Tinkama mityba yra gyvybiškai svarbi kūdikio augimui ir vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime 12 mėnesių kūdikių mitybos ypatumus, papildomo maisto įvedimą, produktų pasirinkimą ir bendras maitinimo taisykles, remiantis PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijomis ir kitų Europos šalių patirtimi. Taip pat aptarsime žindymo svarbą, iššūkius ir sprendimus.
Kūdikio Maitinimo ir Mitybos Svarba
Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais. Netinkama vaiko mityba pirmaisiais gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą. Suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio.
Pagrindiniai Mitybos Principai
Alaipsniui pripratintas prie įvairaus papildomo maisto kūdikis turi kasdien valgyti visų keturių pagrindinių grupių produktus: daržoves/vaisius, grūdines kultūras/bulves, mėsą/žuvį ir pieną/pieno produktus. Antrojo pusmečio kūdikis turi būti intensyviai žindomas, o nežindomas turi suvalgyti ne mažiau kaip 500-600 ml pritaikyto mišinio per parą.
Papildomo Maitinimo Pradžia ir Produktų Įvairovė
Šiuo metu PSO rekomenduoja pradėti papildomai maitinti tik nuo 6 mėn. PSO ir UNICEF mokslininkai teigia, jog 4-6 mėn. kūdikio burna būna pasirengusi priimti kietą maistą, pradeda dygti dantys, liežuvis automatiškai nebestumia maisto iš burnos, skrandis pradeda geriau virškinti įvairius maisto produktus. 9 mėn. kūdikis jau gali rankomis įsidėti maistą į burną.
Iki vienerių metų amžiaus kūdikis turėtų gauti įvairių papildomų produktų: daržovių, kruopų košių, mėsos, vaisių bei jų sulčių. Tai galima paruošti namų sąlygomis arba nusipirkti paruošto maistelio. Turėdamos laiko ir noro mamos gali paruošti bulvių, morkų, žiedinių kopūstų, brokolių, žirnelių, pupelių ar kruopų košių.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos valgiaraščiams
Daržovės ir Vaisiai
Pirmoji daržovių košė yra ankstyvųjų veislių morkų tyrė. Po to prie morkų pridedama kita daržovė. Kūdikis turi gauti įvairių daržovių košės. Lietuvoje augusių vaisių ir uogų tyrės yra žymiai naudingesnės už atvežtinių vaisių, kad ir šviežių, pvz., bananų arba kivių tyres (kitų atvežtinių vaisių tyrės kūdikiui nerekomenduotinos). Atsargiau reikėtų duoti braškių ir žemuogių. Šias uogas patartina duoti tik nuo 10-12 mėnesių, kadangi jos dažniau alergizuoja.
Neturint šviežio obuolio ar kitų vaisių, duotinos pramoniniu būdu specialiai vaikams pagamintos vaisių ir uogų tyrelės. Pradžioje netinka kelių vaisių ir uogų, ypač Lietuvoje neaugančių, rūšių tyrelės arba tyrelės su įvairiais priedais, pvz., medumi, grietinėle, šokoladu ir kitokiais priedais, nes kurio nors jų komponento kūdikis gali netoleruoti.
Kruopos
Kruopų košėmis pradedamas maitinti kūdikis, pripratęs prie daržovių ir vaisių. Pirmosios košės turėtų būti verdamos iš ryžių, grikių, avižų. Manų košė pradedama duoti vėliausiai ir kuo rečiau, nes maistiniu atžvilgiu ji mažiausiai vertinga. Košės ruošiamos su MP, pritaikytu mišiniu, o nuo 9 mėn. amžiaus - su karvės/ožkos pienu. Kaip priedai tinka įvairūs vaisiai, pageidautina švieži.
Yra labai daug greitai paruošiamų kūdikiams ir mažiems vaikams skirtų pramoninės gamybos košių, taip pat ir pagerintų vitaminais, mineralais. Tačiau ir namuose pagamintos košės maistiniu atžvilgiu pakankamai vertingos.
Esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei (pvz., artimiausi kūdikio giminaičiai serga alergine liga) ar kūdikiui aptikus alergijos simptomų, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ir gaminant (iš ekologiško pieno, produktų ir vandens) ir pasirenkant pramoniniu būdu pagamintas košes. Jos ypač rekomenduojamos esant nepalankiai alerginei šeimos anamnezei ir juo labiau - jau pasireiškus alergijos požymiams.
