Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ir nerimą keliančių požymių - išskyros iš makšties. Nors išskyros nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys, svarbu atpažinti, kada jos gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime išskyrų nėštumo metu priežastis, rūšis, normalias ir nenormalias savybes bei kada būtina kreiptis į gydytoją.
Ar išskyros nėštumo metu yra normalu?
Taip, daugeliu atvejų išskyros nėštumo metu yra visiškai normalus reiškinys. Dėl padidėjusio estrogenų kiekio ir sustiprėjusio kraujotakos dubens srityje, gimdos kaklelis ir makšties sienelės gamina daugiau gleivių. Šis procesas padeda apsaugoti vaisių nuo galimų infekcijų ir išlaikyti tinkamą makšties mikroflorą. Tokios fiziologinės išskyros dažniausiai būna skaidrios arba šiek tiek balkšvos spalvos, bekvapės arba su labai silpnu rūgštoku kvapu, vidutinės konsistencijos - nei vandeningos, nei labai tirštos, ir jų kiekis gali padidėti antroje nėštumo pusėje. Tačiau jei išskyros pradeda keisti spalvą, tampa aitriai kvepiančios, sukelia niežėjimą, perštėjimą ar skausmą - tai jau nenormalus požymis, apie kurį būtina pasikalbėti su gydytoju.
Kada išskyros laikomos normaliomis?
Nėštumo metu pakitęs hormoninis fonas, ypač estrogenų ir progesterono lygio svyravimai, lemia padidėjusią gleivinės sekreciją. Tačiau ne visos išskyros, net jei atrodo neįprastos, yra pavojingos. Svarbu žinoti, kokie požymiai leidžia manyti, kad išskyros yra normalios ir nereikalauja specialaus gydymo. Normaliomis laikomos išskyros, kai:
- Yra skaidrios arba balkšvos spalvos, primenančios žalią kiaušinio baltymą.
- Neturi nemalonaus kvapo (gali būti labai silpnas, natūralus rūgštokas kvapas).
- Nesukelia diskomforto - t. y. nėra niežėjimo, deginimo, skausmo ar tempimo jausmo.
- Neturi kraujo priemaišų, nebent tai artėjančio gimdymo ženklas paskutinėmis savaitėmis.
- Neatsiranda staiga labai gausiai (tokiu atveju būtina atmesti vaisiaus vandenų nutekėjimą).
Dažniausiai tokios išskyros sustiprėja:
- Po fizinio aktyvumo.
- Po lytinių santykių.
- Didėjant nėštumo terminui.
- Esant karštam orui ar padidėjus kraujotakai dubens srityje.
Svarbu žinoti, kad visi pokyčiai turi būti stebimi nuosekliai - jei išskyros ilgą laiką yra vienodos, šviesios ir nesukelia diskomforto, tikėtina, kad tai normalus nėštumo požymis.
Taip pat skaitykite: Saugus dezinfekavimas vaikams
Išskyrų klasifikacija pagal spalvą ir konsistenciją
Skirtingos išskyrų spalvos nėštumo metu gali būti tiek visiškai nekenksmingos, tiek rodyti tam tikras infekcijas ar komplikacijas. Todėl labai svarbu mokėti jas atpažinti ir suprasti, kada reikėtų sunerimti.
Skaidrios ir bekvapės išskyros
Tai pati dažniausia ir labiausiai paplitusi išskyrų forma nėštumo metu. Jos dažniausiai primena kiaušinio baltymą, neturi kvapo arba kvapas labai lengvas, neutralus, nekelia niežėjimo ar deginimo pojūčio. Tokios išskyros rodo normalų organizmo prisitaikymą prie nėštumo. Jos gali sustiprėti antroje nėštumo pusėje, tačiau tai vis tiek laikoma norma.
Baltos ar balkšvos kreminės išskyros
Šios išskyros taip pat gali būti normalios, ypač jei yra švelnios, kreminės konsistencijos, bekvapės arba vos juntamo rūgštaus kvapo, be jokių papildomų nemalonių pojūčių. Tačiau jei išskyros tampa varškės konsistencijos arba atsiranda niežulys, deginimas, tai gali būti grybelinė infekcija (pienligė).
Geltonos ar žalsvos išskyros
Tai išskyros, kurios jau turėtų kelti įtarimą, ypač jei yra gausios, putojančios ar tirštos, turi nemalonų, aitrų ar supuvusį kvapą, lydi deginimo ar niežėjimo pojūčiai. Tokios spalvos išskyros dažniausiai signalizuoja apie bakterinę vaginozę, trichomonozę arba kitas lytiniu keliu plintančias infekcijas. Nėštumo metu jos ypač pavojingos, nes gali sukelti vaisiaus infekciją ar net priešlaikinį gimdymą.
