Janina Miščiukaitė-Brazaitienė - viena ryškiausių Lietuvos estrados žvaigždžių, nusipelniusi artistė, Kunigaikščio Gedimino ordino kavalierė. Jos balsas ir talentas paliko gilų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje. Šiame straipsnyje apžvelgiama jos gyvenimo kelionė, muzikinė karjera, pasiekimai ir atminimas.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikinės pradžios
Janina Miščiukaitė gimė 1948 m. gegužės 10 d. Jonavoje, itin muzikalioje šeimoje. Jos tėvas, Antonas Miščiukas, įkūrė pučiamųjų instrumentų ansamblį ir estradinį ansambliuką, o motina, Bronislava, šoko, dainavo ir grojo tūba. Muzika buvo neatsiejama Janinos vaikystės dalis.
„Augau pas močiutę kaime, aplink buvo labai graži gamta, dažnai vaikščiodavome po miškus. Pamenu, kaip ji manęs prašydavo padainuoti, ir kuo garsiau“, - prisiminė J. Miščiukaitė.
Mokykloje ji aktyviai lankė įvairius būrelius, tačiau dainavimas jai visuomet patiko labiausiai. „Mano kaimynė turėjo labai daug plokštelių. Jų nuolat klausydavosi, o aš mintinai išmokdavau visas dainas, nors jų būdavo ir jugoslaviškų“, - pasakojo dainininkė.
Nors mokykloje jos muzikiniai gabumai iš pradžių nebuvo pastebėti, Janina pradėjo muzikuoti tėčio orkestre, grodama klarnetu. Dainuoti pradėjo estradinėje grupėje, kai susirgo viena iš ansamblio solisčių ir Janina pasiūlė ją pakeisti. Tėvas skatino dukrą stoti į Juozo Gruodžio technikumą (dabar - konservatoriją) studijuoti klarneto specialybės.
Taip pat skaitykite: Janinos Butkevičienės karjeros kelias
Muzikinės karjeros kelias
1967 m. Janina Miščiukaitė baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, įgydama klarneto specialybę. Muzikinės karjeros pradžioje ji buvo Kauno dirbtinio pluošto gamyklos orkestro „Oktava“ narė (1968-1972 m.).
„Pirmasis į orkestrą atėjo mano tuo metu būsimas vyras Rimantas (R. Brazaitis), su kuriuo kartu įstojome studijuoti“, - pasakojo Janina. Tačiau iš pradžių, pasiprašiusi pas Mindaugą Tamošiūną į ansamblį, ji išgirdo neigiamą atsakymą. „Apsiverkiau, bet vilties nepraradau“, - prisiminė ji. Vis dėlto, išgirdęs Janinos dainavimą, M. Tamošiūnas pakvietė ją į savo ansamblį „Oktava“.
Vėliau, 1972-1974 m., J. Miščiukaitė dirbo Maskvos miuzikholo „Roskoncert“, o 1977-1985 m. - pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“. 1985-1987 m. ji vėl prisijungė prie Lietuvos filharmonijos orkestro „Oktava“, o 1987-1992 m. buvo Vilniaus estradinių orkestrų susivienijimo solistė. Nuo 1992 m. dainavo vokaliniame ansamblyje „Žvaigždžių kvartetas“.
Apie savo karjeros pradžią „Oktavoje“ J. Miščiukaitė pasakojo: „Būtent „Oktavoje“ sparčiai išaugau kaip atlikėja - tobulėti labai padėjo ir M. Tamošiūnas, ir mylimasis Rimantas.“
Kartu su savo vyru, saksofonininku Rimantu Brazaičiu, Janina koncertavo kavinėse, norėdama užsidirbti pragyvenimui. „Maskvos Miuzikholo dirigentas ir direktorė vieną vakarą užėjo į „Orbitą“, pasiklausė mūsų, po to pasikvietė prie staliuko ir pasiūlė važiuoti į Maskvą padirbėti pagal sutartis. Tai buvo graži perspektyva, tad sutikome. Gavome butą. <…> Ten mus labai gerai priėmė, ypač Janiną“, - prisiminė R. Brazaitis. Pora Maskvoje praleido dvejus metus, tačiau 1974 m. pavasarį sugrįžo į Lietuvą, netrukus susilaukę sūnaus Meinardo.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Janinos Matulevičienės biografiją
Janina Miščiukaitė dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų, pelnė ne vieną laureatės titulą ir su dainomis apkeliavo kone pusę pasaulio. Jos dainų klausėsi Amano, Maskvos, Londono, Havanos publika. Atlikėja su nostalgija prisimindavo savo keliones, ypač patikusias Afriką ir Kubą. Kolegos prisimena, kaip ji gerbė publiką ir stengdavosi dainuoti klausytojų kalba.
