Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, kuris ne tik maitina kūdikį, bet ir suteikia emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Siekiant užtikrinti sėkmingą žindymą, naudinga naudoti kūdikių žindymo lentelę. Ši lentelė padeda stebėti kūdikio žindymo dažnumą, trukmę, tuštinimosi ir šlapinimosi dažnumą, taip suteikiant vertingos informacijos apie kūdikio mitybos poreikius.
Kas yra kūdikių žindymo lentelė ir kam ji skirta?
Kūdikių žindymo lentelės skirtos pasižymėti, kiek kartų ir kada kūdikis žindo, kiek kartų per parą jis pasituštino bei pasišlapino. Šios lentelės skirtos individualiam naudojimui ir padeda mamoms stebėti kūdikio maitinimosi įpročius, ypač pirmaisiais mėnesiais po gimdymo. Lentelės žymėjimas leidžia pamatyti dėsningumus, nesistengiant išlaikyti atminyje visų svarbių kintamųjų, padeda pačiai pastebėti pieno pakankamumo požymius ir bus svarbi informacija žindymo specialistui, jeigu prireiktų pagalbos. Renkantis žymėjimo lentelę, atsižvelkite į savo kūdikio amžių, nes šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumas ir kiekis keičiasi kūdikiui augant.
Kodėl svarbu stebėti kūdikio žindymą?
Dažnas (ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą) žindymas, kurio metu girdimas ir rijimas, leidžia kūdikiui suvalgyti reikiamą pieno kiekį. Negalite žindyti per daug, bet tikrai galite žindyti per mažai. Kūdikio šlapinimasis ir tuštinimasis yra požymiai, parodantys, kiek maisto gauna kūdikis. Pakankamas ar gausus šlapinimasis ir tuštinimasis rodo, kad kūdikiui pieno pakanka. Retas, negausus šlapinimasis ir tuštinimas rodo, kad kūdikiui pieno trūksta.
Šlapinimosi ir tuštinimosi dažnumo pokyčiai
Pirmąją savaitę šlapimo ir išmatų bus mažiau, jie keis spalvas ir tirštumą. Nuo antros iki šeštos savaitės vyraus vienokis ritmas, po šeštos savaitės šlapinimasis gali suretėti, bet pagausėti. Tuštintis kūdikis taip pat gali pradėti rečiau, nei buvo įprasta iki 6 savaitės. Todėl svarbu atsižvelgti į kūdikio amžių ir stebėti individualius pokyčius.
Kūdikio žindymo ypatumai skirtingais etapais
Pirmosios dienos: priešpienis
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės. Pirmas dvi paras žindyti reiktų taip dažnai, kaip reikalauja kūdikis, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą. Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu. Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.
Taip pat skaitykite: Mitybos gairės kūdikiams: PSO rekomendacijos
Pereinamasis pienas
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę. Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
Brandusis pienas
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas. Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas. Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas. Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno. Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis. Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Svorio pokyčiai ir augimo šuoliai
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno. Apytiksliai antros savaitės pabaigoje galite tikėtis pirmojo augimo šuolio, kurio metu mažylio apetitas išauga.
Kada pradėti primaitinimą?
Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
Pirmieji maisto kąsniai ir skoniai
Mažylis pats parodys, kiek jis nori valgyti, todėl visas „štai atskrenda lėktuvėlis“ technikas atidėkite į šalį. Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek. Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!), jau reikalingas papildomas maitinimas.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Rekomenduojami produktai primaitinant
Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius. Tinka ropė, cukinija bei avokadas. Vaikui duoti keptą maistą griežtai draudžiama. Maistą duoti be riebalų. Bulvė virškinama sunkiau, todėl nuo jos pradėti primaitinimo nerekomenduojama. Pamažu galima didinti daržovių bei vaisių įvairovę. Pirmiausia duodamos daržovės (geriau pradėti nuo jų, o ne nuo vaisių) bei vaisiai. Svarbu, kad produktai tai turėtų būti, bet, kaip visada, stebėkite savo vaiką. Taip pat svarbu naujus produktus įvedinėti po vieną, kad prasidėjus alergijai, žinotumėte „kaltininką“. Tada vaiką supažindinkite su grūdiniais. Vienu metu - viena rūšis. Vėlesniais mėnesiais, kai kūdikis jau drąsiai valgys įvairų maistą, galite nebijodami rinktis ir grūdų mišinius, visgi būtina naudoti tik kūdikiams skirtus grūdinius produktus arba sumaltus biodinaminiu būdu augintus. Venkite paruoštų saldintų košių, nes vėliau įpročius pakeisti bus sunku. Šeštą mėnesį kūdikiui ima trūkti geležies, todėl tai - metas įvesti mėsos produktus. Pradėkite nuo jautienos bei triušienos (nešaldytos). Jei naudojate paukštieną, puikiai tiks šlaunelių mėsa be odos.
