Jonas Gasiūnas - vienas ryškiausių lietuvių tapytojų, sovietmečio modernizmo klasikas, reprezentuojantis šiaurietiškai stiprią, kiek ironišką etninę tapatybę. Jo sodrių, ekspresyvių paveikslų nesumaišysi su kitų autorių darbais XX a. antros pusės Lietuvos tapybos kontekste. Šis straipsnis skirtas išnagrinėti Jono Gasiūno biografiją, kūrybos kelią ir skandalingus kaltinimus nederamu elgesiu su studentėmis.
Ankstyvasis gyvenimas ir kūrybos pradžia
Jonas Gasiūnas į lietuvių tapybą atėjo devintojo dešimtmečio viduryje su neoekspresionizmo banga. Jo ankstyvuosiuose gestinės tapybos paveiksluose, kuriuose susipina kasdienybės ir mitų motyvai, pagrindinė išraiškos priemonė yra ryškios dekoratyvios spalvos.
Kūrybos bruožai ir temos
Dešimtojo dešimtmečio viduryje jis pradėjo kurti ir skulptūras. Pastarąjį dešimtmetį Gasiūnas ir tapyboje atsisako ryškių spalvų - pagrindinį dėmesį sutelkia į piešinį ir sukuria neįprastą techniką. Didžiulio formato drobėse jis groteskiškai ir ironiškai interpretuoja pseudopatriotinę istorinę ir religinę populiariąją ikonografiją. Jis tapo tiek Vytauto Didžiojo ar Aušros vartų madonos tema, tiek socialines, politines aktualijas. Herojais jis pasirenka ir savo jaunystės - hipių periodo - jaunimą.
Spalvinių plokštumų susiliejimas ir trūkčiojančios linijos paveiksluose turi metaforišką reikšmę - atskleidžiama įtampa tarp tų epizodų, kurie įstringa į atmintį ir tų, kurie nugrimzda užmarštin. Figūros čia paverčiamos šešėliais, dažnai sunku juos identifikuoti, tačiau emocijos perteiktos labai ekspresyviai.
Milda Žvirblytė, nuosekliausia Gasiūno kūrybos tyrinėtoja, rašo: „Efektas, kuris susidaro žiūrint į vienoje plokštumoje sugretintus kadrus, panašus į tą, kai greta stovinčių TV ekranų rodomi skirtingų kanalų vaizdai žiūrovo akyse susilieja: ieškai prasmės tarp absoliučiai nieko bendra tarpusavyje neturinčių, iš skirtingų kontekstų su skirtingu turiniu vaizdų. Prasminiai ryšiai tarp atskirų paveikslo figūrų ar vaizdų yra konceptualūs ir remiasi ne simboliais. Mintis nenuosekli, pasikartojanti ar nutrūkstanti, intuityvi, besiplėtojanti per analogijas. Vis dėlto paveikslai neįgauna literatūrinio pasakojimo formos, nes yra fragmentiški. Neįprasta žvakės ir liepsnos technika tapytojas suteikia metaforoms reikšmę."
Taip pat skaitykite: J. Vailokaičio veikla
Gasiūnas sako: „Man reikėjo universalesnio metodo. Dūminė linija išsprendė šią problemą. Viskas, ką ja naudodamas vaizduoju, gali būti suprantama kaip fikcija. Tai - tik dūmas. Šis paprastas suvokimas atveria kelią į daugiasluoksnį pasakojimą. Be to, dirbti su degančia žvake rankoje ‚civilizacijos tamsybėse‘ yra ganėtinai ironiška. Besigilinant į kūrinių metrikas turi tai pajusti. Suprasdamas, kad šiuolaikinis menininkas juokauja ne iš smagumo, o dėl to, kad tokiu būdu jis teigia tiesą, į šį metodą pradėjau žiūrėti rimtai."
Menininkas, kitaip nei kiti lietuvių ekspresyviai kuriantys tapytojai inspiracijų randa ne vietinėje tradicijoje, bet vokiečių neoekspresionistų Georgo Baselitzo, Martino Kippenbergerio, Vernerio Büttnerio ir Sigmaro Polke kūryboje. Gasiūnui artimas šių tapybos agresyvumas, antimiesčioniškos nuotaikos ir eksperimentavimas su naujomis medžiagomis ir technikomis.
