Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai jos organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių. Šiuo metu ypač svarbu pasirūpinti savo sveikata ir stiprinti imuninę sistemą, kadangi ji saugo ne tik motiną, bet ir besivystantį kūdikį nuo įvairių infekcijų ir ligų. Ruduo, atnešantis vėsesnius orus ir trumpesnes dienas, gali tapti iššūkiu imunitetui, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasiruošti šiam sezonui.
Rudens iššūkiai imunitetui
Artėjant rudeniui, mūsų organizmas susiduria su keliais veiksniais, kurie gali susilpninti imuninę sistemą:
- Temperatūros svyravimai: Staigūs temperatūros pokyčiai veikia organizmo gebėjimą prisitaikyti ir kovoti su infekcijomis.
- Saulės šviesos trūkumas: Sumažėjęs saulės šviesos kiekis mažina vitamino D sintezę organizme, o šis vitaminas yra būtinas imuniteto palaikymui.
- Daugiau laiko uždarose patalpose: Praleidžiant daugiau laiko uždarose patalpose, didėja tikimybė susidurti su virusais ir bakterijomis, plintančiomis oro lašeliniu būdu.
- Fizinio aktyvumo sumažėjimas: Ruduo dažnai reiškia mažiau lauko veiklos ir judėjimo, o tai gali neigiamai paveikti bendrą organizmo būklę bei imuninės sistemos veikimą.
Subalansuota mityba - imuniteto pagrindas
Vienas iš svarbiausių imuniteto stiprinimo veiksnių nėštumo metu yra subalansuota mityba. Būtina užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų, reikalingų tinkamam imuninės sistemos funkcionavimui.
- Šviežios daržovės ir vaisiai: Į racioną verta įtraukti įvairias šviežias daržoves ir vaisius, ypač tamsius lapinius (špinatus, lapinius kopūstus), brokolius, papriką ir citrusinius vaisius. Jie padeda organizmui gauti vitaminų C ir A bei beta‑karoteno, kurie stiprina imuninę sistemą ir apsaugo nuo infekcijų. Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, labai svarbios normaliai nėštumo eigai ir vaisiaus vystymuisi.
- Baltymai: Svarbu vartoti baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui, mėsos (geležies šaltinis), žuvies (omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis) ir pieno produktų (kalcio šaltinis).
- Omega-3 riebalų rūgštys: Riebios žuvys (lašiša, skumbrė, silkė), linų sėmenys ir riešutai - svarbūs omega‑3 šaltiniai, padedantys mažinti uždegiminius procesus organizme ir stiprinti imuninę sistemą.
- Vitaminas D: Šaltuoju sezonu, kai saulės šviesos mažiau, reikėtų atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį. Papildai gali padėti palaikyti optimalų lygį, kuris yra svarbus imuninės sistemos veiklai ir kaulų sveikatai.
Svarbu paminėti, kad nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio, nes vaisius turi gauti pakankamai maisto medžiagų. Tačiau "valgyti už du" taip pat nereikėtų, nes tai gali sukelti per didelį svorio prieaugį ir nėštumo komplikacijų riziką. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Taip pat skaitykite: Reorganizacija rūpybos sistemoje
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu padidėja vitaminų ir mineralų poreikis, todėl svarbu užtikrinti, kad jų būtų gaunama pakankamai.
- Folio rūgštis: Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
- Kalcis: Nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą, kuris reikalingas kaulų stiprinimui.
- Vitaminas D: Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Kadangi mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža.
- Geležis: Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
- Vitaminas C: Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Fizinis aktyvumas ir miego svarba
Fizinis aktyvumas ir judėjimas gerina kraujotaką, stiprina imuninę sistemą ir mažina streso hormonus. Nėštumo metu svarbu rinktis tinkamą fizinio aktyvumo rūšį ir intensyvumą.
- Saikingas fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
- Atsargumo priemonės: Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad esant nėščiai, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Miego metu vyksta daugelis imuninių procesų, todėl kokybiškas miegas yra būtinas. Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę, kuri padės rasti patogesnę padėtį miegojimui.
Streso valdymas ir higiena
Ilgalaikis stresas slopina imuninę sistemą, todėl verta įtraukti atsipalaidavimo metodus, tokius kaip meditacija, gilus kvėpavimas, joga ar tiesiog laikas sau su gera knyga. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama higiena. Patalpos turėtų būti vėdinamos, kad sumažėtų drėgmė ir mikrobus. Rankų plovimas bei bendrų higienos taisyklių laikymasis padeda apsisaugoti nuo virusų.
Taip pat skaitykite: Nuo globos namų prie šeimos
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos.
