Alternatyvus Gydymas Vaikams: Kada Verta Apsvarstyti ir Kokią Riziką Tai Kelia

Šiandien, kai tradicinė medicina žengia didelius žingsnius į priekį, vis daugiau tėvų ieško alternatyvių gydymo būdų savo vaikams. Ypač tai aktualu, kai susiduriama su specifiniais mokymosi sunkumais ar kitomis problemomis, kurių įprastos priemonės ne visada išsprendžia. Tačiau, renkantis alternatyvų gydymą vaikams, būtina būti itin atsargiems ir įvertinti galimą riziką bei naudą.

Alternatyvios Terapijos Populiarumas ir Priežastys

Nors įprastos skaitymo sutrikimų įveikos strategijos remiasi pedagogų, logopedų metodais ir psichologiniu konsultavimu, pastaruoju metu daugėja tėvų, besidominčių kitokiais, alternatyviais terapiniais metodais. Yra keletas priežasčių, kodėl tėvai renkasi alternatyvų gydymą:

  1. Nepasitikėjimas įprastais metodais. Tai gali būti susiję su buvusiomis neigiamomis patirtimis arba artimos aplinkos formuojama nuomone.
  2. Noras padaryti viską, kas įmanoma. Natūralu, kad susiduriant su problema, ypač jei tai susiję su vaiku, norisi ją išspręsti kuo greičiau.
  3. Įprasti metodai yra neveiksmingi. Deja, bet tam tikrais atvejais įprasti metodai iš tiesų yra neveiksmingi. Jų poveikis priklauso dar ir nuo įvairių faktorių, pvz.: smegenų kalbos sričių būklės, neuronų plastiškumo, vaiko psichinės būklės ir jo amžiaus. Pavyzdžiui, disleksijos negalima išgydyti.
  4. Pirmenybė „natūralesnėms“ intervencijoms. Gajus įsitikinimas, kad alternatyvūs metodai siūlo tik netoksiškas ir veiksmingas priemones.
  5. Bandymas įgyti kontrolės jausmą. Tėvai nori jaustis savarankiški priimdami sprendimus, susijusius su jų vaikų sveikata, ir kartais dėl to priešinasi visuotinai priimtiems įprastiems metodams. Dėl šios priežasties kartais šeima imasi sudarinėti sutrikimų įveikos planą patys.

Alternatyvių Metodų Įvairovė ir Efektyvumas

Kai kurios alternatyvios terapijos egzistuoja jau tūkstančius metų ir jų efektyvumas patvirtintas šiuolaikiniais tyrimais. Pavyzdžiui, įrodyta, kad sąmoningumu pagrįstos praktikos (joga, meditacija) ar kai kurios vaistažolės (jonažolė, valerijonų šaknys) gali būti naudingos mažinant stresą.

Disleksiją turintiems vaikams siūlomi įvairūs alternatyvūs metodai, pavyzdžiui, sensorinė integracijos terapija, tamsinti lęšiai, chiropraktikos technika, taip pat metodas, vadinamas Dore. Populiariausi disleksiją turinčių vaikų tėvų pasirenkami alternatyvūs gydymo būdai yra maisto papildai, homeopatija ir osteopatinis/chiropraktinis gydymas.

Sensorinė Integracijos Terapija

Žmogaus jutiminės sistemos, nuo kurių priklauso informacijos priėmimas, yra rega, klausa, skonis, uoslė, lytėjimas, propriocepcija (sąnarių padėties pojūtis) ir pusiausvyra. Efektyvi šių pojūčių integracija leidžia išsiugdyti įvairius įgūdžius, rūpintis savimi bei kitais, bendrauti su žmonėmis ir naudotis daiktais, palaikyti socialinius santykius. Sensorinė integracijos terapija yra pagrįsta ergoterapeutės Anna Jean Ayres darbu, kuri manė, kad mokymosi problemos yra susijusios su sunkumais apdorojant iš minėtų juslių gaunamus dirgiklius. Ji teigė, kad aukštesnių intelektinių procesų raida priklauso nuo primityviosios požievinės smegenų sistemos vystymosi. Sensorinė integracijos terapija susideda iš tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, priversti vaiką suktis, važiuoti rampa, sūpuotis ir ropoti. Ji taip pat apima vaiko odos stimuliavimą įvairių tekstūrų medžiagomis. Vis dėl to, abejotina, ar tokios technikos daro įtaką vaiko mokymuisi įvairiose akademinėse srityse. A. J. Ayres teigė, kad vaikai, gydomi jos metodais, pasiekė išskirtinių akademinių laimėjimų, tačiau to nepatvirtino nepriklausomi mokslininkai.