Antrasis primaitinimo etapas
Tai vadinamasis antras primaitinimo etapas, kai į vaiko racioną įvedame ankštinius ir įvairesnes daržoves. Ankštinius geriausia kelias paras pamirkyti, tada jie lengviau virškinami ir lengviau pasisavinami. Taip išvengiame pilvo pūtimo. Didinant daržovių įvairovę, jei vaikas alergiškas, rekomenduojama pradėti nuo blankesnių spalvų daržovių ir galiausiai įveskite ryškesnes. Nepamirškite bulvės - ji kaloringa ir vertinga. Bulvę užtenka pertrinti šakute ir tada maišyti su sultiniu ar kitomis daržovėmis. Šiuo etapu jau galima maišyti kelias skirtingas daržoves.
Vaisiai ir uogos
7-8 mėnesių kūdikis jau turėtų būti paskanavęs kriaušių, obuolių, slyvų, persikų, abrikosų, bananų, avokadų, aviečių, braškių, žemuogių bei mėlynių. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionių, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Mažyliui iki vienerių metų derėtų vengti tik labai rūgščių, aitraus skonio vaisių ar uogų (pavyzdžiui, ananaso, svarainių, labai rūgščių obuolių, citrusinių, agrastų ir serbentų). Naujausi tyrimai rodo, kad kuo įvairesnį maistą vaikas gaus ankstyvojo primaitinimo metu, tuo bus mažesnė alergijų tikimybė vėliau.
Trečiasis primaitinimo etapas
Tai trečiasis primaitinimo etapas, kurio metu vaikui pradedama duoti žuvies, kiaušinių ir prieskonių. Pradedama, kaip visada, nuo ragavimo, ir stebima, ar vaikui nepasireiškė alerginė reakcija. Alergiški mažyliai naujus produktus gali vartoti su savaitės pertrauka. Kūdikiui galima duoti putpelių arba vištų kiaušinius ir pradėti nuo trynio. Visada patikrinkite kiaušinio šviežumą. Kalbant apie žuvį, vertinga įvairi balta ir riebi žuvis - nuo menkės iki skumbrės. Riebi žuvis - silkė, skumbrė ir ekologiškai auginta lašiša - Omega 3 šaltinis, smegenų ir nervinės sistemos maistas. Balta žuvis (menkė, lydeka, plekšnė, sterkas) ir kitos turtingos baltymų, o jie - mūsų (ir vaikelio) organizmo „statybinė medžiaga“.
Ketvirtasis primaitinimo etapas
Tai ketvirtasis kūdikio primaitinimo etapas, kurio metu įvedamas pienas ir pieno produktai. Kūdikio primaitinimo planas nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti „naujai iškeptiems“ tėvams.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Rekomenduojami produktai pagal kūdikio amžių
- 4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas. Supjaustyti mažais gabaliukais ir virti trumpai - ant garų ar labai mažame kiekyje vandens. Jei reikia, maistą praskiedžiame mamos pienu, mišinuku ar sultiniu. Pradedame nuo vienos daržovės ir tik vėliau pereiname prie maišytų. Kitą kąsnelį duokite tik kai vieną mažylis jau nurijo. Kantrybė geriausia jūsų draugė.
- 5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Uogas bei vaisius pakanka nuplikyti karštu vandeniu, jų virti nereikia. Daržoves geriausia sutrinti iki vienalytės masės trintuvu.
- 6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną). Pirkite nešaldytą, kokybišką mėsą, sumalkite ir dėkite į greito šaldymo kamerą. Tada, prireikus, pavirti 5 minutes, nupilti vandenį, išplauti puodelį, sutrinti mėsą šakute ir dar pavirti su daržovėmis. Geležies atsargų pakanka tik iki 6 mėnesių amžiaus - būtina papildyti jos atsargas, nes šis elementas labai svarbus savalaikiam vystymuisi.
- 7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai). Nuo ankštinių odelių pučia pilvą, todėl pradžioje jas pašalinkite ilgiau mirkydami pupeles. Kai mažylis jau įveiks pakankamas porcijas, tirštinkite konsistenciją. Kūdikiams iki 8 mėnesių nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių.
- 8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Nuo 7-8 mėnesio - trynys, nuo 8-9 - baltymas. Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų.
- 9 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Jei verdate vandenyje - maistą dėkite jau į verdantį (taip liks daugiau vitaminų). Būtina spalvų įvairovė - kiekviena spalva reiškia skirtingą antioksidantą.
- 10 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai. Duoti kūdikiui žuvies pradedame du kartus per savaitę nuo 10 gramų ir didiname iki 50 gramų. Svarbu žuvis be ašakų, vertingiausia jūros ar ekologiškai auginta. Iki metų reikėtų vengti cukraus.
- 11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį. Maistą malkite stambiau, dalį patiekalo paliekant gabaliukais. Pradėkite nuo kefyro, rūgštaus jogurto (1-2 šaukštelių).
10-12 mėnesių amžiaus krūtimi maitinamas kūdikis yra žindomas pagal poreikį, kuris turėtų tapti vis mažesnis. Daugiausiai MP mažylis turėtų gauti ryte ir vakare. Motinos pienas nepakeičiamas, taigi vitaminų ir meilės dozė kasdien - vertinga. Žindymus naktį rekomenduojama retinti ir palaipsniui nutraukti, kitu atveju vaikas gali per mažai valgyti dieną, kas itin dažnai pasitaiko. Pabrėžiama, kad pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.