Kelionės nėštumo metu
Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Saulės vonios ir perkaitimas nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti, nes perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet galima plaukioti baseine, kuris yra labai naudingas nėščiajai, nes lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
Taip pat skaitykite: Šeimos globa Lietuvoje
Emocinė būklė nėštumo metu
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. Nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita. Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai padeda atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net ir rūpestingai laikydamiesi visų patarimų, gali nutikti taip, kad jaučiatės prastai: pakilo temperatūra, atsirado kosulys, sloga, bendras silpnumas ar kiti simptomai. Tokiu atveju labai patogu pasinaudoti nuotoline gydytojo konsultacija. Konsultacijos metu gaunate individualų gydymo planą, e. receptus ir, jei reikia, siuntimus pas specialistus.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų.
Imuniteto stiprinimo mitai ir realybė
Nors daugelis žmonių tiki, kad galima tiesiogiai "stiprinti" imunitetą, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė, imunologė dr. Aurelija Žvirblienė pabrėžia, kad svarbu kalbėti ne apie stiprią, tačiau adekvačiai veikiančią imuninę sistemą. Imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą tarp imuninio atsako ir imuninės tolerancijos. Svarbu, kad žmogaus imunitetas tiksliai atskirtų kenksmingus mikroorganizmus nuo nekenksmingų (pavyzdžiui, nuo pačio asmens ląstelių, molekulių ir kt.). Mūsų imuninė sistema privalo nereaguoti į daugelį mikroorganizmų, tačiau atpažinti ir sunaikinti, pavyzdžiui, ligos sukėlėją, vėžinės ląstelės ar kt. Ne tik nusilpęs imunitetas, tačiau ir per stiprus imuninis atsakas gali būti ligos priežastis. Dėl autoimuninių ligų ir alergijų imuninės sistemos atsakas gali būti per smarkus, todėl dėl sutrikusios imuninės tolerancijos gali prasidėti įvairios rimtos uždegiminės (žarnyno ir kt.) ligos.
Genetinis paveldimumas taip pat turi įtakos imuninės sistemos veikimui. Kiekvieno imuninė sistema yra šiek tiek skirtinga, o tai lemia žmogaus amžius, hormonai, genetinis paveldimumas, t.y. veiksniai, kurių negalime suvaldyti. Todėl svarbu ne "stiprinti" imunitetą, o palaikyti jo adekvatų veikimą, nealinant organizmo ir užtikrinant visavertę mitybą, optimalų fizinį krūvį ir streso valdymą.
Kmynų arbata nėštumo metu: nauda ir rizika
Nėštumo metu moterys dažnai ieško natūralių ir švelnių priemonių, kurios padėtų spręsti įvairias sveikatos problemas, tokias kaip virškinimo sutrikimai, pykinimas ar nerimas. Kmynų arbata yra viena iš populiarių natūralių priemonių, tačiau kyla klausimas, ar ji yra saugi nėštumo metu.
Kmynų (Carum carvi) sėklos turi daug naudingų savybių, kurios gali būti vertingos ir nėštumo metu:
- Virškinimo gerinimas: Kmynų arbata skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, padeda sumažinti pilvo pūtimą ir palengvina virškinimą.
- Pykinimo mažinimas: Kmynų arbata gali padėti sumažinti rytinį pykinimą, kuris dažnai pasireiškia pirmajame nėštumo trimestre.
- Nerimo mažinimas: Kmynų arbata turi lengvą raminamąjį poveikį, todėl gali padėti atsipalaiduoti.
- Imuninės sistemos stiprinimas: Kmynuose gausu antioksidantų, kurie padeda stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti organizmą nuo infekcijų.
Tačiau svarbu atsižvelgti į galimą riziką:
- Gimdos susitraukimai: Kai kurie šaltiniai teigia, kad didelės kmynų dozės gali skatinti gimdos susitraukimus.
- Hormonų pusiausvyros pokyčiai: Kmynai gali veikti kaip fitoestrogenai - medžiagos, imituojančios estrogeno poveikį organizme.
- Alerginės reakcijos: Nors kmynų alergija yra reta, ji vis dėlto įmanoma.
Jei norite vartoti kmynų arbatą nėštumo metu, svarbu laikytis saikingumo principo: Gerkite ne daugiau kaip 1 puodelį kmynų arbatos per dieną. Venkite labai stiprios arbatos - 1 arbatinis šaukštelis kmynų sėklų 250 ml vandens yra saugi proporcija. Stebėkite savo kūno reakciją. Kmynų arbatos reikėtų vengti, jei jūsų nėštumo istorijoje buvo persileidimų, jei gydytojas diagnozavo padidėjusią persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, arba jei turite hormoninių sutrikimų.
tags: #imunines #sistemos #stiprinimas #nestumo #metu