Rudos ar rausvos išskyros
Tai išskyros, kuriose yra nedaug kraujo. Dažniausiai jos atsiranda po ginekologinės apžiūros ar lytinių santykių, esant implantacijos kraujavimui pirmomis savaitėmis, paskutinėmis savaitėmis - kaip „gleivių kamštis“. Jei kraujas nesikartoja, nėra skausmo ir išskyros greitai išnyksta - dažnai jos nekelia pavojaus. Tačiau nuolatinės rudos išskyros arba ryškiai raudonas kraujavimas visada yra priežastis pasitarti su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Burnos skalavimo skysčio nauda vaikams
Kraujingos, rausvai raudonos išskyros
Tai visada yra signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją. Kraujavimas nėštumo metu gali būti susijęs su gresiančiu persileidimu, placentos atšokimu, gimdos kaklelio problemomis (pvz., ektopija ar erozija). Jei kraujavimas gausus, tęsiasi ilgiau nei kelias valandas ar jį lydi skausmas - būtina vykti į gydymo įstaigą. Nėštumo metu pastebėjus tepliojimus ar nedidelį kraujavimą gali būti baisu, tačiau tai ne visada yra ženklas, kad kažkas negerai. Daugelis moterų, pastebėjusių tepliojimą nėštumo metu, pagimdo sveiką kūdikį.
Vandeningos arba labai gausios išskyros
Jei išskyros atrodo kaip skaidrus vanduo, jų labai daug ir jos atsiranda staiga - tai gali būti vaisiaus vandenų nutekėjimas. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai - paskutiniais mėnesiais. Vaisiaus vandenys dažniausiai neturi kvapo arba turi salstelėjusį kvapą, teka nestabdant arba drėkina apatinius nuolat. Jei turite įtarimų, kad tai vaisiaus vandenys - nedelsiant kreipkitės į gydytoją, net jei nėra skausmo. Akušerė pataria: Iš viso vaisiaus vandenų yra apie 1,5 l. Pažymėkite, kiek jų išbėgo, likusieji išbėgs gimus kūdikiui.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma nėštumo metu atsirandančių išskyrų yra fiziologinės ir nekenksmingos, yra aiškūs signalai, kurie reikalauja nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Daugeliu atvejų kuo greičiau išaiškinama priežastis, tuo mažesnė rizika motinai ir vaisiui. Į gydytoją būtina kreiptis, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- Staiga padidėjęs išskyrų kiekis, ypač jei jos primena vandenį (gali būti vaisiaus vandenys).
- Ryškiai geltonos, žalsvos arba pilkšvos išskyros, ypač jei jos putoja ar turi stiprų kvapą.
- Rudos ar kraujingos išskyros, trunkančios ilgiau nei 1-2 dienas arba pasikartojančios dažnai.
- Kraujavimas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač jei lydi pilvo skausmas ar spazmai.
- Niežulys, deginimas, perštėjimas lytinių organų srityje, ypač jei kartu yra nenormalios išskyros.
- Karščiavimas ar bendras silpnumas, kartu su pakitusiomis išskyromis - tai gali rodyti infekciją.
- Lytinių santykių metu arba po jų atsiradęs skausmas ar kraujas.
Nėštumo metu moters organizmas yra jautresnis infekcijoms, todėl nė viena neįprasta išskyra neturėtų būti ignoruojama. Net jei abejojate, ar situacija rimta - visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, nei rizikuoti savo ir kūdikio sveikata.
Dažniausios priežastys, susijusios su nenormaliomis išskyromis nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas tampa jautresnis įvairioms infekcijoms, todėl išskyros gali pasikeisti dėl tam tikrų ligų ar komplikacijų. Kai kurios iš jų yra dažnos ir lengvai gydomos, kitos - gali būti pavojingos, jei nėra laiku diagnozuojamos. Žemiau pateikiamos dažniausios priežastys, kurios sukelia nenormalias išskyras nėštumo metu.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir geltonas skystis iš krūties
Bakterinė vaginozė
Tai viena dažniausių makšties infekcijų tiek nėštumo metu, tiek ne nėštumo laikotarpiu. Ją sukelia bakterijų disbalansas, kai sumažėja naudingų laktobakterijų ir padaugėja anaerobinių bakterijų. Pagrindiniai simptomai: pilkšvos, vandeningos ar šiek tiek putojančios išskyros, stiprus, „žuvies“ kvapas (ypač po lytinių santykių). Gali nebūti niežulio, bet vis tiek tai - patologija. Negydoma bakterinė vaginozė padidina priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus infekcijos riziką, todėl ją būtina gydyti antibiotikais, kuriuos paskiria gydytojas.