Taip pat skaitykite: Geriausi čiužiniai naujagimiams
Mėsa ir Žuvis
Pripratintas prie daržovių, daržovių ir kruopų košių kūdikis pratinamas prie mėsos. Jei šeimoje yra sergančių alerginėmis ligomis, žuvies patiekalai atidedami iki pirmųjų metų pabaigos. Labai svarbu neuždelsti maitinimo šiais produktais pradžios, nes gali išsivystyti geležies stokos (trūkumo) anemija (mažakraujystė).
Tinkamiausia yra galvijų mėsa (jautiena, veršiena, neriebi kiauliena). Paukštienoje geležies yra mažiau. Alergiškiems kūdikiams tinka triušiena, nutrijų mėsa, kalakutiena. Kasdien kūdikis turėtų suvalgyti apie 30 - 50 g mėsos (tik ne daugiau!). Mėsa, žuvis (virta, troškinta) duodamos su daržovių koše.
Pieno Produktai
Jogurto, kefyro, rūgpienio, varškės, varškės sūrio nedideliais kiekiais galima pradėti duoti nuo 10 mėn. jų kiekį palaipsniui didinant. Pirmenybė teiktina jogurtui ir kefyrui, o ne varškei.
Riebalai
Aliejaus dedama į daržovių košes, pagamintas namuose. Tinkamiausi yra šaltu būdu spaustas alyvuogių, sojų, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų (jeigu jame nėra eruko rūgšties) nerafinuoti aliejai. Tikslinga naudoti ne vieną aliejų, bet juos keisti. Kitų aliejų kūdikiams ir mažiems vaikams geriau neduoti, nes juose mažiau nesočiųjų riebiųjų rūgščių.
Sviestu skaninamos kruopų košės. Aliejus vertingesnis už sviestą.
Taip pat skaitykite: Vystyklų patarimai tėvams
Kiaušiniai
Alergijos profilaktikai kiaušinio duodama tik nuo metų. Jis turi būti virtas 10 min. (salmoneliozės profilaktika). Patiekalų, paruoštų su nepakankamai termiškai apdorotais kiaušiniais, kūdikiui neduodama.
Skysčiai
Žindomam kūdikiui iki 6 mėn. neduodama vandens, gliukozės tirpalų, sulčių ir tyrelių, nes MP patenkina ir visus kūdikio skysčių poreikius. Dirbtinai maitinamiems kūdikiams pagal taisykles paruoštas mišinys irgi patenkina vandens poreikį, tačiau jei nori, jam duodama atsigerti nesaldinto virinto vandens. Esant karštam orui žinduklis dažniau žindomas. Motinos organizmas prie pakilusios aplinkos temperatūros gerai prisitaiko - jos pienas tampa vandeningesnis.
Vandens, arbatos, sulčių duodama tik tada, kai kūdikis jau valgo tirštą maistą ir pavalgęs nori atsigerti. Jei nori atsigerti MP ar pritaikyto mišinio, nesiūloma nei vandens, nei arbatos, nei sulčių.
Vandens, arbatos, sulčių neduodama vietoj MP, pritaikyto mišinio ar kitokio pieno, kadangi pieno produktai kūdikiui ir mažam vaikui yra būtini.
Duodami skysčiai nesaldinami jokiu cukrumi (sacharoze, fruktoze, gliukoze, medumi), nes visų rūšių cukrus vienodai kenkia dantims. Ėduonies profilaktikai kūdikiams ir mažiems vaikams tarp valgymų ir naktį ar prieš užmiegant neduodama sulčių, pritaikyto mišinio, KP.
Kūdikiams ir mažiems vaikams netinka juodoji, žalioji arbata, kadangi jose esantis taninas suriša geležį, ir taip slopina jos įsisavinimą bei ramunėlių arbata. Vaistažolių arbatos pasižymi įvairiu farmakologiniu poveikiu, todėl skirtinos pagal indikacijas, o ne atsigėrimui.
Sultys
Sultys, vaisių, daržovių tyrės duodamos šviežiai spaustos iš Lietuvoje augančių saldžiarūgščių, pilnai prinokusių ant medžių ar krūmų vaisių, uogų ar daržovių. Jei kūdikiams bei mažiems vaikams norima duoti rūgščių uogų, pvz., raudonųjų serbentų ar vaisių, pvz., pvz., svarainių sulčių, jos turėtų būti duodamos mišinyje su saldžiaisiais vaisiais.