Grupė "Angis"
Jonas Gasiūnas yra grupės "Angis" steigėjas ir varomoji jėga.
Skandalas Dėl Seksualinio Priekabiavimo
Pastaruoju metu Jono Gasiūno pavardė nuskambėjo ne tik meno kontekste, bet ir dėl skandalingų kaltinimų nederamu elgesiu su studentėmis. Viena iš merginų, tinklaraštyje paskelbusi, kad su 1954 metais gimusiu J. Gasiūnu būdama studente turėjo seksualinių santykių, sako, kad daug žmonių ir institucijų toleravo netinkamą J. Gasiūno elgesį. 2008 metais į akademiją įstojusi mergina sako po studijų nusprendusi emigruoti, nes turėti potencialūs meno rinkos kontaktai buvo priklausomi nuo J. Gasiūno.
Kita anonimiškai pasipasakojusi mergina teigia pirmą kartą su savo dėstytoju VDA turėjusi intymių santykių taip pat dar būdama 18-mete pirmakurse, kaip spėja, jo studijoje Vilniuje - ji sako, kad pirmąjį kartą ją J. Gasiūnas išnaudojo dėl jos girtumo, vėliau intymius santykius tęsė jausdama jo spaudimą, baimę prarasti jo palaikymą studijuojant.
Taip pat skaitykite: Jono Noreikos veikla
Pats J. Gasiūnas atmeta kaltinimus ir nurodo, jog jie atsirado, kai jis dėl katedros vedėjo J. Vaitiekūno veiksmų kreipėsi į VDA Senato etikos komisiją. Profesorius delfi.lt nurodė, jog J. „Vyksta povandeninis purvas. Galų gale, netgi jeigu būtų taip, kad kažkur per kažkokį neapsižiūrėjimą aš kaip nors neapdairiai su kuo nors šnekėjau, iš kur aš dabar galiu prisiminti savo galvoje?"
„Tai tikrai netoleruotina, tikimės, kad Akademijos vadovybė ras tinkamus sprendimus. Svarbu, kad akademinėse bendruomenėse įsivyrautų pagarbos dvasia, kad studentas nebijotų pranešti apie problemą, kalbėtų apie tai ir neliktų vienišas. Tikimės, kad per dešimtį metų šioje srityje aukštosios mokyklos pasistūmėjo pirmyn“, - ministerijos atstovų perduotame komentare BNS sakė J. Socialiniuose tinkluose visame pasaulyje kilus judėjimui #metoo, kai moterys prisipažįsta patyrusios seksualinį priekabiavimą ar išnaudojimą, Lietuvoje kaltinimų dėl nederamo seksualinio elgesio taip pat sulaukė žinomi asmenys - iš pareigų dėl pradėto apkaltos proceso atsistatydinęs Kęstutis Pūkas, taip pat iš pareigų atleistas Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro vadovas Linas Marijus Zaikauskas. Dėl abiejų jų elgesio po merginų skundų pradėti ikiteisminiai tyrimai.
VDA Vilniaus fakulteto Tapybos katedros vedėjas Jonas Vaitekūnas teigia, kad yra girdėjęs gandų apie J. Gasiūną. Klausiamas, ar kada sulaukė studentų skundų, J. „Kažką reikia daryti, nereaguoti neišeina, bet vėl gi - rašoma anonimiškai, o faktų ar tiesioginių skundų nėra, tik menkesnių nusižengimų, kai pradedi kažką daryti, išeina, kad pats šmeiži“, - portalui delfi.lt trečiadienį sakė J.
Pats J. „Vertinu neigiamai, tas žmogus dabar dviem savaitėms yra nušalintas nuo darbo su studentais, šitas reikalas atiduodamas į senato etikos komitetą, po dviejų savaičių yra senato posėdis ir senatas taip pat pasakys savo nuomonę“, - BNS sakė A. Jis sakė, kad iki šiol rašytinių skundų dėl dėstytojo J. „Anksčiau konkrečių rašytinių skundų nebuvo (…), žodiniai skundai yra kaip signalas, bet gal dar nėra priežasties reaguoti.
Taip pat skaitykite: Adomo Mickevičiaus kūryba