Grybelinė infekcija (pienligė)
Nėštumo metu padidėjęs estrogeno kiekis ir pakitusi makšties terpė sudaro palankias sąlygas grybelių (dažniausiai Candida albicans) dauginimuisi. Būdingi požymiai: baltos, varškės konsistencijos išskyros, intensyvus niežėjimas, deginimas, makšties ir lytinių lūpų paraudimas. Tai dažna, bet paprastai lengvai išgydoma infekcija - taikomi vietiniai priešgrybeliniai preparatai, saugūs nėštumo metu.
Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI)
Tokios infekcijos kaip trichomonozė, chlamidiozė, gonorėja ar herpesas gali pasireikšti nenormaliomis išskyromis nėštumo metu. Jas būtina atpažinti ir gydyti dėl vaisiaus apsaugos. Būdingi požymiai: gausios, gelsvos ar žalsvos išskyros, kartais - pūlingos arba su nemaloniu kvapu, skausmas pilvo apačioje, kartais - temperatūra. LPI gali sukelti gimdos kaklelio uždegimą, vaisiaus infekciją gimdymo metu ar net persileidimą - todėl svarbu testuotis anksti ir, jei reikia, gydytis.
Placentos ar gimdos kaklelio komplikacijos
Kraujingos arba rudos išskyros, ypač jei lydi skausmas, gali reikšti rimtesnes komplikacijas: placentos atšokimas - pavojinga būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės; gimdos kaklelio nepakankamumas - gali sukelti ankstyvą gimdos kaklelio atsidarymą be skausmo; gleivių kamščio pasišalinimas - natūralus reiškinys prieš gimdymą, kai išskyros tampa rožinės ar su kraujo gyslelėmis. Tokiais atvejais nereikia laukti - geriausia kreiptis į gydytoją ar gimdymo skyrių, ypač jei nėštumas artėja prie pabaigos ar kyla įtarimas dėl vaisiaus būklės.
Vaisiaus vandenys: susidarymas, funkcijos ir patologijos
Vaisiaus vandenys - tai skystis, supantis vaisių gimdoje nėštumo metu. Jie atlieka svarbias funkcijas, užtikrinančias normalų vaisiaus vystymąsi ir apsaugą.
Vaisiaus vandenų susidarymas ir sudėtis
Vaisiaus vandenys pradeda gamintis ketvirtą nėštumo savaitę. Iš pradžių juos gamina vidinis vandeninio dangalo paviršius - tai plona, permatoma, blizganti plėvė. Vėliau vandenyse dar atsiranda vaisiaus šlapimo, vaisiaus odos plaukelių, epidermio ląstelių, vaisiaus išmatų - mekonijaus. Visą nėštumą vyksta vaisiaus vandenų apykaita. Nėštumo pabaigoje vaisius praryja net 300 ml vaisiaus vandenų per parą (daugiau nei didelę stiklinę).
Vaisiaus vandenų funkcijos
Vaisiaus vandenys atlieka keletą svarbių funkcijų:
- Apsauga nuo traumų: jie apsaugo vaisių nuo išorinių smūgių ir sužalojimų.
- Laisvas judėjimas: vandenyje vaisiui lengva judėti, o tai svarbu jo raumenų ir nervų sistemos vystymuisi.
- Temperatūros palaikymas: vaisiaus vandenys palaiko pastovią temperatūrą, reikalingą normaliam vaisiaus vystymuisi.
- Apsauga nuo infekcijų: vaisiaus vandenys turi antibakterinių savybių, kurios padeda apsaugoti vaisių nuo infekcijų.
- Gimdymo procesas: vaisiaus vandenų pūslė padeda atsidaryti gimdos kakleliui.
Vaisiaus vandenų kiekis
Didėjant nėštumui daugėja ir vandenų. Nėštumo pradžioje vaisiaus vandenų yra vos vienas mililitras, o apie 32-34-ą savaitę jų būna jau nuo pusės iki pusantro litro. Daugiausiai jų būna III nėštumo trimestrą (6-9 mėnesiais) - apie 1 litrą. Pačioje nėštumo pabaigoje vandenų mažėja. Pernešiojus vaisių jų vis mažėja.