Alternatyva - pramoninės gamybos sultys ir tyrės, skirtos kūdikiams. Prie jų pratinama pamažu, vengiama jų mišinių, ypač neaugančių Lietuvoje vaisių ir uogų. Iki 2 m. netinka suaugusiems skirtos konservuotos sultys ar sultys, turinčios daug sacharozės, gliukozės, pagamintos su sintetiniais saldikliais.
Alergiškai reaguojantiems į šviežius obuolius, daržoves, tinka pramoninės gamybos sultys ir tyrės, nes juose esantys haptenai denatūruojami ir jie jau nebetampa alergenais.
Vyšnių, juodųjų serbentų, mėlynių sultys geriau tinka tiems kūdikiams, kurie nepastoviai tuštinasi skystesnėmis išmatomis. Morkų sulčių duodama ne daugiau kaip 50 ml per parą, nes geriant daugiau gali pagelsti skruostai, delnai, padai. Braškių, žemuogių, agrastų sulčių duodama atsargiai, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja. Nuo vynuogių sulčių sustiprėja rūgimo procesai žarnyne, pučia pilvą, todėl jų geriau vengti. Apdairiai duodama citrusinių ir kitų atvežtinių vaisių sulčių, nes kai kurie kūdikiai jų netoleruoja.
Patys vaisiai, uogos ir daržovės maisto medžiagų atžvilgiu yra vertingesnės už iš jų pagamintas sultis, todėl sultys jų neatstos. Sulčių duodama valgant ar iš karto po valgio, kadangi jose esantis vitaminas C padeda pasisavinti nehemo geležį. Tačiau apskritai sulčių kiekis ribojamas, kad nesumažėtų suvalgomo MP ar pritaikyto mišinio bei papildomo tiršto maisto kiekis ir įvairovė, nes jų maistinė vertė yra maža. Sultys, tiek koncentruotos, tiek skiestos slopina apetitą.
PSO Rekomendacijos dėl Papildomo Maitinimo
PSO rekomenduojami įvairaus papildomo tiršto maisto įvedimo terminai priklauso nuo kūdikio amžiaus.
1 lentelė. PSO rekomenduojami papildomi kūdikių maisto produktai ir jų skyrimo laikas.
| Produktas | Skyrimo laikas* | Pastabos |
|---|---|---|
| Daržovės, aliejus, sviestas | 6 mėn. | Lietuvoje augančios daržovės, virtos ir šviežios (pvz., pomidorai). Aliejus, spaustas šaltu būdu, nerafinuotas: alyvuogių, sojų, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų. Nesūdytas sviestas. Aliejus geriau nei sviestas. |
| Vaisiai, uogos | 6,5 mėn. | Švieži vaisiai, uogos arba vaikiškos jų tyrės. Geriau - augantys Lietuvoje. |
| Mėsa | 7 mėn. | Galvijiena, triušiena. Paukštienoje mažiau geležies. |
| Kruopų košė | 8 mėn. | Pradedama nuo ryžių, grikių, avižų. |
| Duona | Kai atsiranda noras kramtyti | |
| Jogurtas, kefyras, varškė, varškės sūris | 10-12 mėn. | Pirmenybė - jogurtui ir kefyrui. Nepiktnaudžiauti varške ir varškės sūriu. |
| Žuvis | 10-12 mėn. | |
| Karvės pienas | 12 mėn. | Tik nedideliais kiekiais (50-100 ml) gaminant košes tinka nuo 9 mėn. Gerti - tik nuo metų. |
| Kiaušinis | 12 mėn. | Kietai virtas vištos ar putpelės kiaušinis. |
| Šeimos maistas | 12 mėn. | Virtas, troškintas, su natūraliais prieskoniais, nepersūdytas. Pratinama palaipsniui ir pereinama prie tinkamai paruošto bendro šeimos maisto. |
- amžius nurodytas pilnais mėnesiais (t.y. 6 mėn.= 26 sav. ir t.t.)
Europos Šalių Rekomendacijos
Daugelio šalių mokslininkai pateikia skirtingas rekomendacijas apie papildomą kūdikių maitinimą, kokius produktus ir kada juos vartoti.
