Šiame straipsnyje aptariamas asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje teisinis procesas Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (LR CK) ir Civilinio proceso kodeksu (LR CPK), taip pat kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šią sritį.
Įvadas
Veiksnumas, apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai įgyti ir įgyvendinti teises bei prisiimti pareigas, yra esminis civilinės teisės principas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dėl psichikos ar elgesio sutrikimų asmuo gali nebesuprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, įstatymai numato galimybę apriboti asmens veiksnumą tam tikrose srityse. Ši priemonė skirta apsaugoti pažeidžiamo asmens teises ir interesus.
Teisinis pagrindas
LR CK 2.10 straipsnis nustato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Svarbu pabrėžti, kad neveiksnumas nustatomas tik teismo sprendimu. Teismas sprendime nurodo baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą. Tai reiškia, kad asmuo gali būti neveiksnus tik konkrečiose, teismo nustatytose srityse, o ne visose gyvenimo srityse.
LR CK 2.11 straipsnis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Neveiksnumo nustatymo kriterijai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijus:
Taip pat skaitykite: Asmens lėšos socialinei globai
- Medicininis kriterijus: Asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
- Juridinis kriterijus: Psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Sritys, kuriose gali būti nustatomas neveiksnumas
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas. Todėl teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą.
Neveiksnumo nustatymo procesas
Pareiškimo padavimas teismui
Byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka. Pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Dokumentai, pridedami prie pareiškimo
Prie pareiškimo būtina pridėti:
- Medicinius dokumentus apie asmens sveikatos būklę.
- Savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Globos (rūpybos) nustatymas
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Taip pat skaitykite: Mokestis už globos pareiškimą
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.
Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Ribotai veiksnus asmuo sandorius toje srityje gali sudaryti tik turėdamas rūpintojo sutikimą, išskyrus smulkius buitinius sandorius.
Globėjo (rūpintojo) skyrimas
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Taip pat skaitykite: Asmens statusas: vaiko apibrėžimas
Globėjas ar rūpintojas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo kaltės.
Globėjo (rūpintojo) pareigas asmuo atlieka neatlygintinai.
Jeigu neveiksnus asmuo turi turto, teismas nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo.
Globėjo teisės ir pareigos
Pripažinto neveiksniu tam tikroje srityje asmens vardu sandorius toje srityje sudaro jo globėjas.
Globėjas ar rūpintojas turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo veiksniu.
Neveiksnaus asmens būklės peržiūrėjimo komisija
Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau - Komisija) sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Gali būti sudaryta viena Komisija. Komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komisija savo veikloje vadovaujasi teisėtumo, objektyvumo, nešališkumo, nepriklausomumo, proporcingumo, subsidiarumo ir pagrįstumo principais. Komisija privalo išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, išskyrus atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma.
Komisija turi teisę kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu šio kodekso 2.101 straipsnyje numatytais atvejais.
Veiksnumo atnaujinimas
Jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu toje srityje.
Dėl asmens pripažinimo veiksniu į teismą turi teisę kreiptis globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.
Dėl asmens veiksnumo apribojimo panaikinimo turi teisę kreiptis ir asmuo, kurio veiksnumas apribotas.
Ne dažniau kaip kartą per vienus metus kreiptis į teismą dėl pripažinimo visiškai veiksniu ar veiksniu toje srityje, kurioje asmuo yra pripažintas neveiksniu, turi teisę ir fizinis asmuo, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje. Vienų metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos.
Duomenų registravimas
Pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje registruojami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre.
Išankstiniai nurodymai
Fizinis asmuo turi teisę duoti išankstinius nurodymus dėl savo valios, jeigu jis ateityje taptų neveiksnus. Išankstiniai nurodymai gali būti susiję su asmens sveikatos priežiūra, turto valdymu ir kitais asmeniniais klausimais. Išankstinius nurodymus tvirtinti turi teisę notarai ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai. Išankstinis nurodymas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje. Informacija apie išankstinį nurodymą ir jo turinį iki išankstinio nurodymo įsigaliojimo yra konfidenciali. Išankstinis nurodymas galioja neterminuotai, jeigu jame nenurodytas konkretus terminas. Teismas gali panaikinti išankstinį nurodymą, jeigu nustato, kad jis aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų. Naują išankstinį nurodymą galima pateikti bet kada. Vėlesnis išankstinis nurodymas panaikina ankstesnį nurodymą ar jo dalį, kuri prieštarauja vėliau pateiktam išankstiniam nurodymui. Apie išankstinio nurodymo davimą ar panaikinimą pranešama nurodymą patvirtinusiam notarui ar konsuliniam pareigūnui.
Kiti svarbūs aspektai
- Fizinio asmens neliečiamumas: Fizinis asmuo neliečiamas. Su juo negali būti atliekami jokie moksliniai, medicinos bandymai ar tyrimai be jo rašytinio sutikimo (LR CK 2.13 straipsnis). Asmens būklės tyrimą gali duoti jo globėjas arba teismas.
- Fizinio asmens laisvės neliečiamumas: Fizinio asmens laisvė neliečiama. Asmens hospitalizacija be jo sutikimo galima tik teismo leidimu. Asmens globėjas gali duoti leidimą asmens hospitalizacijai.
- Santuokos nutraukimas: Ribotai veiksnus asmuo skyrybų prašymą gali paduoti tik su rūpintojo sutikimu.
- Įvaikinimas: Įvaikinti galima tik esant įvaikinamo asmens rašytiniam sutikimui. Jeigu įvaikinamas asmuo yra neveiksnus, būtinas jo globėjo sutikimas, patvirtintas teismo. Globėjai taip pat gali įvaikinti.
Dovanų dovanojimas
Dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo. Veiksnus šioje srityje asmuo gali būti dovanotojas su rūpintojo sutikimu. Teismas gali duoti leidimą būti dovanotoju, jeigu dovanos vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Rūpintojo sutikimo taip pat reikia, jei dovanos vertė viršija minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.
tags: #kai #asmuo #pripazistamas #neveiksniu #tam #tikroje