Nors Lietuvoje neišnešiotų ir sergančių naujagimių išgyvenamumo rodikliai yra aukšti, specialistai nuolat pabrėžia būtinybę tobulinti tolimesnę šių kūdikių sveikatos priežiūrą ir gerinti kokybinius vėlesnio gyvenimo rodiklius. Vienas iš svarbių žingsnių siekiant šio tikslo - individualizuotas požiūris į kiekvieną naujagimį, atsižvelgiant į jo unikalius poreikius ir vystymosi ypatumus.
Individualizuotos priežiūros svarba
Individualizuota naujagimių priežiūra - tai požiūris, kuris pripažįsta, kad kiekvienas kūdikis yra unikalus ir reikalauja specialiai jam pritaikytos priežiūros. Tai apima ne tik medicinines procedūras, bet ir aplinkos, jutimų, miego bei poilsio režimo pritaikymą individualiems poreikiams.
Asta Speičytė-Radzevičienė, nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ ir neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė, įsitikinusi, kad šalies medicinos specialistams vis dar trūksta žinių apie Vakaruose jau sėkmingai taikomą individualizuotą kiekvieno kūdikio sveikatos priežiūrą bei tinkamą tėvų įgalinimą nuo pat patekimo į ligoninę momento.
Tėvų įtraukimas į priežiūrą
Būtinas tėvų įtraukimas į naujagimio priežiūrą, net jei kūdikis yra sergantis ar neišnešiotas. Tėvų dalyvavimas kūdikio maudynėse, sauskelnių keitime ar kitose rutininėse procedūrose padeda padidinti naujagimio psichologinį stabilumą, užtikrinti saugų miegą ir net skatinti motinos pieno gamybą. Be to, tėvams dalyvaujant skausmingų procedūrų metu, palaikant akių kontaktą, laikant kūdikį už rankytės ar didesnį naujagimį glaudžiant prie krūties, jam mažiau skauda, todėl kūdikis patiria mažiau streso ir baimės.
Programos mokymus vasario pradžioje Lietuvos ligoninių atstovams vedusi Inga Varen (Inga Warren), viena iš tarptautinės programos autorių iš Jungtinės Karalystės, tvirtina, jog siekiant pagerinti neišnešiotų ar sergančių naujagimių sveikatos priežiūrą, ją reikia individualizuoti: „Juk kiekvienas kūdikis yra kitoks, todėl nuolat stebint, kaip jis auga, bręsta, kaip vystosi jo jutimai, galima ne tik parinkti tinkamiausią miego bei poilsio režimą, bet ir gebėti atpažinti reakcijas į skausmą bei lietimą. Visa tai padeda užtikrinti saugią naujagimio aplinką, atliepiant visus jo poreikius.“
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?
Jutiminės aplinkos pritaikymas
Naujagimio jutiminė aplinka turi didelę įtaką jo vystymuisi ir gerovei. Tai, kas mums yra įprasta, anksčiau laiko gimusįjį gali erzinti ir trikdyti. Todėl ligoninėje stengiamasi sukurti tokią aplinką, kuri mažyliui būtų kuo jaukesnė ir malonesnė.
- Šviesa: Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina.
- Garsas: Garsas, girdimas gimdoje, yra daug tylesnis, nei mes įpratę. Dėl stipresnio triukšmo vaikutis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti.
- Kvapas: Gimęs naujagimis susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles. Vieną maloniausių potyrių skonio ir uoslės receptoriams suteikia mamos pienas.
- Lytėjimas: Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną - ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus.
Individualūs poreikiai NITS
Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius (NITS) - tai speciali aplinka, kurioje teikiama specializuota priežiūra sergantiems arba neišnešiotiems naujagimiams. NITS aplinka gali būti triukšminga ir intensyvi, todėl svarbu atsižvelgti į individualius kūdikių poreikius ir sukurti jiems kuo palankesnę aplinką.
Tyrimai rodo, kad tėvų ir slaugytojų poreikių vertinimai reikšmingai skiriasi. Visų pirma, didesnė dalis tėvų vertina tam tikrus poreikius kaip labai svarbius, palyginti su slaugytojais.
Tikrumo poreikis: Tėvams svarbu gauti išsamius atsakymus apie naujagimio būklę, jaustis tikriems, jog ligoninės personalas rūpinasi naujagimiu, gauti suprantamus paaiškinimus apie naujagimio būklę, jaustis, jog padeda naujagimiui pasveikti ir būti tikri, jog gali kažkuriam laikui išvykti iš ligoninės.
Artimumo poreikis: Neišnešiotų naujagimių tėvų poreikis palaikyti naujagimį savo rankose ar priglausti prie kūno yra labai svarbus. Taip pat svarbu gauti informaciją apie naujagimį bent vieną kartą per dieną, dažnai matyti naujagimį ir žinoti apie planuojamą naujagimio perkėlimą į kitą skyrių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę
Informacijos poreikis: Poreikius žinoti, kaip naujagimis yra gydomas ir kodėl jam buvo atliktos tam tikros procedūros visi tėvai vertino kaip svarbius ir labai svarbius. Taip pat svarbu tiksliai žinoti, kas yra daroma naujagimiui, kad vyktų mokymai apie neišnešiotus naujagimius ir specialius jų priežiūros poreikius ir jausti, jog verkti yra priimtina.