Taip pat skaitykite: Alternatyvus gydymas šeimoms

Doman-Delacato Metodas

Šis metodas, kaip ir jutiminė integracinė terapija, grindžiamas primityviosios požievinės smegenų sistemos svarba ir suvokimo procesais. Jį sukūrė kineziterapeutas Glennas Domanas ir pedagogas Carlas Delacato. Gydymo metodas yra labai intensyvus. Kiekvienam vaikui parengiama individuali programa, kuri gali užimti didžiąją dalį vaiko laiko, praleidžiamo namuose. Gydymas apima tokias veiklas kaip vaiko siūbavimas, ropojimas, kabinimas aukštyn kojomis, žibinimas šviesa į akis, odos stimuliavimas įvairių tekstūrų medžiagomis, tam tikro triukšmo skleidimas, skysčių bei tam tikrų maisto produktų vartojimo ribojimas. Tiek ši teorija, tiek teiginiai apie gydymą - abejotini. Programa yra labai intensyvi, o kai kuriems vaikams tėvai turi suburti pagalbininkų ratą. Kai kurie energingi ir nenutrūkstami judesiai, kuriuos daro vaiko kūnas, gali būti varginantys ir skausmingi.

Tamsinti Lęšiai

Kai kurie optometristai mano, kad daugelį specifinių mokymosi sunkumų, ypač skaitymo, pirmiausia lemia regos sutrikimai. Šis gydymo būdas remiasi hipoteze, kad, spalvotais filtrais pakeitus vaizdo spektrą, smegenų aktyvumą galima pertvarkyti taip, kad būtų išvengta stiprios lokalios stimuliacijos, taip pat sumažinti jautrumą regos srityse. Teigiama, kad vaikai, turintys disleksiją, skaitydami tekstą per spalvotą lęšį, patiria mažesnius regėjimo streso simptomus, įskaitant akių įtampą ir galvos skausmą, pagerina skaitymo greitį, spalvotas lęšis taip pat naudingas teksto supratimui ir skaitymo tikslumui. Kontroliuojami tyrimai nepatvirtino teiginių apie šio gydymo efektyvumą. Amerikos pediatrų draugija nepalaiko spalvotų filtrų naudojimo disleksijai įveikti, nes skaitymo sunkumai kyla ne dėl regėjimo trūkumų ir spalvų filtrai praktiškai neveikia. Amerikos pediatrijos akademija teigia, kadangi nėra įrodymų, jog toks gydymas turi kokį nors teigiamą poveikį vaikui su specifiniais mokymosi sunkumais, jis gali pareikalauti nereikalingų išlaidų ir atitolinti tinkamą pagalbą vaikui. Mokymosi sunkumų turinčiam vaikui turėtų būti atliekamas įprastas oftalmologo (akių specialisto) akių patikrinimas, kad būtų išvengta, pavyzdžiui, toliaregystės ar trumparegystės, galinčių apsunkinti vaiko skaitymą.

Maisto Papildai

Vienas iš tyrimų, susijusių su maisto papildų poveikiu disleksiją turinčių vaikų mokymosi gebėjimams, yra Lindmarko ir Clougho (2007) tyrimas. Jie atliko tyrimą, kuriame ištyrė 17 vaikų, kurie per dieną gaudavo aštuonias kapsules, kuriose buvo didelis kiekis DHA (dokozaheksaeno rūgšties) žuvų taukų. Vertinimas buvo atliekamas prieš maisto papildų vartojimą ir praėjus 4 mėnesiams po papildų vartojimo. Buvo matuojamas žodžių dekodavimas (skaitymo greitis) ir raidžių dekodavimas (motorinio suvokimo greitis). Rezultatai parodė, kad skaitymo greitis pagerėjo 60%, o motorinis suvokimo greitis pagerėjo 23%. Tačiau šiame tyrime dalyvavo nedidelis disleksiją turinčių vaikų skaičius, tyrime nebuvo atsitiktinių imčių, jis nebuvo kontroliuojamas ar nuasmenintas ir į jį nebuvo įtraukta jokia kontrolinė grupė. Richardsonas ir Puri (2002) atsitiktinių imčių dvigubo aklo tyrimo metu tyrė papildų polinesočiųjų riebalų rūgščių (EPA, DHA, ΑΑ, γ-linoleno rūgšties, vitamino E, konjuguotos linolo rūgšties ir čiobrelių aliejaus) poveikį įvairioms pažintinėms sritims, tarp kurių buvo ir mokymosi gebėjimai. Tris mėnesius papildai buvo skiriami keturiasdešimt vienam 10-18 metų vaikui, ar turinčiam disleksiją arba hyperaktyvumą. Apskritai, dauguma tyrimų neįrodo maisto papildų poveikio skaitymo įgūdžiams sveikiems vaikams, t.y.

