Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalioja daugybė pokyčių, kurie turės įtakos kiekvieno gyventojo finansinei situacijai. Šie pokyčiai apima naujus mokesčius, pakoreguotus tarifus, padidintas socialines išmokas ir kitas svarbias naujoves. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius iš jų.
Mokesčių sistemos pokyčiai
Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalioja trys GPM tarifai: 20, 25 ir 32 proc. Šie tarifai bus taikomi visoms pajamų rūšims, tiek darbo santykių, tiek individualios veiklos pajamoms. Ūkininkams, gaunantiems pajamų iš žemės ūkio veiklos, bus taikomi du GPM tarifai: 15 ir 20 proc. Metinėms apmokestinamosioms pajamoms, kurios nesiekia 36 VDU dydžio sumos, bus taikomas 20 proc. tarifas, pajamų daliai viršijančiai 36 VDU bet neviršijančiai 60 VDU - 25 proc. Visa gyventojų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU, atitinkamai bus apmokestinama 32 proc. tarifu. Individualios veiklos pajamos taip pat įtrauktos į bendrą gyventojų progresinį apmokestinimą. Tiesa, mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims (iki 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų per metus) apmokestinimas nesikeis dėl taikomo mokesčių kredito.
Mažesnes pajamas gaunantiems asmenims išlaikytos lengvatos. Iki 12 VDU dydžio sumos pajamoms ne iš darbo santykių bus taikomas 15 proc. tarifas, 5 proc. tarifas numatytas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus netauriuosius metalus.
Seime įregistruoto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo iniciatoriai socialdemokratai sako, kad tokio tipo parama padėtų sušvelninti vienkartinius kaštus, kuriuos pagausėjus šeimai patiria tėvai. „Šis siūlymas taikomas į viduriniąją klasę, dirbančius, mokančius mokesčius. (…) Jie pagrįstai skundžiasi, kad dirba, moka mokesčius, o atgal nieko negauna daugiau negu nedirbantys, nes visos išmokos suplokštintos - gauni tas pačias išmokas, nesvarbu dirbi ar ne. Kažkokia grąža turi būti, kad mokestinė moralė būtų didesnė“, - BNS sakė vienas pataisų teikėjų Gintautas Paluckas.
Pelno mokestis
Standartinis pelno mokesčio tarifas didėja 1 proc. punktu iki 17 proc., o lengvatinis - iki 7 procentų.
Taip pat skaitykite: Išmoka ir pinigai
Pridėtinės vertės mokestis (PVM)
Nuo sausio nebelieka PVM lengvatos centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms - jų tarifas didėja nuo 9 iki 21 proc. Knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas nuo 9 iki 12 procentų.
Saugumo įnašas
Ne gyvybės draudimo sutartys bus apmokestintos vadinamuoju saugumo įnašu - 10 proc. tarifu. Išimtys taikomos asmeninių automobilių civilinės atsakomybės bei pasėlių, augalų, ūkinių gyvūnų sveikatos draudimui.
Akcizai
Akcizais apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų (jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g) arba saldiklių, taip pat gėrimams naudojami koncentratai. Pavyzdžiui, litras limonado galėtų brangti 9-25 centais.
Šiemet nedidėja anglies dioksido (CO2) dedamoji dyzelinui bei šildymui skirtiems gazoliams - ji sieks 53,6 euro už 1 tūkst. litrų (vietoje anksčiau planuotų 104,8 euro). Be to, nedidinama ir CO2 dedamoji suskystintoms naftos dujoms bei dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) - ji lieka 66,8 euro už toną produkto (vietoje įstatyme anksčiau nustatytos 122,4 euro). Nedidės ir saugumo dedamoji gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje, įskaitant akvakultūrą ar verslinę žvejybą vidaus vandenyse - ji lieka 25 eurai (vietoje anksčiau planuotų 50 eurų).
Pastovioji dyzelino akcizo dalis didėja nuo 466 iki 500 eurų už 1 tūkst. litrų, o bendras akcizas 6,5 proc. - nuo 519,6 iki 553,6 euro. Litras dyzelino turėtų brangti 4 centais. Benzino litras turėtų brangti 3 centais.
Taip pat skaitykite: Vaiko pinigų sąlygos ir dydžiai
Nuo sausio 1-osios didėja alkoholio ir tabako produktų, įskaitant cigaretes, cigarus ir cigariles, rūkomąjį tabaką, kaitinamojo tabako produktus bei elektroninių cigarečių skystį. Etilo alkoholio akcizai auga 12,7 proc., daugiau nei 15 proc. stiprumo tarpinių produktų - 11,1 proc., iki 15 proc. stiprumo - 25 proc. vyno ir kitų fermentuotų gėrimų - 16,5 proc., alaus - 16,1 proc. Pavyzdžiui, 0,5 litro alaus butelis galėtų brangti 6 centais, vyno - 13-25 centais, stipriųjų gėrimų - vidutiniškai 79 centais.