2 lentelė. Įvairių Europos šalių kūdikių maitinimo specialistų rekomendacijos.
| Šalis | Rekomenduojamo papildomo maitinimo seka | Nerekomenduojama |
|---|---|---|
| Vokietija | Daržovės, mėsa, vaisiai, kruopos | Varškė, kiaušinis, sultinys |
| Austrija | Daržovės, mėsa, vaisiai, kruopos (labai retai) | Varškė, kiaušinis, sultinys |
| Danija | Daržovės, vaisiai, mėsa, kruopos | Varškė, kiaušinis, sultinys |
| PSO, JAV, Kanada, Indija | Kruopos + Fe, daržovės, vaisiai. Mėsa, varškė, kiaušinis (nuo 10-12 mėn.) | Sultinys |
3 lentelė. Rekomenduojamas papildomų maisto produktų davimo laikas Lietuvoje.
| Amžius (mėn.) | Papildomi maisto produktai |
|---|---|
| 6 | Daržovių arba kruopų tyrė ir sviestas / aliejus |
| 6,5 | Trinti vaisiai |
| 7 | Kepenys, mėsa |
| 8 | Daržovių arba kruopų tyrė ir sviestas/aliejus |
| 10-11-12 | Kiaušinio trynys, varškė, jogurtas, kefyras, žuvis |
| 12 | Neskiestas karvės pienas |
Bendros Kūdikių Maitinimo Taisyklės
Nepataraiama saldinti ir sūdyti maisto kūdikiams, nes druskos perteklius formuoja įprotį sūriai valgyti, o tai ateityje gali nulemti hipertoninės ligos vystymąsi, įprotis saldžiai valgyti - nutukimo, cukrinio diabeto bei dantų ėduonies atsiradimą. Košes, tyres, kol kūdikis įpranta jas valgyti, reikėtų duoti prieš motinos pieną, o kai įprasta - po motinos pieno. Kruopas ir kitą tirštą maistą reikėtų maitinti šaukšteliu ir jokiu būdu nepilti į buteliuką. Kūdikis turi jausti skirtumą tarp to, ką jis valgo ir ką jis geria. Reikia vengti permaitinimo ir nustoti maitinti, kai kūdikis nebesidomi maistu, nusisuka į šoną, užmiega.
Kūdikio Žindymo Svarba
Žindymas yra natūralus ir svarbus procesas, kuris ne tik maitina vaiką, bet ir suteikia emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Motinos pienas yra pilnas reikalingų vitaminų, mineralų ir antikūnų, kurie padeda stiprinti kūdikio imuninę sistemą. Jame esančios medžiagos prisideda prie tinkamo vaiko vystymosi, smegenų augimo ir stiprios sveikatos pagrindo.
Žindomi kūdikiai:
- Rečiau serga infekcinėmis ligomis.
- Nežindytus kūdikius 3 kartus dažniau ištinka staigi kūdikių mirtis.
- 2 kartus rečiau serga vidurinės ausies uždegimu.
- Rečiau būna nutukę ir suserga II tipo cukriniu diabetu.
- Rečiau serga alergine sloga ir bronchų astma.
- Turi mažiau netaisyklingo sąkandžio problemų.
- Žindyti vaikai vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.
- Žindytiems vaikams mažesnė alergijos karvės pienui atsiradimo rizika.
Žindančios motinos:
- Rečiau suserga II tipo cukriniu diabetu.
- Rečiau suserga pogimdyvine depresija.
- Rečiau suserga krūties ir kiaušidžių vėžiu.
Pirmo kontakto ir žindymo gimdykloje privalumai:
- Skatina prieraišumą.
- Ramina naujagimį.
- Šildo naujagimį.
- Padeda sureguliuoti naujagimio širdies veiklos ir kvėpavimo dažnį.
- Užtikriną gerą žindymo pradžią.
- Naujagimio oda apsisėja mamos odos bakterijomis.
Pasiruošimas Žindymui
Tinkamas pasiruošimas yra raktas į sėkmingą žindymą. Pirmasis žingsnis pasiruošti žindymui - informuotumas ir tinkama motinos sveikata. Štai keletas patarimų:
- Pasitarkite su specialistu. Prieš gimdymą pasikalbėkite su gydytoju ar žindymo konsultantu, kad sužinotumėte apie žindymo technikas, pozas ir galimus iššūkius.
- Tinkama mityba. Maitinanti mama turėtų valgyti subalansuotą ir maistingą maistą, kuris prisidėtų prie motinos pieno kokybės.
- Hidratacija. Skysčių vartojimas yra labai svarbus pieno gamybai, tad gerkite pakankamai vandens.
Žindymo Technikos
Tinkama žindymo technika yra esminė tiek kūdikio komfortui, tiek motinos patogumui. Štai kelios pagrindinės technikos:
- Krūties prisitvirtinimas. Kūdikis turėtų taisyklingai prisitvirtinti prie krūties, kad tinkamai gautų pieną ir išvengtų spenelių skausmo motinai.