Dore Metodas

Remdamiesi smegenėlių (angl. cerebellum) disfunkcijos teorija, kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikų dalyvavimas kartotinių pratimų komplekse stimuliuoja smegenėles, taip per kelis mėnesius pagerindamas vaikų skaitymo rezultatus. Ryškiausiai reklamuojama komerciškai prieinama smegenėlių mankštos sistema yra Dore, nauja Disleksijos disprakcijos dėmesio terapijos (angl. Dyslexia Dyspraxia Attention Treatment, DDAT) versija, kurią sudaro kasdieninė pratimų, atliekamų namuose padedant tėvams, programa. Jos trukmė yra iki 12 mėnesių. Dore programa nebuvo įvertinta nepriklausomai. Dvejuose paskelbtuose tyrimuose buvo įvertintas tik DDAT smegenėlių mankštos programos (Reynolds & Nicolson, 2007; Reynolds ir kt., 2003) poveikis, tačiau abu šiuos tyrimus atliko smegenėlių disfunkcijos teorijos šalininkai. Pirmasis gydymo DDAT smegenėlių pratimais tyrimas buvo atsitiktinių imčių tyrimas, atliktas su 36 vaikais (Reynolds ir kt., 2003). Antrasis tyrimas buvo pirmojo tyrimo tęsinys su jame dalyvavusiais vaikais (Reynolds ir Nicolson, 2007). 36 dalyviai, kurių amžius buvo nuo 7 iki 10 metų, buvo įvertinti kaip turintys raštingumo sunkumų riziką, juos vertinant pagal disleksijos patikros balą (angl. Dyslexia Screening Test, DST) balą. Tada jie buvo išskirstyti pagal amžių ir sudėtinius DST balus bei atsitiktiniu būdu priskirti arba 6 mėnesius atlikti DDAT smegenėlių pratimus, arba kontrolinei grupei, kuri neatliko pratimų. Pirmoji grupė 6 mėnesius namuose darė smegenėlių pratimus po 5-10 minučių du kartus per dieną, o antroji grupė šiuo laikotarpiu pratimų neatliko. Pratimai buvo, pavyzdžiui, stovėjimas ant pusiausvyros lentos, pupelių maišelių mėtymas ir gaudymas juos stebint akimis, verpimas ir kiti motorinės koordinacijos pratimai (Reynolds ir Nicolson, 2007). Tyrėjai nepateikė informacijos apie tai, kaip reguliariai vaikai iš tikrųjų atliko pratimus, ar jie įgyvendino programą taip, kaip buvo aprašyta. Abu šiuos tyrimus kritikavo mokslininkai ir disleksijos ekspertai, kurie nurodė, kad DST panaudojimo būdas ir metodai, naudojami duomenims analizuoti ir pranešti apie rezultatus, neobjektyviai vertino mankštos programą (Bishop, 2007; 2008; Rack ir kt., 2007; Richards ir kt., 2003; Singleton ir Stuart, 2003; Snowling ir Hulme, 2003; Stein, 2003; Whiteley ir Pope, 2003).

Kiti Alternatyvūs Metodai

Taip pat egzistuoja ir kiti alternatyvūs gydymo būdai, pavyzdžiui:

Taip pat skaitykite: Ektopinės nėštumo priežastys

  • Hipoglikemijos dietos. Šios teorijos šalininkai teigia, kad smegenims tinkamai veikti reikalinga gliukozė, o jos negaunant, smegenys veikia blogiau.
  • Didelės vitaminų ir mineralų dozės. Tokį gydymą rekomenduoja tie, kurie save vadina ortomolekuliniais gydytojais (arba ortomolekuliniais psichiatrais).
  • Chiropraktika. Chiropraktikai naudoja raumenų ir skeleto sistemos manipuliaciją , ypač stuburo srityje, kaip ligų gydymo metodą.
  • Kaniterapija. Tai alternatyvus ir pagalbinis sveikatinimo, reabilitacijos būdas, kai norint pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius, naudojamas specialiai paruoštas šuo motyvacijai sustiprinti.

