Įvadas
1940 metai Lietuvai buvo permainų laikotarpis, kuris paveikė visas gyvenimo sritis, įskaitant ir medicinos praktiką. Šiame straipsnyje nagrinėjama dantų gydymo praktika Lietuvoje 1940 metais, atsižvelgiant į to meto kontekstą, sveikatos priežiūros sistemos pokyčius ir specialistų rengimą.
Medicinos situacija Lietuvoje iki 1940 m.
Lietuvos medicinos fakulteto ištakos siekia 1920 m., kai Lietuvos aukštuosiuose kursuose buvo įkurtas Medicinos skyrius. 1922 m. vasario 16 d. atidaryto Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto pirmuoju dekanu patvirtintas dr. P.Avižonis. Steigiamojo Seimo priimtame universiteto statute buvo numatyti ir Medicinos fakultete pradėjo veiklą Medicinos, Farmacijos, Odontologijos, Veterinarijos skyriai. 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1933 m. atidaryti naujieji Medicinos fakulteto rūmai. Medicinos fakultetui ir Lietuvos medicinai ypatingai nusipelnė dekanas prof. V.Lašas.
1924-1946 m. Medicinos fakulteto dekano prof. V.Lašo iniciatyva 1937 m. pradėtos statyti Vytauto Didžiojo universiteto klinikos. Pirmuosius ligonius Klinikos priėmė 1940 m. Tuomet ligoninė turėjo 663 lovas - buvo vienos moderniausių Europoje.
Iki 1940 m. Lietuvoje veikė 27 ligoninės, turinčios 1215 lovų. 1922-44 m. Medicinos fakultetas parengė 1070 gydytojų, 547 dantų gydytojus, 229 provizorius; 26 medikams suteiktas daktaro mokslinis laipsnis. 1925 m. priimtas Ligonių kasų (ligonių socialinio draudimo) įstatymas. 1938 m. Ligonių kasos buvo apdraudusios apie 108 000 asmenų. Gydymas ligoninėse santykinai buvo pigus; negalintieji sumokėti gaudavo vietos savivaldybės pašalpą.
Pastatyta nemaža naujų ligoninių, tarp jų - 12 apskričių ligoninių, įsteigtos kelios privačios ligoninės. Lovų ligoninėse daugėjo: 1920 jų buvo 1185, 1940 - apie 5000. Steigta apylinkių sveikatos punktai, kuriuose dirbo gydytojas ir akušerė.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Pokyčiai sveikatos priežiūros sistemoje 1940 m.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą pakeista jos sveikatos sistema: apie 50 m. ji buvo plėtojama pagal sovietinį ekstensyvų A. Semaškos (pirmojo Rusijos sveikatos komisaro) sveikatos apsaugos organizavimo modelį. Stengtasi parengti kuo daugiau gydytojų (1986 jų buvo 15 300), statyti kuo daugiau ligoninių. 1940 m. panaikinus privačią gyd. praktiką, visi gyd. ligoninėje ir ambulatorijoje.
1940 m. privatūs kabinetai uždaryti, vaistinės nacionalizuotos. Įsteigtas sveikatos apsaugos skyrius, o jo vedėju paskirtas gyd. poliklinikoje, dispanseriuose, ambulatorijose. Nuo 1940 11 23 įvestas nemokamas gydymas.
Dantų gydymo praktika Utenos apskrityje
Utenos apskrityje 1939 m. dirbo 20 medicinos gydytojų, 15 dantų gydytojai, 11 felčerių, 9 akurerės, 5 gailestingosios seserys. Tačiau tik 8 dirbo gydytojai. Gyd. žydai daugiausia dirbo privačiai. Tik 1940 m. ir panaikinus privačią gyd. praktiką, visi gyd. ligoninėje ir ambulatorijoje.
1919-1931 ligoninėje buvo 40 lovų. 1932 m. 73. Iki 1930 m. ir 6 slaugytojos. 1934 m. 1939 m. - 6 gydytojai, 5 gailestingosios seserys, 2 akušerės. Priėmimo valandos buvo nuo 9 iki 12 ir nuo 17 iki 19 val. Medicinos seserys, gyd. juos buvo galima greit prisišaukti. Ambulatorija dirbo nuo 10 iki 12 val. aptarnaujama 10-15 pacientų. Gydymas ligoninėje buvo mokamas. Mokėti atskirai reikėjo už vaistus, operacijas, gimdymą, kvarco lempą, apsilankymą ambulatorijije.
1940 m. pab. Utenos aps. dirbo 25 gydytojai. Iš 13 vls. dirbo gydytojai.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Specialistų rengimas
1922-44 m. Medicinos fakultetas parengė 547 dantų gydytojus. Tai rodo, kad Lietuvoje buvo rūpinamasi specialistų rengimu, tačiau pokyčiai 1940 m. galėjo turėti įtakos jų paskirstymui ir galimybėms dirbti.
Iššūkiai ir problemos
Gydymas ligoninėje buvo mokamas, o savivaldybė ne visada kompensuodavo išlaidas. Dėl to ne visi pasveikę, nes taupė pinigus. Gimdyvių ir naujagimių mirtingumas buvo didelis. Dažni buvo šiltinės, difterijos ir kitų epidemijų protrūkiai.
1939 įregistruoti 154 susirgimai dėmėtąja šiltine, 1771 - trachoma, 2030 - difterija (nuo jos kasmet mirdavo apie 500 vaikų).
Vokiečių okupacijos įtaka
Kraštą okupavus vokiečiams, vėl buvo atkurta aps. savivaldybė. 1941 m. gydytoju paskiriamas Edmundas Juodėnas. 1941 aps. vyriaus. ordinatoriumi - Henrikas Surgailis, akių ligų gyd. Rutkauskas, miesto beturčių gyd. - Česlovas Norvila, gyd. ir 1941 m. liepos - gruodžio mėn. sušaudyti Rašės miške. 33 aps. medikai žydai (tarp jų 9 medicinos gyd. ir 5 dantų gyd.). Utenos miesto medikų žydų buvo 7 gyd.
1942 m. vid. aps. dirbo 11 gyd. ir 2 dantų gyd: Edmundas Juodėnas (aps. gyd. dispanserio vedėjas), Bronius Stukas (aps. ( vidaus ligų gyd. ambulatorijoje), Vladas Prunskis (gyd. Grigelienė, Elžbieta Svilienė (dantų gyd. - Alfonsas Ažubalis. 1942 m. rugsėjo mėn. E. aps. gyd. paskiriamas V. Kviklys.
Taip pat skaitykite: Kinų zodiako įtaka Avinams
Rezultatai ir pasekmės
Nors sovietinė sistema siekė užtikrinti nemokamą gydymą, tačiau realybė buvo sudėtingesnė. Trūko išteklių, o centralizuotas valdymas neskatino vietos valdžios iniciatyvos. Be to, prasidėjus karui, medicininė pagalba pablogėjo, kilo vidurių šiltinės, difterijos epidemijos.