Pirmasis liepos sekmadienis Lietuvoje paskelbtas Globėjų diena, siekiant pagerbti žmones, priimančius į savo šeimas vaikus, likusius be tėvų globos. Šiame straipsnyje aptariama šeimos globa, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, susietiems giminystės ryšiais. Taip pat nagrinėjamos įvairios globos formos, reikalavimai globėjams ir visuomenės požiūris į globą.
Globos situacija Lietuvoje ir Kretingos rajone
Šiuo metu Lietuvoje apie 1500 įvairaus amžiaus vaikų yra prižiūrimi globos institucijų. Kretingos rajone yra 47 globėjų šeimos, kuriose auga 57 globojami vaikai. Didžioji dalis jų susieti artimais giminystės ryšiais - 23 tokios šeimos globoja 29 vaikus. Giminystės ryšiais nesusijusios 22 šeimos globoja 28 svetimus vaikus. Rajone taip pat dirba 2 budintys globotojai, kurie laikinai apgyvendina vaikus, paimtus iš biologinių tėvų, kol surandama nuolatinė globa.
Kretingos rajono socialinių paslaugų centro direktorė Danutė Skruibienė teigia, kad nuo 2018 metų, Vyriausybės nutarimu, buvo nuspręsta atsisakyti institucinės globos ir pereiti į bendruomenines paslaugas. Tuo pačiu buvo įteisintas ir budinčio globotojo statusas.
Budinčių globotojų vaidmuo
Budintys globotojai pirmieji ištiesia ranką tuomet, kai biologiniai tėvai neatlieka savo pareigų - priima vaiką į savo šeimą. Kai Vaiko teisių tarnyba iš tokių tėvų paima vaiką ar vaikus, tam, kad nepatektų į globos įstaigą, jie laikinai apgyvendinami budinčių globotojų šeimose.
Viena pirmųjų kretingiškių, ėmusiųsi šio emociškai sudėtingo darbo, yra Airida Jonušienė, globojanti du vaikus. Apie savo apsisprendimą tapti globėja ji pasakoja: „Vis pagalvodavau - gal reikėtų paimti vaiką iš vaikų namų nors per vasarą. Gyvename nuosavame name, vietos visiems pakanka. Ir mūsų 15-metis sūnus vis sakydavo: mama, tėti, gal man brolį parūpintumėt. Sakydavau: vaikeli, iš kur gausi, vaikų juk šiaip sau niekas nedalina. O jis tiesiai šviesiai - priglauskim iš vaikų namų. Kai pradėjau dirbti globotoja, ir priglaudėme mažylę, atrodė - laikinai, bet mūsų sūnus pirmasis ir pradėjo kalbėti, kad nebeatiduotume sesės. Ir vyras Stasys pritarė. Taip ir nusprendėme tapti nuolatiniais mergaitės globėjais, nes ji pas biologinius tėvus grįžti negali.“
Taip pat skaitykite: Teisiniai aborto aspektai
Antroji Kretingos socialinių paslaugų centre dirbanti globotoja - Ilona Riepšienė, ja tapusi paskatinta būtent savo draugės Airidos.
Budintys globotojai, kaip ir nuolatiniai globėjai, taip pat nepaliekami nuošaly - su jais nuolatinį ryšį palaiko globos koordinatorius.
Pasirengimas globai ir įvaikinimui
Pasiryžimas globoti ar įvaikinti vaiką yra ilgo kelio pradžia. Po šio svarbaus žingsnio seka būsimų globėjų ir įtėvių mokymai bei jų įvertinimas, kada patikrinama, ar iš tiesų apsisprendimas priimti į šeimą vaiką yra apgalvotas ir atsakingas. Vėliau, kai vaikas apsigyvena globėjų ar įtėvių šeimoje, susiduriama su realiais iššūkiais ir išbandymais, šeimos turi galimybę dalyvauti tęstinėje globėjų ir įtėvių mokymo programoje ir spręsti iškilusias problemas.
Būsimiems globotojams Kretingos socialinių paslaugų centre yra rengiami specialūs mokymai, kaip ir globėjams ar įtėviams. Ne su visais asmenimis po mokymų ir pateiktų išvadų yra sudaromos sutartys, tačiau prireikus juos galima pakviesti įdarbinti.