Cigarečių akcizai didėja 8,5 proc., cigarų ir cigarilių - 15,5 proc., rūkomojo ir neapdoroto tabako - 9,5 proc., kaitinamojo tabako ir jam alternatyvių produktų - 12,5 proc., elektroninių cigarečių skysčio - 147,6 proc. 20 vienetų cigarečių ar kaitinamojo tabako pakelio, 20 g tabako ar cigarų ir cigarilių kaina augs 27-41 centu, 2 ml elektroninių cigarečių skysčio - 2,25 euro.
Nekilnojamojo turto mokestis (NTM)
Pirmasis būstas apmokestinamas virš 450 tūkst. eurų vertės (jei bendrasavininkiai du - virš 900 tūkst. eurų). Didžiojoje dalyje savivaldybių galios 0,1 proc. tarifas - tokias jo grindis nustatė Seimas. Antras ir paskesnis turtas apmokestinamas 0,2-1 proc. tarifais nuo 50 tūkst. eurų vertės: 50-200 tūkst. eurų vertės - 0,2 proc., 200-400 tūkst. eurų - 0,4 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,6 proc., 0,6-1 mln. eurų - 0,8 proc., o brangesnis negu 1 mln. eurų - 1 proc. tarifu. Jei NT mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebus mokamas. Apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai, o komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas - lieka 0,5-3 proc. tarifai, kuriuos nusistato savivaldybės.
Atlyginimai ir pensijos
Minimali mėnesio alga (MMA)
Minimali mėnesio alga didėja 115 eurų (11,1 proc.) - iki 1153 eurų iki mokesčių. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ gaus maždaug 59 eurais daugiau - apie 836 eurus. Minimalus valandinis atlygis augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro. Dėl didinamos MMA bei keičiamos NPD formulės (ji lieka viena) minimalią algą gaunantys darbuotojai „į rankas“ gaus 70 eurų daugiau - 847 eurus. Uždirbantieji daugiau nei MMA, bet mažiau nei vidutinis darbo užmokestis (1430 eurų „į rankas“) gaus šiek tiek daugiau, o uždirbantieji daugiau nei vidutinė alga - kiek mažiau, nes nebelieka antros NPD formulės. Pavyzdžiui: gaunantieji 2700 eurų „ant popieriaus“ į rankas gaus 1633 eurus - 20 eurų mažiau nei 2025 metais.
Biudžetininkų algos
Pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojamas viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, nuo sausio didėja 12,6 euro (0,7 proc.) - iki 1 798 eurų. Tai aktualu virš 200 tūkst. valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, kariųA, B ir C lygio specialistų pareiginė alga padidės 53-124 eurais: teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko (A lygio) - 53 eurais, apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus (B lygio) - 89 eurais, slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo (C lygio) - 124 eurais. Kvalifikuotų darbuotojų, specialistų, struktūrinių padalinių vadovų ir pavaduotojų pareigybių minimalūs koeficientai didėja 9,1-11,7 proc., dėl to jų atlyginimai augs 117-134 eurais. Šis pokytis palies apie 17,6 tūkst. darbuotojų. Nekvalifikuotų biudžetininkų, gaunančių MMA, atlyginimas augs 11,1 proc. arba 115 eurų - tiek, kiek nuo kitų metų didės minimali alga. Tai palies apie 18,2 tūkst. žmonių. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, švietimo įstaigų vadovaujančių darbuotojų, savivaldybių įstaigose dirbančių trenerių atlyginimai augs 8,41 procento.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti vaiko pinigus
Pensijos
Vidutinė pensija augs 12 proc. iki 750 eurų ir sudarys 47 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių). Turintiems būtinąjį stažą pensijos didės 12,5 proc. iki 810 eurų, arba 51,1 proc. vidutinės algos. Pensijų indeksavimo koeficientas sieks 1,0987 (9,87 proc.) - tiek bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji dalys. Sausio mėnesį didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas, taip pat pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjams. Pavyzdžiui, jei 2025 metais žmogus gavo 474 eurų pensiją, šiemet ji sieks 527 eurus - 53 eurais daugiau, o pernai gavęs 944 eurus šiemet gaus apie 1053 eurus - 109 eurais daugiau. Senatvės ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 proc. ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos priemokos - turint būtinąjį stažą visų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kuris šiemet didėja nuo 450 iki 468 eurų. Suvienodinama visų savarankiškai dirbančiųjų įmokų bazė - ji bus skaičiuojama nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų.