Motinos pieno nauda ir žindymo trukmė
Tyrimai rodo, kad tose šalyse, kurios motinystei skiria tinkamą dėmesį, žindymo rezultatai geri. „Tyrimų, įrodančių motinos pieno naudą, yra tiek daug, kad net lentelės sudaromos: jei žindysite iki devynių mėnesių, tai turės teigiamą įtaką vaiko intelektui, mat motinos pienas veikia smegenų brendimą. Tam tikra žindymo trukmė tam tikrą skaičių kartų ateityje sumažins diabeto, alergiją riziką ir pan. Motinos kartais sako: štai nežindytas vaikas nesirgo, o žindomas vis serga ir serga, todėl esą motinos pienas niekuo nepadeda. Tai prieštarauja mokslo įrodymams. Niekas nesako, kad jeigu žindysi, tavo vaikas niekada nesirgs. Tačiau maitinimas krūtimi - visgi labai didelis indėlis į vaiko sveikatą ateityje. Nereikia pamiršti ir naudos pačiai moteriai - kiekvienas pražindytas mėnuo vis labiau saugo nuo krūties vėžio. Pavyzdžiui, pirmą vaiką, kad susidarytų apsauga, reikia žindyti ne mažiau 13 mėnesių. Taip pat mažėja kiaušidžių vėžio ir net kaulų išretėjimo senatvėje rizika. Visi šie argumentai paremti tyrimais. Taigi žindymas nėra vien auka į vienus vartus. Jau nekalbant apie finansinį aspektą“.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad iki dvejų metų vaikui motinos pienas būtinas, o toliau viskas priklauso nuo vaiko - būtent jis turi atsisakyti žįsti. Tyrimai rodo, kad tose tautose, kurias mes vadiname necivilizuotomis, tačiau kurios gyvena ekologiniu ritmu, vaikai žindomi ilgai - krūties jie atsisako būdami 4-6 metų. Motinos pienas jiems kaip vaistas, kompensuojantis reikalingų medžiagų trūkumą, padeda jiems išlikti.
Mamos pieno sudėtis antraisiais metais
Mamos vis dar susiduria su tvirtinimais, kad mamos pienas antraisiais ir vėlesniais metais kažkokiu būdu pavirsta vandenėliu, kurio prisivalgęs vaikas visai nenori valgyti normalaus maisto. Tačiau mamos pieno tyrimai tvirtina visiškai priešingus dalykus: mamos pienas antraisiais ir vėlesniais metais riebėja, turi daugiau baltymų ir kalorijų nepriklausomai nuo to, kiek dažnai mažylis žinda. Taip pat didėja laktoferino, lysozimo, imunoglobulino A, oligosacharidų ir natrio koncentracija.
Kūdikio žindymo požymiai, rodantys, kad jam pakanka pieno
Ši lentelė padės įvertinti situaciją padieniui pirmąją savaitę ir taip pat pasitikrinti, ar viskas gerai iki kūdikiui sueina 6 savaitės. Jeigu jūsų naujagimis pasišlapina ir pasituština tiek, kiek nurodyta lentelėje ar daugiau ir jo svoris auga, tikėtina, kad jis gauna pakankamai mamos pieno.
Sėkmingi kūdikio žindymo požymiai:
- Nuo 3-4 dienos:
- Bent 3 pasituštinimai per parą;
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą;
- Šlapimas šviesus ir bekvapis.
- Nuo 5 dienos nėra mekonijaus
- Per primas dvi savaites vaikutis priaugo po gimimo nukritusį svorį
- Pirmos 4-6 savaitės:
- Bent 2-5 pasituštinimai per parą;
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą;
- Šlapimas skaidrus arba šviesiai gelsvas.
- Po 4-6 savaičių:
- Šlapimas toks pat kaip pirmąsias 4-6 savaites;
- Tuštinimasis nuo 3 kartų per parą iki 1 karto per 14 dienų;
Sveikas, sėkmingai žindomas kūdikis per savaitę priauga:
- 0-2 mėn. 170-330 g;
- > 2-4 mėn. 110-330 g;
- > 4-6 mėn. 70-140 g;
- > 6-12 mėn. 40-110 g.
Kada kreiptis pagalbos?
- Netaisyklingas krūties apžiojimas:
- Smakras atitolęs nuo krūties;
- Burna plačiai neapžiota;
- Apatinė lūpa tiesi ar užlenkta į vidų;
- Daugiau pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje arba vienodai.
- Neveiksmingas žindymas:
- Matomas greitas, negilus žindymas ir girdimi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai;
- Skruostai įkritę;
- Kūdikis bruzda prie krūties arba apžioja ir išspjauna ją;
- Kūdikis žinda labai dažnai, ilgą laiką, bet nepaleidžia krūties ir nėra patenkintas;
- Pakeičiate mažiau nei 5-6 sauskelnes per parą;
- Šlapimas geltonas ir turi kvapą;
- Kūdikis nepakankamai tuštinasi;
- Jūs jaučiate skausmą.