Globėjais gali tapti asmenys nuo 21-erių iki 65-erių metų, jeigu nėra giminystės ryšio, o jeigu giminės - ir vyresni asmenys.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į moterų teises ir abortą
Globos formos ir reikalavimai globėjams
Yra kelios vaiko globos formos:
- Vaiko globa (rūpyba) šeimoje: ne daugiau kaip trijų vaikų globa natūralioje šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai.
- Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje: globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai.
Reikalavimai vaiko globėjui (rūpintojui):
- Ne jaunesnis negu dvidešimt vienerių metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja artimasis giminaitis.
- Nepripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje.
- Nuo kurio nėra atskirtas vaikas.
- Kuriam nėra ar nebuvo apribota tėvų valdžia.
- Neturintis psichikos ir elgesio sutrikimų ir ar nesergantis kitomis ligomis (kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės ar jos įgaliota institucija).
Vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos:
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą.
- Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi.
- Auklėti vaiką.
- Spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis.
- Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
- Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
- Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Finansinė parama globėjams
Valstybė teikia finansinę paramą globėjams, siekdama padėti jiems užtikrinti tinkamą vaiko priežiūrą ir ugdymą. Paramos dydis priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos būklės ir globos formos.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. numatomi tokie vaiko globėjo (rūpintojo) gaunamos išmokos:
- Padidintas ir diferencijuotas globos (rūpybos) išmokos dydis pagal vaiko amžių ir poreikius:
- Vaikams iki 6 metų skiriama 5,2 BSI (364 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 6 iki 12 metų skiriama 6 BSI (420 Eur) išmoka.
- Vaikams nuo 12 iki 18 metų, neįgaliems vaikams, neatsižvelgiant į jų amžių, ir buvusiems globotiniams iki 24 metų, kuriems globa (rūpyba) pasibaigia dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo ir kurie mokosi ar studijuoja skiriama 6,5 BSI (455 Eur) išmoka.
- Globos rūpybos tikslinis priedas - 280 Eur.
- Pagalbos pinigai - 280 Eur.
- Išmoka vaikui - 122,50 Eur (pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
- Papildoma išmoka vaikui - 72,10 Eur (skiriama neįgaliam vaikui, taip pat kiekvienam vaikui iš gausios ar nepasiturinčios šeimos. Pervedama į globojamo vaiko vardu atidarytą sąskaitą).
Šeimynos atlygis ir gaunamos išmokos:
- 1 šeimynos dalyvis 3,5 MMA (3633 EUR);
- 2 šeimynos dalyviai (kiekvienam) 2,4 MMA (4982,40 EUR).
Nuolatinis globotojas
Nuolatinis globotojas yra fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį.
Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
Nuolatinis globotojas savo šeimoje prižiūri:
Taip pat skaitykite: Informacija apie Radviliškio globos įstaigas
- Vaikus, turinčius nesėkmingos laikinosios priežiūros, globos ar įvaikinimo patirties.
- Vyresnius nei 10 metų amžiaus vaikus.
- Vaikus, turinčius du ar daugiau brolius, seseris.
- Vaikus, turinčius nepilnametį tėvą ir (ar) motiną.
- Vaikus, turinčius sunkiai išgydomus ir (ar) nepagydomus raidos, psichikos sutrikimus, negalių.
- Vaikus, turinčius funkcionavimo sunkumų (neadaptyvus elgesys, socialinis nusišalinimas, prisitaikymo mokykloje sunkumai ir mokyklos nelankymas, polinkis į savižudybę ir pan.).
- Vaikus, kurie piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis arba turi priklausomybių.
Nuolatinis globotojas vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip vieno vaiko ar jų grupės, jeigu neišskiriami broliai ir seserys arba prižiūrimas vienas ir nepilnamečių tėvų su vaiku (-ais).
Situacija Joniškio rajone: bendruomeniniai vaikų globos namai
Žengiant koja kojon su institucinės globos pertvarka, Joniškio rajone įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Šalia gyvenančios bendruomenės tokią žinią sutiko itin geranoriškai. 2018 m. Žagarės socialinių paslaugų centras tapo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centru. Keitėsi ne tik įstaigos pavadinimas, bet ir struktūra. Buvo įkurti dveji bendruomeniniai vaikų globos namai. Vieni įsteigti pačiame Joniškyje, bute, kuriame šiuo metu gyvena šeši vaikai.