„Mongolijoje ji per dieną susirado kūrinį, per dieną išmoko tekstą ir padainavo mongoliškai. Turbūt praktiškai nė vienas iš atlikėjų per savaitę negalėtų to padaryti, o jai pavyko per dieną. Dainavo be jokio lapuko ir pan.“, - pasakojama dokumentiniame filme „Janina Miščiukaitė“.
1997 m. Janina Miščiukaitė su bendraminčiais Ona Valiukevičiūte, Viktoru Malinausku ir Valdemaru Frankoniu susibūrė į „Žvaigždžių kvartetą“.
Pasiekimai ir apdovanojimai
Janina Miščiukaitė savo karjeros metu pelnė daugybę apdovanojimų ir įvertinimų:
- 1968 m. - Konkurso „Vilniaus bokštai“ laureatė.
- 1980 m. - Tarptautinio konkurso Jaltoje Didysis prizas.
- 1982 m. - Tarptautinio konkurso Bulgarijoje („Auksinis Orfėjas“) sidabro medalis.
- 1984 m. - Tarptautinio konkurso Kuboje Didysis prizas.
- 1990 m. - A. Šabaniausko premija (pirmoji laureatė).
- 1998 m. - Gedimino ordino Riterio kryžius.
Apie Janiną Miščiukaitę sukurtas dokumentinis filmas „Janina Miščiukaitė“.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Paskutiniai metai ir atminimas
Paskutiniaisiais gyvenimo metais Janina Miščiukaitė tęsė muzikinę veiklą ir pedagoginį darbą. 2006 m. ji baigė muzikos edukologijos studijas tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete ir studijavo magistrantūroje.
„Skaudu, bet užsidirbti Lietuvoje neįmanoma“, - apgailestavo dainininkė.
Paskutinis jos televizinis projektas buvo LRT „Iššūkis žvaigždėms“, kuriame ji pasirodė su choreografu Jurijumi Smoriginu, vėliau - su gydytoju Vygantu Kazlausku. Tačiau dalyvaudama projekte, ji atsidūrė ligoninėje ir į filmavimo aikštelę nebegrįžo.
Janina Miščiukaitė mirė 2008 m. vasario 20 d. Vilniuje.
„Scenoje meluoti negaliu, negaliu dainuoti su fonograma, negaliu, nes visus myliu. Mano svajonė - kad visi vieni kitus labai mylėtų, kaip save pačius“, - kartą sakė J. Miščiukaitė. Nors ji buvo pripažinta scenos primadona, ji pati prisipažino niekada nesijautusi žvaigžde.
Vasario 9-ąją J. Miščiukaitė dainavo ką tik prasidėjusiame Lietuvos televizijos projekte „Iššūkis žvaigždėms. Lietuvos dainų dešimtukas“. Tą pačią naktį ji dainavo ir Vilniaus rotušėje vykusiame labdaringame Vienos pokylyje. Jos atlikta Ježio Konrado daina „Būna dienų lyg tyčia” tuomet neatrodė pranašiška. Paskutinio viešo pasirodymo žodžiai - „Būna dienų lyg tyčia, jėgos staiga apleidžia… Dienomis, kai lyja lig nakties, netars jau žodžio nieks, skambutis vis tylės. Dienomis, kai lyja lig nakties, nevarstau durų aš. Ir, rodos, nėr manęs…” - dabar žeidžia itin skaudžiai.