Rizikos ir Atsargumo Priemonės

Tam, kad metodas būtų licencijuotas, jis turi būti nuodugniai ištirtas. To negalima pasakyti apie dauguma alternatyvių metodų. Kadangi į alternatyvių metodų stebėjimą dažnai neįtraukiami sveikatos priežiūros specialistai, jų sukeliamas šalutinis poveikis dažnai lieka nepastebėtas ir neišnagrinėtas. Tam daro įtakos ir tai, kad įprastai norint turėti specialisto licenciją, reikia baigti akredituotą programą ir nuolat tobulinti kompetenciją.

Svarbu atsiminti, kad gali pasireikšti ir subjektyvus terapijos poveikis, nesusijęs su jos veiksmingumu. Vaikai, turintys specifinių mokymosi sunkumų, išsiugdo naujus įgūdžius gana greitai, po to seka konsolidacijos laikotarpis.

Nepageidaujamus reiškinius gali sukelti įprastos įrodytos terapijos atidėjimas, sustabdymas, pakeitimas dėl pradėto alternatyvaus metodo. Todėl alternatyvių metodų taikytojai turėtų būti informuoti, kad, nepaisant taikomos papildomos terapijos, jūs niekada neatidėsite, nenutrauksite ar nepakeisite įprastų edukacinių, psichologinių, medicininių metodų nepasitarę su specialistais.

Tiesioginis nepageidaujamas poveikis dažnai pasireiškia tuomet, kai metodai yra susiję su maisto papildais, vitaminais, žolelėmis bei tada, kai procedūros atliekamos galvai ir kaklui. Papildai, vitaminai ir žolelės gali sukelti intoksikaciją ir hipotiroidizmą ar net organų nepakankamumą.

Tyrimai rodo, jog įprastinio gydymo neprieinamumas yra rečiausiai minima priežastis, dėl kurios pasirenkami alternatyvūs metodai. Deja, dažniausiai jų pasirinkimą lemia subjektyvios nuostatos, o ne mokslinis metodų pagrindimas.

Taip pat skaitykite: Gimdymo plyšimai: diagnostika

Todėl, kaip ir renkantis įprastus metodus, renkantis alternatyvius, reikia apsvarstyti daugybę aspektų ir rasti pusiausvyrą tarp numanomos žalos (pvz., šalutinio poveikio, išleistų finansinių ir psichologinių resursų) ir naudos.

Kaip Apsaugoti Savo Vaiką?

  1. Būkite skeptiški. Skeptiškai vertinkite situaciją, kai alternatyvius metodus taikanti įstaiga nusiteikusi kategoriškai prieš įprastus pagalbos metodus ir technologinį jų gerinimą. Apskritai, būkite budrūs rinkdamiesi metodą, kuris apibūdinamas kaip stebinantis ar stebuklingas. Specialistai tokių žodžių nevartoja.
  2. Neapsigaukite atsiliepimais. Nepasikliaukite žmonių, kurie sako, kad jiems padėjo produktas ar gydymas, atsiliepimais.
  3. Stebėkite šalutinį poveikį. Todėl norint užtikrinti terapijos saugumą, būtina nuolat stebėti, ar metodas nesukelia nepageidaujamų reiškinių.
  4. Būkite tikri, kad tai, ką darote, yra reikalinga jūsų vaikui bei netrukdys kitų, įrodymais pagrįstų priemonių taikymui. Pavyzdžiui, jonažolė, kuri vartojama mažinti stresą, gali sąveikauti su paskirtais vaistais.
  5. Informuokite specialistus. Alternatyvių metodų taikytojai turėtų būti informuoti, kad, nepaisant taikomos papildomos terapijos, jūs niekada neatidėsite, nenutrauksite ar nepakeisite įprastų edukacinių, psichologinių, medicininių metodų nepasitarę su specialistais.
  6. Apsispręskite, kokius rezultatus norite pasiekti ir kiek laiko turėtų praeiti, kol tai įvyks.
  7. Įvertinkite paslaugų kainą. Paklauskite savęs, ar paslaugos kaina atrodo pagrįsta.

tags: #alternatyvus #gydymas #vaikams #ir #seimoms