Paramos poreikis: Tėvams svarbu turėti galimybę draugams ir šeimai būti šalia ir suteikti paramą, galimybę naujagimio broliams ir seserims jį aplankyti, vietą pernakvoti netoli NITS ir kad būtų papasakota apie NITS aplinką dar prieš ateinant į šį skyrių pirmą kartą. Taip pat svarbu galimybė pasidalyti savo jausmais apie tai, kas atsitiko, dalyvauti tėvų savitarpio pagalbos grupėje ir susitikti su dvasininku ar kitu asmeniu iš religinės bendruomenės.
Komforto poreikis: Tėvams svarbu matyti, kaip personalas garantuoja naujagimio komfortą, turėti telefoną netoli laukiamojo ir patogius baldus laukiamajame. Taip pat svarbu jaustis pripažintam ir suprastam ligoninės personalo.
Mokymai ir edukacija
Siekiant užtikrinti kokybišką ir tinkamą mažiausių šalies piliečių sveikatos priežiūrą nuo pirmos jų gyvenimo dienos, būtina nuolat tobulinti medicinos specialistų žinias ir įgūdžius.
Mokymus apie šeimos ir kūdikių nervų sistemos raidą Lietuvos medicinos specialistams pirmą kartą šalyje organizavo neišnešiotų naujagimių asociacija „Neišnešiotukas“ drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Neonatalogijos klinikos Naujagimių ligų skyriaus vadove prof. Dalia Stoniene. Mokymuose dalyvavo 40 medikų, tiesiogiai dirbančių su naujagimiais Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių ligoninėse.
Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai
LSMU Neonatologijos klinika pirmoji šalyje ėmėsi planingo šios tarptautinės programos įgyvendinimo - mokymuose dalyvavę medicinos specialistai įgytas žinias ne tik taiko praktikoje, bet ir yra sudarę veiksmų planą, kaip ir kada jas perduos savo kolegoms.
Pasak A. Speičytės-Radzevičienės, tokių mokymų diegimas Lietuvos ligoninėse - tik vienas iš žingsnių, siekiant pagerinti naujagimių sveikatos priežiūrą: „Mes privalome sistemiškai kurti naujagimiui ir šeimai palankią ligoninę, todėl siekiame, jog nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ edukacinė nuotolinė platforma taptų įrankiu padedančiu sustiprinti medicinos darbuotojų ryšį su pacientais ir kolegomis, mažinti personalo emocinį „perdegimą“ ar net suteikti galimybę optimaliai profesionaliai atlikti savo užduotis“.
Planuojama, jog platformoje bus pateikiami praktiniai ekspertų patarimai specialistams, kaip elgtis krizinėse situacijoje su šeima, kaip bendrauti netekties, persileidimo atveju ar gimus neišnešiotam naujagimiui. Taip pat bus pateikiamos rekomendacijos, kaip ir į kokias procedūras, kasdieninę naujagimio rutiną ligoninėje būtina įtraukti ir tėvus, kokią bendravimo taktiką su moterimi rinktis gimdymo metu, kaip skatinti „oda prie odos“ kontaktą bei kaip suteikti pagalbą „naujai“ mamai.
Kūdikių priežiūra namuose
Nors didžiąją priežiūros dalį prisiima medikai, nereikėtų pamiršti ir apie šeimos gydytojo svarbą. Nuo pat pirmųjų vaiko gimimo dienų su šeimos gydytoju bendraujame ko ne kas mėnesį. Tai yra puiku, nes šeimos gydytojas dažnai matydamas jus ir jūsų kūdikį gali patarti, ko jums reikia labiausiai. Tačiau kada vien šeimos gydytojo konsultacijos nepakanka? Galima būtų teigti, jog sveikiems kūdikiams visiškai pakanka ir šeimos gydytojo apžiūrų, tačiau kiekvienas turintis praktikos gydytojas žino, kad yra geriau dešimt kartų patikrinti, nei vieną kartą suklysti. Išties, šeimos gydytojo praktikoje (žinoma, tai dar priklauso ir nuo kiekvieno gydytojo) tapo kasdienybe iki metų laiko kūdikius parodyti kai kuriems gydytojams specialistams nesant ir net neįtariant jokios patologijos, kitaip tariant - sveikus kūdikius. Tai gydytojai: kardiologas, ortopedas-traumatologas, oftalmologas bei, kai kuriais (ne visais) atvejais ir neurologas.
Pirmiausiai norėčiau pastebėti ir nuraminti, jog šeimos gydytojui rekomendavus kito gydytojo specialisto konsultaciją nerimauti nereikėtų. Dažniausiai tai yra tiesiog profilaktinis patikrinimas, kuriam siunčiami absoliuti dauguma sveikų kūdikių.
tags: #individaulia #naujagimio #prieziuros #praktikos #uzduotis