Pensijų pakopos reforma
Nuo 2026 m. atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į antrą pensijų pakopą - vietoje jo įtvirtintas savanoriško kaupimo modelis. Tai reiškia, kad sistemoje dalyvauti nebenorintiems asmenims yra atidaromas dvejų metų „langas“, per kurį jie galės pasitraukti iš kaupimo. Tai padaryti bus galima nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį gyventojai galės atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį neapmokestinant gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). O už „Sodros“ ir (ar) valstybės biudžeto už asmenį įmokėtas pensijų įmokas bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai „Sodros“ pensijai. Gyventojai, nusprendę likti sistemoje, galės pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką, ją didinti, o suprastėjus finansinei situacijai, - įmokas stabdyti. Įmokas bus galima stabdyti vieneriems metams su galimybe pratęsti šį laikotarpį. Kartu su asmens įmoka dalyviai ir toliau gaus valstybės skatinamąją įmoką (1,5 proc. nuo užpraeitų metų šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Socialinės išmokos
Vienišo asmens išmoka ir našlių pensija
Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, ir našlių pensijos bazinis dydis auga 4,3 euro (9,9 proc.) iki 46,46 euro. Šią išmoką gauna apie 230 tūkst. gyventojų.
Nedarbo išmoka
Nuo sausio didėja nedarbo išmoka - pastovioji jos dalis sudarys 23,27 proc. MMA, arba 263,2 euro (2025 metais - 241,54 euro), o kintamoji priklauso nuo draudžiamųjų pajamų - pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje užsiregistravus vasarį, ji priklausys nuo 2023 metų liepos - 2025 metų gruodžio pajamų. Maksimali nedarbo išmoka tarnyboje užsiregistravusiems 2026 metų pirmąjį ketvirtį bus 1405 eurai. Didesnių išmokų už sausį bedarbiai sulauks vasario mėnesį - ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį.
Nuo liepos bus didinama nedarbo išmokų sąsaja tarp sumokėtų įmokų „Sodrai“ bei išmokų - didės kintamoji ir mažės pastovioji dalys: pastovioji dalis mažės nuo 23,27 proc. iki 15 proc. MMA, o kintamoji - pirmą-trečią mėnesį sudarys 45 proc., 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. buvusių vidutinių pajamų (iki tol atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.). Bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę iki 5 metų ir jie yra įgiję bent 20 metų darbo stažą, dienos išmoka bus pratęsiama 6 mėnesiais iki 15 mėnesių (iki tol - 2 mėnesiais iki 11 mėnesių). Maksimalus nedarbo išmokų dydis negalės viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU).
BSI ir šalpos pensijų bazė
Bazinė socialinė išmoka (BSI) didės 4 eurais iki 74 eurų, šalpos pensijų bazė - 13 eurų iki 261 euro, o tai turės įtakos šalpos pensijoms, įskaitant neturinčių stažo ir vaikų negalios pensijas ir tikslinių kompensacijų bazei. Pastaroji didėja 9 eurais (5,3 proc.) iki 219 eurų, todėl auga individualios pagalbos išmokos. Vidutinė neįgalumo pensija didėja apie 50 eurų iki maždaug 500 eurų. Valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas vertinant pajamas ir turtą skiriant pašalpas bei kompensacijas už šildymą, auga 11 eurų iki 233 eurų.
Išmokos vaikams ir parama šeimoms
Nuo sausio nuo 70 iki 74 eurų didėjant bazinei socialinei išmokai (BSI) vaiko pinigai didės 7 eurais iki 129,5 euro per mėnesį, maksimali vaiko išlaikymo išmoka augs nuo 126 iki 185 eurų, šalpos pensijų bazė - nuo 248 iki 261 euro (palies šalpos, neįgalumo pensijas). Vienkartinė išmoka gimus vaikui didės nuo 770 iki 814 eurų (nuo birželio - iki 1036 eurų), o gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms - nuo 194,6 iki 205,7 euro. Vienkartinė išmoka įsikurti buvusiems globotiniams didinama nuo 5250 iki 5550 eurų. Parama mokinio krepšeliui nepasiturinčioms šeimoms - nuo 140 iki 148 eurų. Laidojimo pašalpa auga nuo 560 iki 592 eurų.