Nors J. Miščiukaitė niekada viešai nesiskundė sveikata, ji buvo pablogėjusi jau keletą mėnesių. Sausio viduryje dainininkei buvo atlikta kaklo kraujagyslių operacija, o vasario mėnesį - žarnyno operacija Vilniaus universiteto Santariškių klinikose. Po operacijos dainininkė dar kalbėjosi su pažįstamais telefonu, džiaugėsi, kad neganda pagaliau įveikta ir bereikia atgauti jėgas.
Vasario 17-ąją, sekmadienį, J. Miščiukaitės sveikata staigiai pablogėjo, ją ištiko koma ir ji buvo perkelta į reanimacijos skyrių. Jos gyvybę palaikė medicininė įranga. Mirtis konstatuota vasario 20-ąją 10.10 val.
J. Miščiukaitės bičiulis, dainininkas Stasys Povilaitis, puikiai ją pažinojo ir stebėjo jos muzikinį kelią. Anot maestro, J. Miščiukaitė galėtų būti pavyzdys, kaip įmanoma neišduoti muzikos net ir sunkiais pertvarkų laikais. Dainavimas jai buvo visas gyvenimas. „Jos muzikinė biografija - tai ištisa epocha lietuviškos estrados istorijoje. Dar sovietiniais laikais jos balsas sugriaudavo bet kokias sienas ir užtvaras. Tai išskirtinai muzikali atlikėja, stipraus balso, labai universali, daugiausiai tituluota mūsų šalies dainininkė, be to, turėjusi ir pedagogės gyslelę“, - sakė S. Povilaitis.
LRT projekto „Iššūkis žvaigždėms” vadybininkė Indrė Ciesiūnienė teigė, kad laida bus rodoma ir ateinantį šeštadienį po dainininkės mirties.
Visi ją pažinoję vieningai teigia, kad kitos tokios, kaip ji, nebebus. Janina Miščiukaitė amžinai išliks Lietuvos muzikos istorijoje kaip talentinga dainininkė, pedagogė ir mylimas žmogus.
Ryšys su Rimantu Brazaičiu
Janina Miščiukaitė ir Rimantas Brazaitis buvo ne tik talentingi muzikantai, bet ir artimi sielos draugai. Jų meilės istorija prasidėjo studijų metais Kaune, kai abiem buvo tik po aštuoniolika metų. Kartu jie pragyveno beveik keturis dešimtmečius.
„Man labai svarbu būdavo, kad jai sektųsi, kad puikiai sudainuotų, kad publika ją išlydėtų ovacijomis. Mes nekritikuodavome vienas kito. Janina buvo toks žmogus, kuris viską gyvenime norėdavo atlikti tobuliausiai“, - sakė R. Brazaitis.
J. Miščiukaitė buvo prasitarusi, kad išgirdusi R. Brazaičio grojimą visada apsiverkia: „Rimantas - didžiausia mano gyvenimo dovana. Jis man labai daug davė ir kaip vyras, ir kaip muzikantas. Be jo tikrai nebūčiau daug ko pasiekusi. Aš jį labai myliu ir gerbiu. Labiausiai mus jungia muzika. Palaipsniui susiformavo vienas kito supratimas, ko anksčiau stokojome. Tik dabar supratau, kad tik jis turi būti šalia manęs, o ne kas nors kitas.“
Po Janinos mirties Rimantas Brazaitis prisipažino, kad jaučiasi lyg būtų pusės savęs netekęs.
Rimanto Brazaičio gyvenimas po Janinos mirties
Po J. Miščiukaitės mirties 2008 metais, R. Brazaitis išgyveno sunkų laikotarpį. Tačiau, prabėgus kiek daugiau nei metams, jo gyvenime atsirado kita moteris - verslininkė Alfreda Jacikevičienė. Jų draugystė prasidėjo nuo saksofono pamokų, kurias moteris pradėjo lankyti pas R. Brazaitį.
Nors R. Brazaitis džiaugėsi nauja drauge, kai kurie kolegos pastebėjo, kad jo santykiai su Alfreda pastaruoju metu buvo atšalę.
Rimantas Brazaitis mirė 2013 m. rugpjūčio 24 d.
tags: #janina #misciukaite #gimimo #data