų kačių jose beveik neatsiranda. Būtent todėl „pagauk-sterilizuok-paleisk“ metodas laikomas vienu iš veiksmingiausių būdų ilgainiui kontroliuoti benamių kačių populiaciją“, - priduria „Delfi“ pašnekovė.
Eutanazija Lietuvoje gali būti atliekama, kai tai susiję su gyvūno sveikatos būkle, patiriamomis kančiomis ar žmonių ir kitų gyvūnų saugumu. Apskritai viešoje erdvėje pabrėžiama, kad tokiais atvejais pirmiausia siekiama humaniškumo ir atsakomybės, o pati procedūra atliekama laikantis nustatytų reikalavimų ir profesionalių standartų. Lietuvoje kasdienėje beglobių gyvūnų problemų sprendimo praktikoje daugiausia dėmesio yra skiriama prevencijai - atsakingo augintinių laikymo, privalomo ženklinimo, sterilizacijos, bendradarbiavimo su gyvūnų globos organizacijomis bei visuomenės švietimo sritims.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Lenkija: eutanazija tik dėl medicininių priežasčių
Kaimyninėje Lenkijoje pagal galiojančius teisės aktus, kaip ir Lietuvoje, šunys gali būti eutanazuojami tik dėl mediciniškai pagrįstų priežasčių, laikantis Gyvūnų apsaugos įstatymo ir Veterinarijos etikos kodekso nuostatų, informuoja šalies naujienų portalas „Gazeta Wyborcza“. Pažymima, kad sprendimą dėl eutanazijos priima veterinarijos gydytojas, konstatavęs, pavyzdžiui, gydymo neįmanomumą arba negalėjimą užtikrinti gyvūno gerovės. Šuo negali būti eutanazuojamas dėl gydymo išlaidų, vien senatvės, jeigu ji nesukelia papildomų kančių, ar dėl savininko noro jo nebeturėti.
Atsakomybė už beglobius gyvūnus Lietuvoje
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) savo interneto svetainėje pažymi, kad beglobių gyvūnų gaudymas ir priežiūra yra organizuojama savivaldybių lygmeniu. Savivaldybių pareigos yra organizuoti beglobių ir bešeimininkių gyvūnų gaudymą savo teritorijoje, pasirūpinti gyvūnų laikinu apgyvendinimu, maitinimu ir veterinarine priežiūra, bendradarbiauti su gyvūnų globos organizacijomis ir prieglaudomis, užtikrinti, kad pavojingi ar sergantys gyvūnai būtų humaniškai izoliuoti ar, kai būtina, nugaišinami. Dauguma savivaldybių šias funkcijas vykdo sudariusios sutartis su gyvūnų globos organizacijomis.
VMVT savo interneto svetainėje taip pat pabrėžia, kad beglobių gyvūnų problema kyla dėl neatsakingų augintinių savininkų. Jei gyvūnų laikymas būtų sąmoningesnis ir atsakingesnis, beglobių gyvūnų praktiškai nebūtų. „Jei svarstote apie augintinį, pirmiausia apsvarstykite galimybę jį paimti iš gyvūnų globos namų. Taip suteiksite namus beglobiui gyvūnui ir prisidėsite prie problemos mažinimo“, - pažymi institucija.
VMVT akcentuoja ir gyvūnų ženklinimo svarbą, mat, ženklinimas mikroschema padeda atsekti šeimininką gyvūnui pasimetus. „Taip pat svarbu užtikrinti, kad gyvūnai, kurie nėra skirti veisimui, nesidaugintų. Kasmet gimstančios neplanuotos vados dažnai atsiduria gatvėje arba prieglaudose, todėl jų kontrolė yra būtina“, - nurodo institucija.
Etiniai ir teisiniai aspektai
Benamių gyvūnų naikinimas kelia daug etinių klausimų. Ar turime teisę atimti gyvybę gyvūnui vien dėl to, kad jis neturi namų? Ar humaniška migdyti gyvūnus, jei yra kitų alternatyvų? Teisiniai aspektai taip pat svarbūs. Ar įstatymai, leidžiantys gyvūnų naikinimą, atitinka gyvūnų gerovės principus? Ar užtikrinama, kad eutanazija būtų atliekama humaniškai ir be nereikalingo skausmo?
tags: #globos #namu #naikinimas