Tėvystės, motinystės ir vaiko priežiūros išmokos
Asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 dienos, minimali išmoka sieks 560 eurų, o tokią teisę įgijus vasarį arba kovą - 592 eurus. Maksimali išmoka vienam iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į išmoką įgijus pirmąjį ketvirtį, už du neperleidžiamus mėnesius didėja 63 eurais iki 3768,5 euro. Pasirinkus išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, ji didėja beveik 49 eurais iki 2898,8 euro, o iki 24 mėnesių - pirmais metais ji bus 2174 eurai, o antrais - 1449,4 euro. Gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gruodį gavo dvi išmokas - už lapkritį ir gruodį, todėl sausio mėnesį ji nebus mokama. Išmoką už sausį šeimos gaus vasarį. Vaiko priežiūros kompensacija, mokama samdant auklę, didėja nuo 364 iki 384,8 euro.
Ligos išmokos
Ligos išmokos, kurios priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU), pirmąjį 2026 metų ketvirtį apskaičiuojamos taikant 2415,7 euro VDU, kuris galiojo trečiąjį 2025 metų ketvirtį. Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą - beveik 5 eurais daugiau nei paskutinį 2025 metų ketvirtį, maksimali - 2 998 eurai - beveik 51 euru daugiau, o slaugant šeimos narį - didės nuo 3132 iki beveik 3186 eurų.
Socialinės paramos sąlygų lengvinimas
Nuo 2026 metų ketinama ilgiau mokėti ir papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus. Bus mokama 100 procentų dydžio buvusios socialinės pašalpos, mokėtos iki įsidarbinimo, 6 mėnesius. Iki šiol buvo mokama 3 mėnesius. Taip pat bus trumpinamas registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpis nuo 6 iki 3 mėnesių, o papildomai skiriama socialinė pašalpa įsidarbinus bus mokama ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo buvo neprivaloma, pavyzdžiui, auginusiems mažamečius vaikus, slaugiusiems ar prižiūrėjusiems asmenis su negalia.
Lengvinami socialinės pašalpos gavimo sąlygos ir šeimoms, kai tėvai vieni augina vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
Vienam gyvenančiam asmeniui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių. 2026 m. patvirtintas VRP dydis sieks 233 Eur. Šeimai vertinama būtų taip: vienam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui piniginių lėšų normatyvas didinamas iki 30 (vietoj 15) VRP dydžių, kitam, vyresniam kaip 18 metų, šeimos nariui - iki 20 (vietoj 10) VRP dydžių, kiekvienam vaikui iki 18 metų - iki 10 (vietoj 5) VRP.
Seimas pritarė 1,5 karto padidinti būsto ploto normatyvą individualiems namams - vieno ir dviejų butų namuose būsto ploto normatyvą šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui padidinti nuo 60 iki 90 kv. m., pridedant po 15 kv. m. kiekvienam kitam šeimos nariui.
Privalomasis sveikatos draudimas (PSD)
Augant MMA nuo sausio didėja privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos. Minimali mėnesio PSD įmoka sudaro 6,98 proc. MMA (1153 eurai). Savarankiškai dirbantiems bei patiems šias įmokas mokantiems žmonėms įmoka didėja nuo 72,45 iki 80,48 euro. Ūkininkai, kurių žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra mažesnis arba lygus dviem, kas mėnesį mokės 26,87 euro PSD, o jei ūkis didesnis nei du - 80,48 euro.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)
Nuo sausio nebelieka antros NPD formulės, taikytos didesniems atlyginimams - mėnesio NPD bus skaičiuojamas tik darbo užmokesčiui, kuris neviršija apie 2677 eurų per mėnesį (2025 metais - 2864 eurai), arba 32,13 tūkst. eurų per metus. Maksimalus mėnesio NPD nedidinamas jau antrus metus iš eilės - jis siekia 747 eurus. Tokia neapmokestinama suma gali pasinaudoti dirbantieji, kurių pajamos neviršija minimalios mėnesio algos (1153 eurų).
Elektra ir dujos
Elektros tarifai
Standartinis vienos laiko zonos elektros visuomeninis tarifas gyventojams didėja 1,5 cento (7,32 proc.) nuo 20,5 iki 22 centų už kilovatvalandę (su PVM), tačiau pažeidžiamiems vartotojams jis mažės 2,5 cento (12,2 proc.) iki 18 centų. Dviejų laiko zonų standartinio plano dieninis tarifas didėja 2,5 cento - nuo 23,3 iki 25,8 cento (su PVM), o naktinis - 1,8 cento - nuo 13,8 iki 15,6 cento už kWh (su PVM). Pažeidžiamiems vartotojams dieninis tarifas mažėja 2,8 cento - nuo 23,3 iki 20,5 cento, naktinis - 0,9 cento - nuo 13,8 iki 12,9 cento už kWh.