Šiuo metu Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre vyksta GIMK (globėjų (rūpintojų), įtėvių) mokymai, ruošiami septyni nuolatiniai globėjai. Iš jų penki jau globoja vaikus, o du ruošiasi tai daryti. Iš viso Joniškio r. yra 24 globėjai, kurie globoja 29 vaikus, ir 23 globėjai, su vaiku susieti giminystės ryšiais, besirūpinantys 27 vaikais.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Prasidėjus pertvarkai, 2016 metais, buvo atlikta gyventojų apklausa apie požiūrį į vaikų globos namus bei juose gyvenančius vaikus. Šios apklausos metu paaiškėjo, kad tik kas šeštas respondentas mano, kad globos įstaigose augantiems vaikams daroma žala jų tolimesnei raidai ir asmenybės vystymuisi. Šiandien, bendraujant su visuomene, šis požiūris iš esmės keičiasi. Intensyvus bendravimas ir informacijos sklaida naikina visuomenėje egzistuojančius stereotipus, jog visi vaikų globos namuose augantys vaikai yra problematiški.
Potencialūs globėjai bene labiausiai baiminasi vaikų tėvų genų įtakos: galimų priklausomybių, netinkamo gyvenimo būdo, intelekto sutrikimų. Pastaruoju metu vykdyti tyrimai rodo, kad kur kas didesnę įtaką vaiko asmenybei turi aplinka, kurioje jis auga.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai sužinoję, kad darželį lankys globojamas vaikas, kitų vaikų tėvai reiškia nepasitenkinimą, galvodami, kad jis atsineš daugybę neigiamos patirties, kurią perims kiti vaikai.
Eivilė Žemaitytė teigia, kad Lietuvoje nėra išplėtota globa šeimoje. 70 proc. visų atvejų Lietuvoje, kai vaikas yra globojamas šeimoje, yra tai, kad jis globojamas savo artimųjų ir giminaičių. Eivilė Žemaitytė mano, kad tai ne tik žmonių baimė arba atsakomybės vengimas, bet ir per mažas valstybės dėmesys paskatinti ir paremti tas šeimas.
Įvaikinimas: teisinis procesas ir dalyviai
Įvaikinimas - tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Po įvaikinimo biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką. Įvaikinimo procesas yra konfidencialus.
Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą, o įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Nuo globos įvaikinimas skiriasi tuo, kad jis negali būti atšauktas arba panaikintas. Įvaikinimo procedūros trukmė mūsų šalyje priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės, taip pat nuo vaikų, kuriuos rengiamasi įvaikinti, skaičiaus.
Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti vaiką, tai pasirengimas trunka iki keturių mėnesių: iš jų tris mėnesius sudaro mokymai, o mėnuo yra skiriamas dokumentams pildyti. Lietuvoje pasirengimo globai ar įvaikinimui procesas yra vienas trumpiausių, jei lyginsime su kitomis šalimis.
Nors visuomenė turi nemažai mitų, susijusių su įvaikinimo procedūra, Jurgita Venclovienė juos sklaido. Socialinės sferos specialistė teigia, kad griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau, nei dauguma žmonių, pasvarstančių apie įvaikinimą, įsivaizduoja. Norint tapti įtėviais nuosavas būstas nėra privaloma sąlyga. Įvaikinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose taip pat nenurodyta, kokios turi būti įsivaikinti ketinančios šeimos pajamos. Kiekviena situacija vertinama individualiai: žiūrima, kokie šeimos finansiniai poreikiai ir įpročiai buvo iki šiol, kaip šeima geba planuoti savo išlaidas.
Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų ir gauti išmokas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką.
Įtėviais gali tapti vieniši, susituokę ar partnerystės ryšių susieti žmonės. Jeigu įsivaikinti ketinančioje šeimoje, be tėvų (ar vieno kurio iš jų), yra daugiau vyresnių nei 16 metų asmenų, jie turi pateikti raštišką sutikimą dėl naujo šeimos nario. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.
tags: #informacija #seimoms #globojancioms #giminystes #rysiais #susietus