Vaisiaus vandenų patologijos
Kartais moteris įspėjama, kad vaisiau vandenų per daug arba per mažai… Kad vandenų per daug arba per mažai dažniausiai pastebi ginekologas per įprastinę apžiūrą. Jei gimdos aukštis ir pilvo apimtis per dideli ar per maži, galima įtarti, kad vandenų yra ne tiek, kiek reikia. Tiksliau diagnozuojama atlikus ultragarso tyrimą. Priežastys, kodėl vandenų būna ne tiek, kiek reikia: Tai gali būti tiesiog tos moters vandeninio dangalo savybė gaminti mažiau ar daugiau vandenų. Vandenų kiekis priklauso ir nuo vaisiaus sveikatos. Tarkime, kai pažeisti vaisiaus inkstai, vandenų būna per mažai, o kai pažeistas žarnynas - per daug. Dėl placentos ligų vaisiaus vandenų taip pat gali būti ne tiek, kiek reikia. Vandenų kiekis priklauso ir nuo motinos ligų.
Vaisiaus vandenų spalva
Jie skaidrūs ir bespalviai. Jei į vandenis patenka kraujo, jie tampa rausvi. Jei vaisiui trūksta deguonies, vandenys nusidažo žalsva spalva. Kai vaisius serga kai kuriomis ligomis, vandenys gali būti geltoni.
Kas nutinka, kai plyšta vaisiaus vandenų pūslė?
Vaisiaus vandenų pūslė labai svarbi prasidėjus gimdymui: ji padeda atsidaryti gimdos kakleliui. Idealu, jei ji plyšta jau prasidėjus gimdymui, kai gimdos kaklelis atsidaręs apie 8 cm. Tačiau taip būna ne visada. Kartais tenka vandens pūslę prakirpti, kad pagerėtų gimdos susitraukimai ir kaklelis atsidarinėtų sparčiau. Tad vandens pūslės prakirpimas laikomas vienu iš gimdymo stimuliavimo būdų.Vaisiaus vandenys gali nutekėti dar neprasidėjus sąrėmiams. Nors vaisiaus vandenų pūslės dangalai turėtų plyšti gimdymo metu, kartais (iki penktadalio gimdymų) jie plyšta dar neprasidėjus sąrėmiams. Dangalų plyšimas yra signalas organizmui išskirti prostaglandinų - medžiagų, skatinančių sąrėmius. Pradėjus tekėti vaisiaus vandenims jie po truputį teka nuolatos ir tai matosi ant kelnaičių.
Ką daryti nutekėjus vaisiaus vandenims:
Nedelsti ir važiuoti į gimdymo namus. Ilgas ,,bevandenis” periodas pavojingas ne tik vaisiaus, bet ir mamos sveikatai. Jeigu vaisiaus galvutė jau įsistačiusi, ir vandenys nutekėjo, baimintis nereikėtų. Tačiau jeigu vandenys nutekėjo dar galvutei neįsistačius, reikėtų vykti į ligoninę. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Vadinasi, juose yra mekonijaus - pirmųjų vaisiaus išmatų. Galbūt vaikučiui trūksta deguonies ar kamuoja kitos problemos, mat pirmą kartą pasituštinti jis turėtų gimęs. Nubėgus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas.
Mekonijus vaisiaus vandenyse
Mekonijus (pirmosios naujagimio išmatos) yra vandens (70-80 proc.) ir daugelio kitų įdomių ingredientų (vaisiaus vandenų, žarnyno epitelio ląstelių, vaisiaus gyvaplaukių) mišinys. Mekonijaus vaisiaus vandenyse būna 15-20 proc. gimdymo atvejų, kai naujagimis gimsta 37-42 nėštumo savaitę. Jei gimdymas yra priešlaikinis (anksčiau nei 37 nėštumo savaitę), mekonijus į vaisiaus vandenis patenka ypač retai. Kol kas nėra iki galo aišku, kaip mekonijumi užteršti vaisiaus vandenys susiję su pavojumi kūdikiui. Įkvėpti mekonijaus, vaisius gali tiek prieš prasidedant gimdymui, tiek bet kuriuo gimdymo laikotarpiu. Tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, pasireiškia aspiracijos mekonijaus sindromu. Beveik visiems naujagimiams, kuriems atsirado AMS, plaučių funkcija visiškai atsinaujina ir kūdikiai pasveiksta.