Dujų kainos
Gamtinės dujos mažiausiems pirmos grupės buitiniams vartotojams (suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus) atpinga, tačiau abonentinis mokestis didėja: kintamoji tarifo dalis mažėja 10,1 proc. (10 centrų) iki 0,89 euro už kubą(su PVM), o pastovioji dalis - didėja 18,2 proc. (18 centų) iki 1,17 euro (su PVM). Antros grupės vartotojams (nuo 300 iki 20 tūkst. kubų) kintamoji dalis mažėja 5,8 proc. (4 centais) iki 0,65 euro už kubą (su PVM), o trečios grupės (virš 20 tūkst. kubų) - 4,6 proc.
Kitos svarbios naujovės
Pirmasis būstas
Lietuvos bankas rudenį atnaujino Atsakingojo skolinimo nuostatus (ASN). Tai reiškia, kad nuo 2026 m. rugpjūčio mėn. bus taikomi švelnesni reikalavimai pirmą būstą įsigyjantiems asmenims, taip suteikiant jiems daugiau galimybių įžengti į būsto rinką. Pradinio įnašo reikalavimas pirmo būsto pirkėjams mažinamas nuo 15 proc. iki 10 proc.
Švietimo sektorius
Nuo kitų metų bus didinami atlyginimai pedagogams, mokyklų bibliotekininkams, skiriamas didesnis finansavimas pradiniam, įtraukiajam ugdymui, vadovėlių įsigijimui. Nuo rugsėjo 1 d. 8,2 proc. padidės finansavimas pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui. Skaičiuojama, kad tuomet vidutinis mokytojų darbo užmokestis po mokesčių sudarys 1878 eurus. Tokia pačia proporcija kaip mokytojams bus didinamas atlyginimas ir pagalbos mokiniui specialistams bei mokyklų vadovams. Nuo sausio 1 d. 5,7 proc. taip pat išaugs ir lėšos mokyklos bibliotekininkų darbo užmokesčiui. Siekiant didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių mokyklose, kitąmet 1,6 mln. eurų augs lėšos švietimo pagalbai. Asignavimai vadovėliams iš valstybės biudžeto lėšų kitąmet augs 2 mln. eurų, o bendra vadovėliams skiriamų lėšų suma sudarys iš viso 25 mln. eurų. Iš jų 15 mln. eurų - iš valstybės lėšų, o likę 10 mln. eurų - iš ES lėšų.
Baudos už nelegalias statybas
Nuo šių metų didėja baudos už naujų statinių savavališką statybą. Naujo neypatingojo statinio savavališka statyba užtrauks baudą nuo 1800 iki 3450 eurų. Tai užtrauks baudą nuo 2550 iki 5250 eurų. Bauda didėja ir už naujo ypatingojo statinio savavališką statybą. Už tai jie numatė nuo 4350 iki 5800 eurų siekiančias baudas.
Bankai
Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko, būtiniausių paslaugų krepšelis gyventojams nuo sausio atpinga nuo 1,47 euro iki 1 euro. Didieji Lietuvos bankai ramina klientus - 2026-aisiais daugumos kasdienių paslaugų įkainiai nesikeis. Visgi, šiokių tokių pokyčių paslaugų kainodarose bus - jie, anot bankų, sietini su nauja PVM tvarka, pagal kurią administracinėms ir techninėms paslaugoms nuo kitų metų bus taikomas 21 proc. mokestis.
Automobiliai ir eismas
Nuo sausio vairuotojo pažymėjimo galiojimas susietas su jų medicininės pažymos galiojimo trukme. Vairuotojai, nepasitikrinę sveikatos ir neturintys galiojančios medicininės pažymos, nebegalės dalyvauti eisme - jų vairuotojų pažymėjimai bus laikomi negaliojančiais. Keičiasi transporto priemonės valandinė stovėjimo kaina Kaune keturiose zonose. Nuo 2026 m. kiekvienas parduodamas automobilis privalės turėti galiojančią techninę apžiūrą (TA). Nuo sausio visi elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės dėvėti šalmą. Siekiant sumažinti neatsargaus vairavimo užsienyje atvejų skaičių, apie vairuotojo pažymėjimo atėmimą, galiojimo sustabdymą ar apribojimą bus pranešama ir kitoms ES šalims.