Įvadas
Jėzaus gimimo tvartelis, arba prakartėlė, yra neatsiejama Kalėdų tradicijos dalis, simbolizuojanti Jėzaus gimimą Betliejuje. Šis straipsnis nagrinėja prakartėlės istoriją, pradedant nuo jos ištakų iki šių dienų, taip pat aptaria simbolinę jos reikšmę ir įvairius meninius vaizdavimus.
Istorinės Ištakos ir Pranciškonų Tradicija
Prakartėlės tradicija siekia XIII a., kai šventasis Pranciškus Asyžietis Italijoje pirmą kartą pastatė gyvą prakartėlę. Tomas Celanietis savo antrajame gyvenimo aprašyme pasakoja, jog Pranciškus labiau negu bet kurią kitą šventę, Kalėdas švęsdavo su neapsakomu džiaugsmu, nes tą dieną Dievas tapo Kūdikėliu ir žindė krūtį kaip visi žmonių vaikai. Iš tokios nuostatos radosi garsusis Kalėdų šventimas Grečo (Greccio) miestelyje. Celanietis pirmojoje biografijoje pasakoja jaudinančiu būdu, esmingai prisidėjusiu prie gražiausio Kalėdų papročio - prakartėlės - išsiskleidimo.
Pranciškus norėjo visiškai tikroviškai priminti Kūdikio gimimą Betliejuje ir visus vargus, kuriuos Jam teko pakelti kūdikystėje. Šis įvykis Grečo miestelyje 1223 m. tapo impulsu prakartėlių tradicijai išplisti visame pasaulyje. Šventasis Pranciškus pabrėžė, jog tiesiog dega noru, kad žmonės pamatytų, ką iš tikrųjų reiškia kūdikis, paguldytas ant šiaudų, kai šalia stovi jautis ir asilas.
Evangeliniai Pasakojimai ir Legendos
Prakartėlės istorija remiasi evangeliniais pasakojimais apie Jėzaus gimimą Betliejuje. Evangelijoje pagal Luką rašoma: „Prisiartino metas gimdyti, ir Marija pagimdė savo pirmgimį sūnų, suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje“ (Lk 2, 6-7). Ši scena, nors ir paprasta, yra kupina simbolinės reikšmės.
Žinios apie Jėzaus gimimą Evangelijose kuklios, todėl nuo seno žadino žmonių smalsumą ir vaizduotę. Ilgainiui šis įvykis buvo apipintas legendinio pobūdžio pasakojimais, pateikiančiais papildomų detalių, vėliau įsitvirtinusių dailėje. Siužeto ikonografijai didelės reikšmės turėjo apokrifinės Evangelijos, „Aukso legenda“, įvairūs šventųjų regėjimai.
Taip pat skaitykite: Apie Kalėdų tradicijas
Prakartėlės Elementai ir Simbolinė Reikšmė
Tradicinę prakartėlę sudaro kelios pagrindinės figūros:
- Švč. Mergelė Marija: Ji simbolizuoja motinystę, meilę ir atsidavimą Dievui.
- Šv. Juozapas: Jis įkūnija rūpestį, apsaugą ir teisingumą.
- Kūdikėlis Jėzus: Jis yra Dievo Sūnus, Išganytojas, pasaulio šviesa.
- Ėdžios: Jos simbolizuoja Jėzaus neturtą ir nuolankumą.
- Piemenys: Jie atstovauja paprastiems žmonėms, kurie pirmieji sužinojo apie Jėzaus gimimą.
- Trys Karaliai (Išminčiai): Jie simbolizuoja pasaulio tautas, atnešančias dovanas Jėzui.
Kiti dažni prakartėlės elementai yra gyvuliai (jautis ir asilas), angelai ir Betliejaus žvaigždė. Jautis ir asilas nėra tiesiog pamaldžios fantazijos vaisiai; Kalėdų vyksmo palydovais jie tapo Bažnyčios tikėjimo Senojo ir Naujojo Testamento vienybe dėka. Bažnyčios tėvai šiuos žodžius laikė pranašiška kalba, kuria numatoma nauja Dievo tauta, Bažnyčia iš žydų ir pagonių.
Prakartėlės Ikonografija ir Meniniai Vaizdavimai
Prakartėlės siužetas yra populiarus mene nuo ankstyvosios krikščionybės laikų. Seniausi tapyti atvaizdai rodo 2 metų amžiaus Jėzų motinos kelių. Per amžius menininkai kūrė įvairius prakartėlės vaizdavimus, atspindinčius skirtingas teologines ir kultūrines perspektyvas.
Viduramžių kompozicijos buvo kontempliatyvios ir simboliškos, o renesanso scenos - kupinos jaukumo ir motiniško švelnumo. Baroko epochoje menininkai pabrėžė Jėzaus gimimo ryšį su piemenėlių pagarbinimu, vaizduodami gausius susirinkusių piemenų būrius.
Ikonose angelai visada kryptį rodo į viršų, tai Dievo buvimo simbolis. Šioje scenoje angelai kalba žemyn piemenims.
Taip pat skaitykite: Švč. Jėzaus Širdies parapijos veikla
Trys Karaliai (Išminčiai)
Evangelijoje pagal Matą minimi magai, atėję iš Rytų. Ši istorija apipinama legendomis, teologija ir legenda viena kitą įtakoja, persipina. „Magai“ - galvojame apie karalius Kasparą, Melchiorą, Baltazarą.
Jų vardų ir kilmės Evangelijoje nerasime. Mato tekstas nėra mokslinis ar istorinis tekstas, simbolis nukreiptas į visus žmones, tai pat svetimšalius ir pagonis. Kristaus dievystės simbolis, kurį pripažįsta žemės išminčiai, prieš blogį.
Nuo XIV a. įsigalėjo tradicija, kad Kasparas - Afrika, Chamo palikuonis. XII-XIII a. atsiranda vaizduojami magų istorijos ciklai: kelionė į Betliejų, nusilenkimas priešais Jėzų, nebegrįžti pas Erodą ir magų sugrįžimas.
Prakartėlė Šiandien
Šiandien prakartėlės tebėra populiari Kalėdų tradicija visame pasaulyje. Jos statomos bažnyčiose, namuose, aikštėse ir kitose viešose vietose. Prakartėlės primena mums apie Jėzaus gimimo reikšmę ir kviečia mus apmąstyti jo mokymus.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, prakartėlių statymas yra giliai įsišaknijusi kultūrinė tradicija. Ne tik stato prakartėles, bet ir gyvai atkuria tą sceną, renkasi, tais metais gimęs kūdikis gali gauti Jėzaus „vaidmenį“.
Taip pat skaitykite: Teologinė Jėzaus gimimo reikšmė
Vilniaus Arkivyskupijos Carito „Benamio Prakartėlė“
Šv. Kryžiaus namų kieme veikia Vilniaus arkivyskupijos Carito „Benamio prakartėlė + C + M + B + 2018“. Pasak kun. Mozės Mitkevičiaus, vieno iš idėjos autorių, tai atsvara miesčioniškam, blizgiam kalėdiniam šurmuliui, atkreipiant dėmesį į skurdo problemą. Metalinis konteineris - tvartelio prototipas, oriam gyvenimui netinkamos vietos simbolis, reiškiantis komfortiško, patogaus, pritaikyto gyventi būsto priešingybę. Panaudotos padangos - ėdžių prototipas, vartotojų kultūros atliekų simbolis, reiškiantis jaukios naujagimio lovytės priešingybę.
tags: #jezaus #gimimo #tvartelyje #vaizdelis