Ką daryti pastebėjus mekonijų vaisiaus vandenyse:
Pirmiausia, pasistengti nepulti į paniką, nes kaip ir minėjau, tik iki 10 proc. atvejų, kai vaisiaus vandenys žali, gali sukelti komplikacijų. Įvertinkite vandenų spalvą (žalsvi, žali, žaliai rudi ar net žaliai juodi) ir konsistenciją (skysti, homogeniški, su neištirpusio mekonijaus gabalėliais, tiršti, „žirnių sriubos“ konsistencijos). Žalsvi vandenys be plaukionačių mekonijaus gabaliukų yra mažai pavojingi. Pavojų kelia žali vandenys su plaukiojančiais „tirščiais“. Būtent „tirščių“ patekimas į kvėpavimo takus yra pavojingas. Tai pamatę skubiai važiuokite į artimiausią gimdymo skyrių, kur bus įvertinama ir nuolat sekama vaisiaus būklė. Jei nutekėjus žaliems vaisiaus vandenims nėra, kas Jus nuvežtų į ligoninę, drąsiai skambinkite 112 ir kvieskite greitąją pagalbą.
Vandens svarba nėštumo metu
Niekam nekelia abejonių teiginys, kaip gyvybiškai svarbu visą nėštumo laikotarpį vartoti pakankamai vandens. Besilaukiančioms moterims, rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens, t.y. 8-12 stiklinių. Vanduo sudaro apie 80 procentų kraujo tūrio, būtina gerti pakankamai vandens norint užtikrinti tinkamą kraujo gamybą. Dėl fiziologinių pokyčių nėštumo metu moterys yra labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcijomis. Norint jų išvengti, būtina gerti daug vandens, kadangi vanduo padidina šlapimo išsiskyrimo greitį ir bakterijos išplaunamos iš šlapimo takų dar nespėjusios sukelti infekcijos. Vaisiaus vandenys, arba amniotinis skystis, supantys vaisių gimdoje, 99 procentais sudaryti iš vandens. Palaikyti tinkamą vaisiaus vandenų gamybą būtina gerti pakankamai vandens. Geriant daug vandens pagerinama skysčių cirkuliacija organizme, taip pat išplaunamas druskos perteklius, kuris skatina skysčių kaupimąsi. Geriant daug vandens užtikrinamas nuolatinis toksinių medžiagų apykaitos produktų pašalinimas iš organizmo. Norint išvengti vidurių užkietėjimo, būtina gerti pakankamai vandens. Dehidratacija trečiajame nėštumo trimestre gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
Kaip pasiruošti gimdymui, jei vaisiaus vandenys užteršti mekonijumi
Kiekvienas kūdikis nusipelno kiek įmanoma mažiau įtempto gimimo. Ir dar svarbiau, kad galimybė gimti ramiai būtų suteikta kūdikiui, kuris pasituštino į vaisiaus vandenis. Tokiam kūdikiui ypatingai svarbu nepatirti deguonies stygiaus ir hipoksijos gimdymo metu, nes tai gali sukelti AMS. Todėl žemiau išvardyti pasiūlymai galioja visiems gimdymams. Vengti amniotomijos (vandenų nuleidimo). Jei vaisiaus vandenys yra užteršti mekonijumi - kad tai liktų nežinoma iki vaisiaus vandenų plėvė plyš spontaniškai (tikintis, kad tai įvyks, kai gimdymas jau artės prie pabaigos). Jei mekonijus tirštas, galima siūlyti nuolat klausyti vaisiaus širdies tonų. Kad būtų sudarytos palankios sąlygos savaiminiam kvėpavimo takų išsivalymui, leisti iš lėto užgimti kūdikio galvutei tokioje gimdyvės pozoje, kuri padėtų skysčiams nubėgti (t. y. nelaikyti moters paguldytos ant nugaros). Padrąsinti motiną kreiptis pagalbos, jei tik kiltų mažiausias nerimas dėl kūdikio per 24 val.
Apibendrinimas
Išskyros nėštumo metu yra dažnas reiškinys ir daugeliu atvejų - visiškai normalus. Tai ženklas, kad organizmas prisitaiko prie naujų hormoninių pokyčių ir saugo vaisių nuo išorinių pavojų. Skaidrios ar balkšvos, bekvapės, diskomforto nesukeliančios išskyros yra normali būsena, kuri netgi gali padidėti artėjant gimdymui. Tačiau jei išskyros keičia spalvą, kvapą ar konsistenciją, sukelia niežulį, deginimą ar atsiranda kraujo priemaišų - tai gali būti infekcijos ar komplikacijos požymis. Tokiais atvejais nereikėtų delsti - geriau kreiptis į gydytoją per anksti, nei per vėlai. Svarbiausia - stebėti savo kūno pokyčius, pasitikėti savo intuicija ir nebijoti kreiptis į specialistus.