- Žindymo pozos. Populiarios žindymo pozos yra sėdima padėtis, gulėjimas ant šono ir „rankos krepšys“. Kiekviena mama gali atrasti patogiausią sau ir kūdikiui pozą.
- Kūdikio elgesys. Kūdikis, būdamas alkanas, paprastai siunčia signalus: ima čiulpti pirštus, sukasi link krūtinės arba pradeda verkti. Laiku reaguojant į šiuos signalus, žindymas tampa sklandesnis.
Kūdikio žindymas sėdint:
- Motinos nugara ir kojos atremtos.
- Vaikas guli krūtų aukštyje visu kūnu atsuktas į motiną.
- Prilaikomi ne tik kūdikio galva ir pečiai, bet ir visas kūnas.
- Jei reikia, krūtis ranka prilaikoma iš apačios.
Kūdikio žindymas iš šono:
- Motina sėdi patogiai atsirėmusi.
- Kūdikis guli krūtų aukštyje.
Kūdikio žindymas gulint:
- Motina ir vaikas guli ant lygaus tvirto pagrindo.
- Vaikas arti, visu kūnu atsuktas į motiną.
- Motina atsipalaidavusi, pečiai paremti.
- Motina prilaiko kūdikio kūną, o ne galvą.
Kūdikio Alkio Požymiai ir Sėkmingo Žindymo Požymiai
Pirmieji kūdikio alkio požymiai:
- Greitai juda akytės.
- Rauko kaktą.
- Visaip sukinėja galvytę.
- Kruta visu kūneliu.
- Tyliai knerkia.
- Laižo lūpas.
- Čiulpia ir čepsi.
- Kaičioja liežuvį.
- Kelia rankytę prie burnos.
Sėkmingam kūdikio žindymui svarbu:
- Tinkama kūdikio padėtis:
- Galva ir kūnas sudaro tiesią liniją.
- Pilvas prigludęs prie mamos.
- Visas kūnas prilaikomas.
- Veidas atgręžtas į krūtį, nosis ties speneliu.
- Taisyklingas krūties apžiojimas:
- Smakras liečia krūtį.
- Burna plačiai pražiota.
- Apatinė lūpa atsivėrusi.
- Daugiau pigmentinio laukelio matyti viršuje nei apačioje.
- Veiksmingas žindymas:
- Matomas lėtas, gilus žindymas ir girdimas ryjamo gurkšnio garsas.
- Skruostai išsiputę.
- Kūdikis žindo ramiai.
- Kūdikis pats baigia žįsti ir atrodo patenkintas.
- Jūs (mama) nejaučiate skausmo.
Kūdikį žindykite pagal poreikį:
Mažylį žindykite dažnai: kai tik pastebite ankstyvuosius alkio požymius, bet ne rečiau kaip 8-12 kartų per parą. Leiskite žįsti taip ilgai, kaip nori kūdikis.
Sėkmingi kūdikio žindymo požymiai:
- Nuo 3-4 dienos:
- Bent 3 pasituštinimai per parą.
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą.
- Šlapimas šviesus ir bekvapis.
- Nuo 5 dienos nėra mekonijaus
- Per primas dvi savaites vaikutis priaugo po gimimo nukritusį svorį
- Pirmos 4-6 savaitės:
- Bent 2-5 pasituštinimai per parą.
- 5-6 “sunkios” sauskelnės per parą.
- Šlapimas skaidrus arba šviesiai gelsvas.
- Po 4-6 savaičių:
- Šlapimas toks pat kaip pirmąsias 4-6 savaites.
- Tuštinimasis nuo 3 kartų per parą iki 1 karto per 14 dienų.
Svarbu žinoti:
Sveikas, sėkmingai žindomas kūdikis per savaitę priauga:
- 0-2 mėn. 170-330 g.
- > 2-4 mėn. 110-330 g.
- > 4-6 mėn. 70-140 g.
- > 6-12 mėn. 40-110 g.
Kada Kreiptis Pagalbos
Netaisyklingas krūties apžiojimas:
- Smakras atitolęs nuo krūties.
- Burna plačiai neapžiota.
- Apatinė lūpa tiesi ar užlenkta į vidų.
- Daugiau pigmentinio laukelio matyti apačioje nei viršuje arba vienodai.
Neveiksmingas žindymas:
- Matomas greitas, negilus žindymas ir girdimi pliaukšėjimo arba spragsėjimo garsai.
- Skruostai įkritę.
- Kūdikis bruzda prie krūties arba apžioja ir išspjauna ją.
- Kūdikis žinda labai dažnai, ilgą laiką, bet nepaleidžia krūties ir nėra patenkintas.
- Pakeičiate mažiau nei 5-6 sauskelnes per parą.
- Šlapimas geltonas ir turi kvapą.
- Kūdikis nepakankamai tuštinasi.
- Jūs jaučiate skausmą.
Pieno Ištraukimas
Naudinga ištraukti savo pieno, jei:
- Jūsų kūdikis negali žįsti krūties.
- Esate ne kartu su kūdikiu.
- Krūtys persipildžiusios ir užsipildę latakai.
Kad ištrauktumėte didelį kiekį pieno, reikia įgūdžių. Priešpienis laša tik lašais. Jie yra brangūs Jūsų kūdikiui. Kaip dažnai traukti pieną, priklauso nuo to, kodėl tai darote. Jei reikia pamaitinti naujagimį, kuris negali žįsti krūties, pieną teks ištraukti ne rečiau kaip 2-3 valandas. Krūti suimkite nykščiu ir smiliumi 1-1,5 cm nuo spenelio. Spauskite gilyn link krūtinės ląstos ir ateliskite. Spenelio netampykite, venkite pirštų slydimo į priekį. Svarbu, kad rankos ir indeliai pienui būtų švarūs.
Dažniausios Žindymo Problemos ir Jų Sprendimai
- Skausmingi speneliai Spenelių skausmas gali būti sukeltas netinkamos technikos. Sprendimas - tinkamai prisitvirtinęs kūdikis prie krūties ir tam tikrų kremų naudojimas, kurie mažina skausmą.
- Nepakankama pieno gamyba Nors kai kurioms mamoms gali atrodyti, kad jos gamina per mažai pieno, dažnai tai būna klaidingas įspūdis. Dažniau žindykite kūdikį, išbandykite pieno gamybą skatinančius maisto produktus, pavyzdžiui, avižas.
- Pieno sąstovis (krūtų užsikimšimas) Tai gali būti skausminga būklė, kai pienas kaupiasi krūtyse. Išspręsti šią problemą galima dažniau žindant, naudojant šiltas kompreses ir masažuojant krūtis.
Žindymo Trukmė
PSO rekomenduoja žindyti vaiką išimtinai iki 6 mėnesių amžiaus, o po to tęsti žindymą kartu su kitais maisto produktais iki bent 2 metų amžiaus arba ilgiau, jei tai yra priimtina tiek motinai, tiek vaikui. Nors 6 mėnesių išimtinio žindymo rekomendacija yra universali, skirtingose šalyse ir kultūrose žindymo trukmė gali skirtis. Kai kurios šeimos žindo vaikus iki 3 ar net 4 metų amžiaus.
Patarimai Mamoms
- Nepervargti. Žindymas gali būti emociškai ir fiziškai varginantis, todėl svarbu rasti laiko poilsiui.
- Bendraukite su kitomis mamomis. Dalijimasis patirtimi ir patarimais su kitomis motinomis gali padėti įveikti sunkumus.
- Nepamirškite skysčių. Gerkite daug vandens ir kitų skysčių, kad palaikytumėte pieno gamybą.
- Žindymo palaikymo grupės.
Kūdikio Maitinimas Nuo 6 Mėnesių Iki 2 Metų
Po 6 mėnesių pradėti papildomą maitinimą. Praėjus pirmajam pusmečiui vaiko poreikis maisto medžiagoms pradeda augti ir motinos pienas šių poreikių jau nebesugeba pilnai patenkinti, tad nemaitinant vaiko papildomai arba maitinant jį neteisingai gali sulėtėti vaiko augimas ir vystymasis.
Visgi, net ir pradėjus vaikelį maitinti papildomu maistu, dar kurį laiką maitinimas kietu maistu kūdikiui tėra naujų maisto produktų ragavimas, tad žindymo metu gaunamas motinos pienas išlieka svarbiausiu maistu. Su motinos pienu vaikelis vis dar gauna didžiąją dalį (o vėliau maždaug pusę) jam būtinų maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų. Ne mažiau svarbu ir papildomo maisto kokybė. Reikėtų pasirinkti visavertį ir saugų maistą ir jį po truputį įtraukti į vaiko racioną nepamirštant ir žindymo.
Rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!
tags: #pso #rekomendacijos #kudikiu #zindymo #lentele